Iki kaulo pažįstama ir ekranuose matoma, tačiau išskirtinai amerikietiška paauglystė.
Mes į tai žiūrėdavome kaip į egzotiką, nes realiai neturėdavome jokių sąsajos taškų su tomis istorijomis, tai tiesiog ne mūsų kultūra. Nors visi buvome paaugliai, bet tai, ką matėme ekrane, niekada nebuvo apie mus.
Mūsų filmai, kuriuose kaip personažų būdavo paauglių, dažniausiai pasakodavo apie kažkokią dar vieną eilinę jų kovą, laisvės kovą, ar neteisybės kovą su kitais, su gyvenančiais kitaip nei jie. Paaugliai dažnai būdavo pikti ar nusivylę viskuo, o neretai turėdavo spręsti ir jau suaugusių problemas.
Žinoma, kažkiek hiperbolizuoju, bet mintis yra viena: mes niekada neturėjome savo „Kietakiaušių“ („Superbad“) ar „Amerikietiško pyrago“ („American Pie“) tipo komedijos apie paauglius. Filmo, kuriame paaugliai tiesiog būtų paaugliai ir užsiimtų paaugliškais reikalais.
Tačiau atėjo 2025 metai ir galų gale kino ekranuose turime tikrą lietuvišką „coming-of-age“ („tapimo suaugusiu“) žanro filmą „Pietinia kronikas“.
Juosta
