Dabar populiaru
Publikuota: 2017 sausio 18d. 09:01

Kyšis ar netyčiukas? „Lietuvos geležinkeliai“ šėrė nepriklausomo valdybos nario verslą

Ričardo Čepo verslas iš „Lietuvos geležinkelių“ uždirbo jam esant bendrovės valdyboje 15min tyrimas
Austėjos Usavičiūtės / 15min iliustracija / Ričardo Čepo verslas iš „Lietuvos geležinkelių“ uždirbo jam esant bendrovės valdyboje

Ričardas Čepas gali pasigirti geru vardu, solidžia reputacija ir netgi prieš keletą mėnesių gautu „Pasaulio lietuvių verslininko“ titulu. Tačiau ant blizgančio munduro dėmę deda ryšiai su „Lietuvos geležinkeliais“. Panašu, kad nepriklausomu valdybos nariu čia dirbęs R.Čepas greitai tapo... priklausomas nuo pačių „Lietuvos geležinkelių“.

Suprasti akimirksniu

  • „Lietuvos geležinkelių“ NT studiją beveik už pusę milijono litų rengė dukterinė įmonė.
  • Šiam darbui, be atviro konkurso, pasamdytas tuomečio „Lietuvos geležinkelių“ valdybos nario Ričardo Čepo verslas.
  • R.Čepas teigia pats inicijavęs NT studijos parengimą ir nemano, kad kam nors nusižengė.

R.Čepo paslaugų susisiekimo ministras Rokas Masiulis atsisakė kartu su visa buvusia „Lietuvos geležinkelių“ valdyba.

Nepriklausomų narių praktikos atsisakymas „Lietuvos geležinkeliuose“ sulaukia nemažai kritikos, o buvę didžiausios valstybės valdomos bendrovės darbuotojai apie R.Čepą atsiliepia teigiamai – pirmiausia kaip apie žmogų, palaikiusį skaidrumo iniciatyvas. Bet jo paties piniginiams santykiams su „Lietuvos geležinkeliais“ skaidrumo smarkiai pritrūko.

Ar tokiu būdu pažeistas įstatymas? Interesų konfliktų ekspertas Gediminas Sakalauskas tuo neabejoja. Tik vienas „bet“ – R.Čepas pažeidė įstatymą, kuris negalioja ne tik jam, bet ir daugybei kitų valstybės valdomose bendrovėse besidarbuojančių ir didelius pinigus žarstančių asmenų.

Kelias į stambų užsakymą – vidaus sandoris

Į 15min kreipėsi keli jų tapatybės neatskleisti prašę asmenys. Jie suteikė informacijos apie nutylėtus R.Čepo ir „Lietuvos geležinkelių“ piniginius ryšius. Valdybos nario piniginę „Lietuvos geležinkeliai“ esą papildė per pastaraisiais mėnesiais itin kritikuojamą mechanizmą – vidaus sandorius.

Anot šaltinių, dar 2013 metais „Lietuvos geležinkeliai“ sumanė atlikti savo valdomo nekilnojamojo turto (NT) studiją. Esą iš pradžių ketinta NT studiją atlikti iš vidinių resursų, šį darbą patikint atitinkamos kvalifikacijos „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojams. Tačiau atėjo nurodymas „iš viršaus“: studiją užsakyti per vidaus sandorį.

Tai ir buvo padaryta. „Lietuvos geležinkeliai“ oficialiai patvirtina, kad NT studiją atlikti per vidaus sandorį patikėta dukterinei įmonei „Geležinkelių projektavimas“. Sandorio vertė – 480 tūkst. litų (139 tūkst. eurų). „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad už gana įspūdingą sumą atlikti šie darbai:

  • teisinės bazės, apibrėžiančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ turto panaudojimo galimybes ir apribojimus, apžvalga;
  • AB „Lietuvos geležinkeliai“ turto analizė, nustatytas esamo turto naudojimo efektyvumas, įvertintos turto efektyvaus panaudojimo galimybės/alternatyvos bei priemonės, pateiktos rekomendacijos;
  • įvertintas ir identifikuotas turtas, kuris yra ir gali būti naudojamas komerciniais tikslais, identifikuoti potencialūs klientai/investuotojai bei didžiausią paklausą turėsiančių paslaugų poreikis, atliktas išlaidų ir gautinų pajamų vertinimas bei investicijų ir jų atsipirkimo vertinimas, pateiktos trumpojo ir ilgojo laikotarpio rekomendacijos;
  • įvertintas AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizacinės struktūros, susijusios su turto valdymu, efektyvumas bei pateikti siūlymai dėl organizacinės struktūros tobulinimo ir optimizavimo.

Bendrovė taip pat patvirtina, kad šiam sandoriui „Geležinkelių projektavimas“ pasitelkė subrangovą, tačiau jo atskleisti esą negalima, kol negautas paties subrangovo sutikimas.

Nutylėti pinigai valdybos nario verslui

„Lietuvos geležinkelių“ pateikiamais duomenimis, NT studijos parengimo sutartis pasirašyta 2014 m. vasarį. Toks sprendimas priimtas „vadovaujantis „Lietuvos geležinkelių“ valdybos 2013 m. birželio 6 d. posėdžio sprendimu“. Tuo metu, kaip nepriklausomas valdybos narys, joje darbavosi ir R.Čepas.

15min žiniomis, būtent R.Čepo įkurtai ir valdytai įmonių grupei „Newsec“ priklausanti bendrovė 2014 m. buvo pasamdyta kaip subrangovė „Lietuvos geležinkelių“ NT studijos sukūrimui. Anot šaltinių, R.Čepo verslui teko gerokai daugiau nei pusė užsakymo vertės.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./„Lietuvos geležinkelių“ NT vertinimas įmonės valdybos nario verslui atnešė nemenkas pajamas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./„Lietuvos geležinkelių“ NT vertinimas įmonės valdybos nario verslui atnešė nemenkas pajamas

„Newsec“ rinkoje geriau žinoma su prekės ženklu „Re&Solution“. NT rinkoje grupė puikiai žinoma tiek kaip vertintojai, tiek kaip tarpininkai. R.Čepas pagrindinės šios struktūros bendrovės „ReSolution Holdings“ akcininku ir vadovu buvo 2009–2015 m. laikotarpiu. Taigi, ir tuo metu, kai grupė gavo pajamas iš „Lietuvos geležinkelių“, o jis pats darbavosi valstybės valdomos bendrovės valdyboje. „Lietuvos geležinkelių“ finansiniuose dokumentuose valdybos narys buvo įvardijamas kaip „Newsec Baltic“ strateginis konsultantas.

„Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad NT studijos užsakymo tikslas buvo „išnagrinėti viso „Lietuvos geležinkelių“ valdomo nekilnojamojo turto efektyvaus panaudojimo galimybes“.

„Buvo atlikta išsami nekilnojamojo turto analizė ir pateiktos rekomendacijos, kaip efektyviau šį turtą naudoti: panaudojimas bendrovės reikmėms, nuoma, pardavimas, bendrovės reikmėms nereikalingo turto perdavimas savivaldybėms, VĮ turto bankui. Vadovaujantis šios studijos rekomendacijomis, valdyba bendrovę įpareigojo parengti „Lietuvos geležinkelių“ nekilnojamojo turto efektyvaus panaudojimo priemonių planą 2014–2020 m. laikotarpiui, kuris buvo parengtas 2014 m. rugsėjo 1 d. Atsakingi asmenys kas pusmetį valdybai atsiskaitydavo, kaip vykdomas šis planas“, – teigia „Lietuvos geležinkeliai“.

„Kažkas panašaus“

15min susisiekė su „Geležinkelių projektavimo“ vadovu Romu Rasiuliu. Jis patvirtino, kad NT studijai pasamdytas subrangovas, bet įmonės pavadinimo teigė negalintis atskleisti.

„Konfidencialumo sąlyga yra pas mus sutartyje. Mes esame užklausę savo subrangovo. (...) Kai tik gausim iš jo atsakymą, tada galėsiu aš jus kažkokiu būdu informuoti“, – kalbėjo R.Rasiulis.

Anot jo, subrangovo atskleidimas be jo sutikimo gali būti traktuojamas kaip sutarties pažeidimas. Bet tiesiai paklaustas, ar subrangovu samdyta R.Čepo „Newsec“ įmonių grupės bendrovė, jis tai patvirtino.

„Kažkas panašaus, jo. Negaliu dabar pasakyti“, – kiek sutriko pašnekovas.

Jis tikino nežinojęs, kad „Newsec“ tiesiogiai susijusi su „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje dirbusiu R.Čepu.

„Ne, žinokit. Aš esu inžinierius. Aš nepolitikuoju. Ne, tokių dalykų aš nežinau ir net nesigilinu“, – dievagojosi „Geležinkelių projektavimo“ vadovas.

Kokia dalis už NT studiją gautų pinigų atiteko subrangovui, R.Rasiulis įvardinti atsisakė. „Tai irgi sutarties sąlyga“, – sakė jis.

R.Rasiulis teigė nemanantis, kad „Lietuvos geležinkeliai“ NT studiją galėjo parengti savarankiškai, nesamdant „Geležinkelių projektavimo“ ar subrangovų.

„Geležinkelių projektavimo“ finansiniuose dokumentuose matyti, kad „Newsec“ veikiausiai nebuvo vienintelis vidaus sandoriams samdytas subrangovas. Vien per 2014 m. pirmą pusmetį bendrovė nurodė subrangovams sumokėjusi 3,37 mln. litų (apie 976 tūkst. eurų). Per šį periodą išlaidos subrangovams sudarė 62 proc. visų „Geležinkelių projektavimo“ sąnaudų. Be to, lyginant su 2013 m. atitinkamu periodu, išlaidos subrangovams išaugo beveik 9 kartus.

Pats pradėjo procesą, bet bėdos nemato

R.Čepas 15min patvirtino, kad jo verslas gavo piniginės naudos iš „Lietuvos geležinkelių“, jam būnant valdybos nariu. Negana to, verslininkas neslėpė pats inicijavęs NT studijos, iš kurios uždirbo jo verslas, rengimą.

Ričardas Čepas
Ričardas Čepas

„Aš ten dalyvavau šiek tiek pačiame procese. Nes mes norėjome peržiūrėti viską, inventorizuoti NT. Pasižiūrėti, kas ten yra ir kiek. Aš, kaip tos srities specialistas, šiek tiek gilinausi į tą sritį ir tokį poreikį išreiškiau valdyboje. Kad būtų toks poreikis – susitvarkyti tą visą daržą. Ir tiek, tuo ir baigėsi. O jie [„Geležinkelių projektavimas“] savo ten darėsi konkursus ar ką, ir ten kažkas laimėjo. Tai jeigu „Newsec“ laimėjo – aš „Newsec“ grupėje buvau kaip vienas akcininkų „ReSolution Holding“, visos grupės“, – kalbėjo buvęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys.

Priminus, jog jo verslas pinigus gavo ne per atvirą konkursą, o per vidaus sandorį, pašnekovas teigė šiame procese nedalyvavęs. „Aš pats tiesiogiai nedalyvavau. Jeigu būna susijusių klausimų su mano verslo interesais, tai aš visada nusišalinu“, – sakė R.Čepas.

Interesų konflikto tame, jog jo verslas gavo pinigus vykdant jo paties inicijuotą NT vertinimą, verslininkas neįžvelgia.

„Sunku pasakyti. Mes labai daug kur esame dirbę“, – atsidūsėjęs sakė R.Čepas.

Pašnekovo žodžiais, „Newsec“ pajamos iš „Lietuvos geležinkelių“ buvo „nebūtinai susiję“ su jo buvimu valdyboje. Paklaustas, ar jam, kaip „ReSolution Holding“ akcininkui, buvo siūlomas toks užsakymas kaip savotiškas tylos mokestis, jis tai kategoriškai neigė.

„Ne, nebuvo“, – teigė R.Čepas.

Sykiu jis gynė „Newsec“ reputaciją, pabrėždamas, kad tai nėra „vienadienė kompanija“, skirta pinigų įsisavinimui. „Jie visada dirbo. Yra rinkos lyderiai. Bent jau tuo metu buvo“, – sakė R.Čepas.

Kiek jo verslas uždirbo iš „Lietuvos geležinkelių“, jis teigė nežinantis. O taip pat – ar šis atvejis buvo vienintelis.

„Matot, mes valdyboje dalyvaujame nuo tam tikros sumos sprendimuose. Jeigu tos sumos nesiekė [tvirtinamo sprendimo vertė], tai įmonės sprendžia vadovas. Tai daugelio dalykų su subranga, daug dalykų, kuriuos jūs ištyrinėjote ir išlindo – mes daugelio dalykų net nežinojome. Iki mūsų neateidavo“, – darbą „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje prisiminė R.Čepas.

Pasak jo, „Newsec“ parengta studija leido taupyti „Lietuvos geležinkelių“ pinigus ir efektyviau valdyti įmonės NT, naudojantis vidiniais resursais. R.Čepas taip pat prisiminė valdybos posėdžio metu stebėjęs savo verslo parengtos NT studijos pristatymą, tačiau patikino pats niekaip neprisidėjęs prie to, kad studijos parengimui būtų pasamdyta būtent jo įmonė.

„Jeigu kalbant apie „Newsec“, tas klausimas iki manęs tiesiogiai ir nepriėjo. Aš atsimenu, kad valdyboje buvo tik tos studijos pristatymas padarytas. (...) Aš dalyvavau pristatyme, nes man pačiam buvo įdomu“, – sakė R.Čepas.

R.Čepas teigė pats ne sykį susidūręs su informacijos apie „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorius stoka. „Iki mūsų valdybos neateidavo tokie klausimai“, – prisiminė verslininkas.

Pažeidė įstatymą, bet... įstatymas negalioja

Viešųjų ir privačių interesų derinimo ekspertas, viešosios įstaigos „Praeventi“ direktorius bei buvęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sekretoriato vadovas Gediminas Sakalauskas 15min teigė, jog R.Čepo situacija – vadovėlio vertas interesų konflikto atvejis.

„Vienareikšmiškai. (...) Klasikinis interesų konfliktas“, – sakė G.Sakalauskas.

Tačiau, anot jo, negalima sakyti, kad R.Čepas pažeidė įstatymą, kai jo verslas gavo pajamas iš „Lietuvos geležinkelių“, vykdant jo paties valdyboje inicijuotą NT studijos projektą. Mat „Lietuvos geležinkeliai“ yra akcinė bendrovė, o tokiose valstybės valdomose įmonėse Interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas galioja tik labai siauram ratui žmonių.

„Įstatymas taikomas [valstybės valdomų] akcinių bendrovių vadovams ir jų pavaduotojams. Ir taškas. O valdybos nariams Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nėra taikomas“, – konstatavo G.Sakalauskas.

Asmeninio archyvo nuotr./Gediminas Sakalauskas
Asmeninio archyvo nuotr./Gediminas Sakalauskas

Pasak jo, įstatymų leidėjai sudėliojo paradoksalią situaciją, kai šis įstatymas galioja daugybei valstybės tarnautojų, dirbančių net po keletą darbuotojų turinčiose valstybės ar savivaldybių įmonėse, o tokiuose dariniuose kaip „Lietuvos geležinkeliai“ įstatymas galioja ant pirštų suskaičiuojamam žmonių skaičiui.

„Valstybės arba savivaldybių įmonių valdybų nariams įstatymas taikomas. Ir darbuotojams, turintiems administravimo įgaliojimus. O akcinės bendrovės, kur dirba apie 50 tūkst. darbuotojų, tiesiog iškrenta iš interesų konflikto zonos. Čia yra spraga įstatyme“, – tęsė G.Sakalauskas.

Pasak „Praeventi“ vadovo, šią įstatyminę spragą lopyti būtina, o sprendimas paprastas – tereikia politinės valios.

„Yra karjeros tarnautojai, kurie pagal Valstybės tarnybos įsatatymą dirba. Jiems yra taikomas įstatymas. Jų yra apie 20-25 tūkst. Tada yra statutiniai pareigūnai – policininkai, muitininkai ir t.t. Jiems irgi interesų konfliktas taikomas. Tada yra viešosios įstaigos. Pavyzdžiui, ligoninių skyrių vadovams šitas įstatymas irgi taikomas. Valstybės ar savivaldybės įmonė – irgi taikoma. Bet akcinnė bendrovė – ne. O akcinėse bendrovėse didžiausi pinigai sukasi. Kur yra didžiausi pinigai – ten skaidrumo reikalavimai nėra taikomi. Viskas.

Iš įstatymo reikėtų išbraukti gal 15 žodžių, du papildomus žodžius įrašyti – ir viskas būtų gerai. Šitą klausimą išspręsti gali tik Seimas“, – reziumavo G.Sakalauskas.

2011–2015 m. periodu „Lietuvos geležinkeliai“ su dukterinėmis įmonėmis sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų. Kokia dalis šios sumos atiteko vis dar neįvardintiems subrangovams – neaišku.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką