Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 16, 11:07

Penkeri M.Bartuškos metai su „Lietuvos geležinkeliais“: svarbiausi darbai ir klaidos

Iš vadovo pareigų pasitrauksiantis „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška šias pareigas eis beveik perpus trumpiau nei tai darė jo pirmtakas Stasys Dailydka. Progresyviu vadovu vadinamas M.Bartuška modernizavo įmonę, kurią daugelis laikė nomenklatūrine, nors progresą lėtino pačios įmonės susikurtos problemos. 15min kalbinti pašnekovai gyrė dabartinio vadovo atliktą reorganizaciją, tačiau susikoncentravęs į didelius pokyčius, jis, panašu, pamiršo apie mikrolygmenį.
Mantas Bartuška ir Remigijus Šimašius Tik prenumeratoriams
Mantas Bartuška / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Norint įvertinti M.Bartuškos penkmetį prie „Lietuvos geležinkelių“ vairo neišvengiamai reikėtų pažvelgti į laikotarpį prieš tai, kai 2016 m. gruodžio 2 dieną atsistatydinimo prašymą įteikė dešimtmetį įmonei vadovavęs Stasys Dailydka.

Priežasčių, kodėl įvyko šis pokytis, buvo keletas. 2016 m. pabaigoje „Lietuvos geležinkelius“ užgriuvo kritika dėl įtarimų keliančių pirkimų schemų, neskaidrios paramos su politikais susijusioms organizacijoms, viešų paskirtojo susisiekimo ministro Roko Masiulio abejonių įmonės vadovo darbu bei kitų problemų. Maža to, įmonės reputacijai pliusų nepridėjo ir tai, kad S.Dailydka buvo apklaustas žymiojoje politinės korupcijos byloje dėl susitikimų su tuomečiu „MG Baltic“ koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Viena didžiausių nuodėmių, kuria buvo kaltinamos S.Dailydkos vadovaujamos įmonės, – neskaidrūs vidiniai pirkimai. Bendrovė nuolat pirkdavo paslaugas iš savo vidinių įmonių vietoj to, kad skelbtų konkursus. 2011-2015 metais „Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis sudarė vidinių sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems tuo metu neatskleistiems subrangovams.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovo Stasio Dailydkos spaudos konferencija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovo Stasio Dailydkos spaudos konferencija

Bendrovei taip pat kliuvo už finansinę paramą. „Lietuvos geležinkeliai“ kasmet išdalydavo šimtus tūkstančių eurų atsirinktoms organizacijoms ir įstaigoms. Tokia praktika ypač ėmė kliūti po to, kai buvo atkreiptas dėmesys, jog Vilkaviškio ir Mažeikių savivaldybėse esančios mokyklos, darželiai ir sporto mokyklos paramą gaudavo gerokai dažniau negu kiti. Netrukta susieti, kad Vilkaviškio rajone į Seimą nuo 1996 m. balotiruodavosi tuomet premjeru buvęs socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, o Mažeikių rajono savivaldybės taryboje darbavosi jo patarėjas susisiekimo klausimais Darius Jarmantavičius.

Beje, vienas aspektas, dėl kurio 2016 m. rudenį liejosi kritika „Lietuvos geležinkeliams“, kaip ir dabar, savotiškai susišaukia su užsienio politika. Tiesa, tąsyk kalbėta ne apie Baltarusiją, o apie Rusiją. Bendrovė dar iki Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos buvo pasirašiusi bendradarbiavimo memorandumą su Rusijos koncernu „Transmashholding“, kurio vienas akcininkų Andrejus Bokarevas buvo ir koncerno „Kalašnikov“ akcininkas.

„Tai yra blogai, pirmiausia, dėl paprastos priežasties, kad valstybės valdoma įmonė leidžia sau laisvai interpretuoti sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu. Tos sankcijos visgi galioja ne šiaip sau, o tam, kad mažintų Rusijos agresyvumą“, – tuomet naujienų agentūrai BNS sakė Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Bartuška, 2016 m. vasaris
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Bartuška, 2016 m. vasaris

Apskritai, „Lietuvos geležinkeliai“ per ilgą laiką įgavo stiprų su nomenklatūra susijusios įmonės įvaizdį – ir politiniuose kuluaruose, ir visuomenėje įmonė vadinta „socdemų lesykla“ ir panašiais epitetais.

2016 m. gruodį vadovu paskirtas ir su situacija įmonėje susipažinęs M.Bartuška teigė pamatęs, kad beveik pusė geležinkelių darbuotojų yra giminės arba turi giminių įmonėse, parduodančiose paslaugas „Lietuvos geležinkeliams“. Jis taip pat kalbėjo pamatęs ir sabotažo atvejų.

Finansiniai įmonės rezultatai metai iš metų būdavo teigiami, tačiau kasmet vis kuklesni. 2012 m. „Lietuvos geležinkeliai“ uždirbo 37,7 mln. eurų pelno, kitais metais jis sumenko iki 28,1 mln. eurų. 2014 m. pelnas susitraukė iki 20 mln. eurų, o 2015 m., daugiausia dėl suprastėjusios situacijos okupaciją Kryme įvykdžiusioje ir sankcijų sulaukusioje Rusijoje, staigiai krito iki 2,8 mln. eurų.

Tuometinius viešus kaltinimus bendrovei galima vardinti ir vardinti, tačiau bene geriausiai bendrą 2016 m. pabaigos „Lietuvos geležinkelių“ įvaizdį visuomenėje susumuotų dviejų svarbiausių to meto valstybės politikų vertinimai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė

Štai prezidentė Dalia Grybauskaitė „Lietuvos geležinkelius“ kartu su urėdijomis ir Registrų centru, vadino „nomenklatūrinio valstybės valdymo įmonėmis“, o tais metais įvykusius pokyčius – „kovos su nomenklatūriniu valdymu ir korupcija simboliais“.

Ką tik į valdžią atėjęs tuometinis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis teigė horizonte matantis rimtus pokyčius. „Aš manau, jog („Lietuvos geležinkelių“) laukia normalios, vakarietiškos, skaidriais principais valdomos, pelningos ir duodančios didžiulę pridėtinę vertę valstybei įmonės ateitis“, – žurnalistams 2016 m. kalbėjo jis.

Tad, kaip sekėsi šiuos lūkesčius pateisinti 2016 metais į „Lietuvos geležinkelių“ vadovo kėdę sėdusiam M.Bartuškai?

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką