Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 7d. 15:01

Marius Gelžinis: kada realu aviacijoje pasiekti nulinę taršą?

Marius Gelžinis Žalias
Asmeninio archyvo nuotr. / Marius Gelžinis
Pasaulyje įsitvirtinančios tvarumo tendencijos skatina transporto sektorių užtikrinti aplinkai draugišką plėtrą. Kaip šia kryptimi judančiai aviacijai sekasi siekti žaliųjų tikslų?

Žalioji aviacijos kryptis

Visų pirma, verta pakalbėti apie dažnai emocijomis paremtą įsitikinimą, kad aviacija yra didžiausias atmosferos teršėjas. Kiek šis teiginys yra pagrįstas ir atitinka nūdienos realijas?

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2017 m. tiesioginiai aviacijos išmetami teršalai sudarė 3,8 proc. viso išmetamo CO2 kiekio. Be abejonės, ignoruoti to neverta, tačiau svarbu labiau koncentruotis į jau praktiškai taikomas priemones, siekiant žaliosios transformacijos.

Iliustratyvus pavyzdys – nuo 2005 iki 2017 m. vienam keleiviui skraidinti sudegintas degalų kiekis sumažėjo 24 proc. Šis skaičius mažėja išties dideliu tempu ir tikėtina, kad tokia tendencija laikui bėgant tik intensyvės. Įprasta praktika aviacijos sektoriuje yra tokia, kad kiekvienas naujo modelio lėktuvas į aplinką išmeta vis mažiau emisijų ir yra bent dešimtadaliu efektyvesnis nei prieš tai buvęs. Techninės savybės tobulinamos kasmet, konkurencija dėl to aviacijos rinkoje irgi didelė, tad galima daryti išvadą – aplinkai draugiškų sprendimų diegimas šiame sektoriuje jau tapo prioritetiniu ir tokiu neabejotinai išliks.

Tvarią aviacijos ateitį formuoja ir Paryžiaus susitarime įtvirtintas Europos žaliasis susitarimas (angl. European Green Deal). 2019 metais iškeltas konkretus ir ambicingas tikslas – iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Kalbant konkrečiai apie aviaciją, ES erdvėje norima iki 2030 m. aviacijos išmetamo CO2 kiekį sumažinti 55 proc., o iki 2050 m. – 60 proc. Taip pat siekiama, kad 2030 m. aviacija naudotų mažiausiai 5 proc. tvaraus aviacinio kuro (SAF), o iki 2050 m. šis kiekis išaugtų iki 63 proc.

Neteršiantys oro uostai

Be šio susitarimo, aviacijos bendruomenei itin svarbi Europos oro uostų iniciatyva „Net Zero“, kuria 235 Europos oro uostai įsipareigojo vėliausiai iki 2050 metų pasiekti nulį anglies dvideginio (CO2) emisijų į aplinką. 91 iš jų kartelę sau kelia dar aukščiau – planuoja šį tikslą pasiekti iki 2030 m.

Tarp jų – ir 10 „Swedavia“ valdomų oro uostų, įskaitant Stokholmo Arlandos, kuris jau 2009 m. tapo pirmuoju pasaulyje oro uostu, pasiekusiu nulinį CO2 išmetimą. Per maždaug dešimtmetį bendrovė sumažino grynąjį išmetamų teršalų skaičių nuo maždaug 8 tūkst. tonų per metus iki visiško nulio, pereidama prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir naudodama elektrines bei biodujomis varomas oro uostų transporto priemones.

Pasiekęs nulinę CO2 emisiją Arlandos oro uostas žengia dar toliau ir stengiasi, sukurti infrastruktūrą, kad oro uostas būtų pasiekiamas kuo ekologiškesnėmis priemonėmis, pageidautina visuomeniniu transportu, taip pat sudaro visas sąlygas ekologiškesniam oro transportui.

Lietuva kartu su lyderiais

Šiemet gegužę vykusiame antrajame Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) aviacijos tvarumo susitikime prie šios iniciatyvos prisijungė ir visi trys Lietuvos oro uostai.

Mūsų tikslas – kiek įmanoma labiau sumažinti šildymui, vėsinimui, apšvietimui suvartojamą elektros energijos kiekį, minimizuoti antžeminių transporto priemonių ir pagalbinės įrangos kuro degalų sąnaudas. Ir tai jau nebe planai, o šiuo metu vykdomi darbai.

Pirmieji žingsniai tvarumo kryptimi – kasmet apskaičiuojamos visų trijų oro uostų emisijos ir atnaujinami sertifikatai, vykdomas Vilniaus oro uosto emisijų mažinimo plano įgyvendinimas – apšvietimo sistemos keičiamos į LED, transporto parkas atnaujinamas hibridiniais automobiliais. Ateities vizija – visas oro uostų transportas varomas elektra arba biodyzelinu.

Svarbus 2020 metais atliktas darbas – įsigyti elektros energijos kilmės sertifikatai, kuriais patvirtinama, kad pernai trijuose šalies oro vartuose sunaudota energija buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Tokią praktiką tęsime ir kitais metais.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulės kolektoriai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulės kolektoriai

Taip pat siekiama kuo daugiau švarios energijos pasigaminti – jau dabar eksploatuojama ant naujojo labai svarbių asmenų (VIP terminalas ir konferencijų centras) pastato įrengta saulės jėgainė. Galima būtų paminėti, kad taupyti energiją padeda ir nauji pastatų priežiūros technologiniai sprendimai, kurie numatyti planuojamuose naujai statyti terminaluose. Vis dėlto susiduriame su didžiuliais iššūkiais, kai bandoma efektyvesnes technologijas pritaikyti senuose pastatuose. Turime nemažai tokių pastatų, kurie statyti dar tuo metu, kai apie klimato kaitą niekas nešnekėjo. Kartais tokius pastatus pritaikyti naujiems standartams yra gerokai sunkiau ir brangiau nei pastatyti naujus.

Vis dėlto, vertinant situaciją realiai, tvirtai tikiu, kad Lietuvos oro uostai neutralių CO2 požiūriu oro uostų sąrašą papildys gerokai greičiau nei iki 2050-ųjų.

Tvarūs aviacijos sprendimai

Žinoma, kalbant apie tik aviacijos sektorių, didžiausią taršą išskiria ne oro uostai, bet oro transporto priemonės. Tačiau ir čia jau dabar diegiamos aplinkai draugiškos technologijos, kurių pagalba oro tarša kasmet mažėja.

Lėktuvų gamintojai aktyviai bendradarbiauja su degalų gamintojais, siekiant plėtoti tvarių degalų naudojimą. Šiuo metu „Rolls-Royce“ kartu su „Shell“ aktyviai ieško sprendimų, leisiančių pereiti prie šio aviacinio kuro naudojimo. „Boeing“ su CO2 išmetimais kovoja iškart keliais frontais. Pereinant prie pažangių technologijų, naujausi jų lėktuvai sumažins degalų ir išmetamų teršalų kiekį iki 25 proc. Lyderiaujanti lėktuvų variklių ir sistemų gamintoja „GE Aviation“ demonstruoja hibridinių bei elektrinių variklių aviacijai prototipus ir kitas technologines inovacijas, kurias planuoja pradėti naudoti artimiausią dešimtmetį.

Šiuo metu sunaudojami tvarių aviacinių degalų kiekiai yra labai maži, jų rinkoje nėra daug ir jie – sąlyginai brangus.

Šiuo metu sunaudojami tvarių aviacinių degalų kiekiai yra labai maži, jų rinkoje nėra daug ir jie – sąlyginai brangus. Tačiau vyraujančias tendencijas galime palyginti su elektromobiliais, kurių pradžioje taip pat buvo mažai, tačiau pradėjus juos naudoti, jie sparčiai pinga ir jų daugėja.

Į tvarias aviacijos pasaulio tendencijas atsižvelgia ir Lietuvos oro uostai. Ruošiantis tvarių aviacijos degalų įsigalėjimui, rengiant naujas kuro bazių nuomos sutartis įtraukiami nuomotojų įsipareigojimai, kad tiekėjas, kuris laimės konkursą, esant poreikiui pritaikyti infrastruktūrą tvarių aviacijos degalų maišymui ir tiekimui.

Taip pat Lietuvos oro uostai kartu su Kopenhagos ir Atėnų oro uostais dalyvauja „Horizon 2020 ALIGHT“ projekte, kuris padės pasiruošti ateities oro uostams įsivertinti poreikį ir ateityje įgyvendinti reikiamus infrastruktūros pokyčius kitoms kuro rūšims – vandeniliui, o taip pat elektriniams lėktuvams. Oro uostai turės būti pasiruošę aptarnauti alternatyviu kuru skraidančius lėktuvus. Neabejotina, kad tokių Lietuvoje sulauksime dar šiame dešimtmetyje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką