Savo patirtais įspūdžiais ir kelionėje užfiksuotais kadrais žurnalistas trečiadienį su TV žiūrovais pasidalins LRT laidoje „Gyvenimas“.
Dar prieš kelionę Edvardas susitiko su Omano garbės konsule Lietuvoje Boleta Senkiene, kad išsiaiškintų visus gyvenimo šioje Artimųjų Rytų valstybėje niuansus. Ir sulaukė daugybės naudingų patarimų: pamiršti visus planus ir iš anksto sudėliotus maršrutus, niekur nenaudoti kairės rankos, su vietiniais neužvesti pokalbio apie sultono sveikatą, politiką ir moteris.
„Omanas – pasakiška, moderni šalis, kurioje viską lemia įdomios, bet atvykėliams iš Vakarų ne visada suprantamos tradicijos. Tačiau gyvenimas čia išties gražus: nėra mokesčių, todėl žmonės gauna tiek, kiek uždirbo, o degalai kainuoja pigiau už litrą vandens, todėl pinigus gali leisti, kad ir kupranugarių grožio konkursams“, – laidoje pasakos B.Senkienė. Moteris atskleis ir tai, į kokias netikėtas situacijas šioje arabiškoje šalyje patenka ten nuvykę aukščiausi Lietuvos pareigūnai.
„Lietuvą nuo Omano sultonato skiria šeši tūkstančiai trys šimtai kilometrų. Atvykus į šią pietvakarių Azijos valstybę laikrodžio rodyklę persuki trimis valandomis į priekį. Tačiau čia keičiasi ne tik pats laikas, bet ir jo pojūtis. Netrunki suprasti, kodėl vykstantiems į Omaną patariama pamiršti minučių tikslumu sudėliotus planus, maršrutus ir suplanuotus susitikimus. Gyvenimas Artimuosiuose Rytuose teka kitaip, ir jei su tuo nesugebėsi susitaikyti dar kelionės pradžioje, greit teks nusivilti ar net pulti į neviltį, tačiau net ir tada niekas nepasikeis, todėl tiesiog teks susitaikyti su vietinėmis taisyklėmis“, – pasakoja laidos vedėjas.
Iki 1970-ųjų Omanas buvo labai uždaras. Valdžią perėmus sultonui Kabusui per gerus keturis dešimtmečius valstybė sugebėjo tapti modernia šalimi, tačiau neatitrūkti nuo savo šaknų ir neprarasti tradicijų. Kultūrinį identitetą padėjo išsaugoti islamas, kurio vaidmuo kasdieniniame Omano visuomenės gyvenime labai didelis iki šių dienų.
„Nors arčiau sostinės Maskato ar kitų didžiųjų miestų gatvėse galima išvysti už vairo sėdinčių moterų, čia joms suteikta teisė dirbti, siekti karjeros ir net išsiskirti, tačiau atokiau esančiuose regionuose, savo veidus jos slepia po skaromis ir kaip mat nusuka žvilgsnį šalin nuo jas smalsiai nužiūrinėjančių svetimšalių. Čia vyras gali turėti keletą žmonų, žinoma, jei sugeba jas išlaikyti. Tačiau sukaupęs pakankamą sumą, žmoną turi rinktis iš... giminės rato, todėl Omane vis dar gaji tradicija, kad pusbroliai dažniausiai veda pusseseres“, – intriguojančias šio vakaro pasakojimo detales atskleidžia Edvardas.
Beje, po šią pietvakarių Azijos valstybę greta Persijos įlankos, LRT laidų vedėjas keliavo automobiliu, kartais per dieną jam tekdavo įveikti beveik penkis šimtus kilometrų, o prieš kelionę turėjo pasirūpinti tarptautiniu vairuotojo pažymėjimu, nes lietuviškas ten tiesiog negalioja.
