Deja, čia ne apie mane. Aš gal visai ir norėčiau, kad stresas man sukeltų aistrą, o seksas padėtų tą stresą numalšinti. Bet deja deja. Jei aš stresuoju – aš nebegaliu valgyti. Nieko, nė kąsnelio. Šiuo metu, kai rašau šį tekstą, esu jau trys paros nevalgiusi. Priežastis paprasta – susirgo mano vienas iš šunų. Jam reikės sudėtingos ir nepigios operacijos, po to ilgos reabilitacijos. Ir su jo diagnoze man dingo apetitas. Aišku, gal ir gerai, jei nori numesti svorio, bet tai tikrai nėra sveika organizmui. Negaliu visiškai nieko valgyti, o jei valgau per prievartą – pykina. Taip mano kūnas reaguoja į patiriamą nerimą.
Visi mes skirtingai reaguojame į stresą ir nerimą. Na tarkim aš turiu draugę, kuriai menkiausias stresas stipriai paleidžia vidurius. Ir tai nėra juokinga. Gerai, jei susinervini namie – spėji nubėgti iki tualeto. O štai mano draugei kartą autostradoje paskambino iš mokyklos ir pranešė, kad jos sūnus susilaužė ranką. Moteris susinervino, arti tualeto nepasitaikė, pabaiga gavosi ne itin faina. Nu kas čia smagaus apsikakoti savame automobilyje.
Net neabejoju, kad tarp šį tekstą skaitančių yra tokių, kurie, priešingai nei aš, susinervinę valgo. Stresinis valgymas tikrai dažnas reiškinys. „Kartą susinervinus suvalgiau visą šeimyninę picą viena. O mano ūgis 156 ir sveriu aš vos 46 kilogramus“, – pasakojo man viena mano sekėja.
Paklausiau žmonių, kaip jie reaguoja į stresą, ir noriu pasidalinti keliomis linksmomis istorijomis ir su jumis.
