Nors rašymas kaip veikla yra glaudžiai susijęs tiek su kolektyvine, tiek su asmenine atmintimi, tačiau apie šių sąsajų komplikuotumą Lietuvos rašytojai daugiau šneka palyginti retai. Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“, pasak paties autoriaus, gimė iš kolektyvinės, istorinės ir asmeninės atminties persidengimų. Kaip dabartinio Rusijos karo Ukrainoje kontekste vėl tampa aktualios pokario Rytprūsiuose alkstančių ir į Lietuvą per upę brendančių vaikų patirtys, kodėl jas iki pat šių dienų gaubia spengianti tyla ir kas paskatino imtis šios sudėtingos temos, Lietuvos rašytojų sąjungos tinklalaidėje „Rašytnamis“ kalbamės su Nacionalinės premijos laureatu, rašytoju, scenaristu A.Šlepiku.
Su Nacionalinės premijos laureatu, prozininku, poetu, scenaristu Alvydu Šlepiku kalbasi rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė.
