V.Zelenskis apie mirtiną Rusijos išpuolį: „Tai nebuvo aklas smūgis“

Praėjusiais metais Rusijos samdinių grupė „Wagner“ pasirašė sutartį su Kinijos įmone dėl palydovinių vaizdų gavimo žvalgybos tikslais, praneša agentūra AFP.

AFP matytas dokumentas rodo, kad bendrovė „Beijing Yunze Technology Co. Ltd“ pardavė du palydovus, priklausančius „Nika-Frut“ – bendrovei, kuri tuo metu priklausė buvusio „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino verslo imperijai.

Savo ruožtu samdinių grupuotė naudojo vaizdus, kad padėtų jiems vykdyti operacijas Afrikoje, taip pat šį birželį, kai bandė surengti maištą Rusijoje, kuris vėliau nepavyko, AFP sakė vienas Europos saugumo šaltinis.

Šaltinis taip pat teigė, kad šiais metais samdinių grupuotė užsisakė Rusijos teritorijos vaizdų.

Volodymyro Zelenskio kariuomenę sustiprins naujos Ispanijos ir Vokietijos oro gynybos sistemos, nes abi šalys šiandien pažadėjo suteikti papildomą paramą.

Ispanijos vyriausybės šaltinis sakė, kad Madridas pasiūlė Kyjivui dar šešias HAWK sistemas, skirtas šalies grūdų eksportui apsaugoti nuo Rusijos atakų.

KAM/I.Budzeikaitės nuotr./Sraigtasparniai „Black Hawk“

Be to, Ispanijos kariuomenė apmokys Ukrainos karius, kaip naudotis šiomis sistemomis, ir suteiks daugiau išminavimo įrangos.

Pasak Rusijos gubernatoriaus, virš Belgorodo – Rusijos regiono, esančio maždaug už 40 km į šiaurę nuo sienos su Ukraina, – buvo numušti šeši bepiločiai orlaiviai.

„Telegram" paskelbtame pranešime Viačeslavas Gladkas teigė, kad aukų nėra.

„Operatyvinės tarnybos tikslina informaciją apie padarinius vietoje“, – sakė jis.

Socialiniuose tinkluose skelbiamoje nepatikrintoje filmuotoje medžiagoje, neva nufilmuotoje iš Belgorodo, girdimi garsūs sprogimai.

Joe Bideno administracija svarsto galimybę pasinaudoti JAV valstybės departamento dotacijomis, kad Ukrainai būtų skirta papildoma karinė pagalba, teigiama „Politico“ pranešime.

Baltieji rūmai svarsto įvairias galimybes, nes stengiasi rasti lėšų po to, kai šeštadienį Kongresas paskutinę minutę patvirtino išlaidų įstatymą, į kurį nebuvo įtraukta 6 mlrd. dolerių karinė pagalba, kurios, pasak Ukrainos, jai skubiai reikia.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Joe Bidenas

Administracija jau keletą savaičių perspėja, kad lėšos, skirtos padėti Ukrainos karo veiksmams, beveik išnaudotos.

Trečiadienį prezidentas Joe Bidenas sakė, kad „yra kitų priemonių, kuriomis galėtume rasti tam lėšų“, tačiau išsamiau apie tai nekalbėjo.

Ketvirtadienį per Rusijos raketų ataką, per kurią žuvo dešimtys žmonių, buvo smogta Hrozos kaime esančiai kavinei, kurioje vyko žuvusio kareivio pagerbimas, pranešė Ukrainos pareigūnas žiniasklaidai RBC.  

Per smūgį žuvo kario sūnus, žmona ir motina, sakė Charkivo srities prokuratūros atstovas spaudai Dmytro Čubenka.

Ukrainos pareigūnai sakė, kad smūgį patyrus kavinei ir netoliese esančiai maisto prekių parduotuvei, žuvo mažiausiai 51 žmogus, įskaitant 8 metų berniuką, o šeši žmonės buvo sužeisti. Tai buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių prieš civilius gyventojus nuo konflikto pradžios.

Žuvęs ukrainiečių karys anksčiau buvo palaidotas Dniepro mieste, tačiau jo artimieji norėjo, kad jis būtų perlaidotas gimtajame kaime, sakė V.Čubenka.

JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink Hrozos smūgius pavadino „barbariškais smurto veiksmais“ ir pareiškė, kad rems Ukrainą.

Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusija negalėjo būti „akla“ ir nežinoti, į ką taikosi po to, kai raketos ataka pataikė į civilių gyventojų pilną teritoriją nedideliame kaime, kur žuvo 51 žmogus.

Sakydamas savo naktinį pranešimą V.Zelenskis teigė, kad smūgis parduotuvei ir kavinei Hrozoje, pietinėje Charkivo srityje, buvo „tyčinis“.

„Rusijos kariai negalėjo nežinoti, kur smogė. Tai nebuvo aklas smūgis“, – sakė jis.

Manoma, kad po popietės, kai raketa pataikė į kavinę, joje buvo apie 60 žmonių, dalyvavusių pobūvyje po laidotuvių, o kiti apsipirkinėjo netoliese esančioje parduotuvėje.

Prieš karą Hrozoje gyveno apie 500 gyventojų. Ukrainos pareigūnai patvirtino, kad visos atakos aukos yra vietos gyventojai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvusį Kanados parlamento pirmininką pavadino „idiotu“ po to, kai parlamentas ovacijomis pagerbė veteraną, kovojusį Ukrainoje nacių kariniame dalinyje, kuris buvo apkaltintas karo nusikaltimais.

„Jei Kanados parlamento pirmininkas sako, kad Antrojo pasaulinio karo metais šis Kanados ukrainiečių ar ukrainiečių ir kanadiečių nacis kovojo prieš rusus, jis negali nesuprasti, kad jis kovojo Hitlerio pusėje“, – sakė V.Putinas, praneša „Agence France-Presse“.

„Darykime prielaidą, kad jis to nežino, – pridūrė V.Putinas, – bet jei jis nežino, kad A.Hitleris ir jo pakalikai karo metu kovojo prieš Rusiją, vadinasi, jis yra idiotas“. Vadinasi, jis tiesiog nelankė mokyklos“.

„Visiškai šlykščiai atrodė, kad visi plojo šiam nacistui, ypač Ukrainos prezidentas, kurio venose teka žydiškas kraujas“, – sakė V.Putinas.

Po incidento, įvykusio per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Kanadoje praėjusį mėnesį, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau atsiprašė, sakydamas: „Tai buvo siaubingas milijonų žmonių, žuvusių per Holokaustą, atminimo pažeidimas.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jo susitikimas su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku.

Matėsi, kaip jie apsikabina susitikę Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikime Granadoje, pietų Ispanijoje.

Po susitikimo kalbėdamas žurnalistams R.Sunakas sakė, kad jie aptarė „siaubingą“ išpuolį netoli Charkivo, kuris, pasak jo, „rodo Rusijos barbariškumą“.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos išpuolį, per kurį Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai 51 žmogus. 

Vašingtono teigimu, šis išpuolis rodo, kad JAV turi ir toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai.

„Tai neįtikėtinai siaubinga Ukrainos žmonėms“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

„Todėl darome viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai“, – pridūrė ji. 

Rusijos atakos padariniai Charkivo srityje

+7

Ukrainos valdžios institucijos paskelbė, kad gelbėjimo operacija, kurios metu buvo ieškoma žmonių, išgyvenusių per ketvirtadienio Rusijos apšaudymą šalies šiaurės rytinėje Charkivo srityje, buvo baigta.

Atakos metu žuvo 51 žmogus.

„19 val. 20 min. (vietos ir Lietuvos laiku) avariniai ir gelbėjimo darbai Kupjansko rajono Hrozos kaime baigti“, – pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

„Iš viso žuvo 51 žmogus, įskaitant 2017 metais gimusį vaiką, ir šeši žmonės buvo sužeisti“, – pridūrė tarnyba.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį politiniame forume pareiškė, kad be Vakarų karinės paramos Ukraina mūšio lauke atsilaikytų „tik savaitę“.

„Įsivaizduokite, jei rytoj būtų nutrauktas tiekimas – kai baigsis amunicija, liktų gyvuoti tik savaitę“, – sakė V.Putinas per Valdajaus politinį forumą Rusijoje. 

via REUTERS-Scanpix nuotr.

Rishi Sunakas sako, kad šiandien Ispanijoje vykusiame Europos vadovų susitikime su Volodymyru Zelenskiu aptarė „siaubingą“ išpuolį Charkive.

Jis sakė, kad šis smūgis rodo Vladimiro Putino „barbariškumą“.

Ukraina dėl išpuolio apkaltino Rusiją, nors Maskva kol kas neatsakė.

„AFP“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas

„Prezidentas Putinas gali sakyti ką nori, yra vienas asmuo, atsakingas už šį neteisėtą, neišprovokuotą karą, ir tai yra jis, ir jis turėtų liautis“, – sakė R. Sunakas žurnalistams už Ispanijos aukščiausiojo lygio susitikimo ribų.

„Štai kodėl Jungtinė Karalystė tvirtai rėmė Ukrainą ir toliau ją rems.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Ispanijoje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad Berlynas siekia Kyjivui perduoti daugiau vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų „Patriot“.

„Vokietija stengiasi suteikti Ukrainai papildomų „Patriot“ sistemų žiemos mėnesiams. Esu dėkingas Vokietijai už paramą ginant mūsų laisvę ir žmones“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos prezidentas. 

Vėliau kalbėdamas su žurnalistais O.Scholzas patvirtino šią informaciją. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Tai labai plataus masto apsauga, jų nėra tiek daug“, – sakė jis.

„Mes jau padarėme tokį pristatymą įmanomą. Tai mums jau buvo labai sunku“, – pridūrė kancleris. 

„Jei dabar tai pakartosime, tai bus labai plataus masto priemonė, kuri taip pat pasitarnaus Ukrainos saugumui dideliu mastu. Tai žino visi Ukrainoje, ypač, žinoma, prezidentas“, – teigė O.Scholzas. 

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė Rusijos pilietį iš vakarinės Vladimiro srities, įtariant jį informacijos perdavimu Ukrainos specialiosioms tarnyboms.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskva ne kartą sulaikė piliečius, įtariamus bendradarbiavus su Ukrainos žvalgyba vykdant sabotažo kampanijas.

„Įtariamajam buvo pavesta teikti informaciją apie traukinių su karine įranga judėjimą per Vladimiro srities teritoriją“, – nurodė FSB. 

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas

Rusijos teisėsauga jam iškėlė baudžiamąją bylą dėl slapto bendradarbiavimo su užsienio žvalgybos agentūra. Jam gresia nuo dvejų iki aštuonerių metų kalėjimo.

Anot FSB, įtariamasis savo iniciatyva kreipėsi į Ukrainos valdžios institucijas, tikėdamasis „gauti atlygį už savo veiklą, kurios tikslas – pakenkti Rusijos saugumui“.

FSB nenurodė, kada tiksliai šis įtariamasis buvo sulaikytas. Tačiau teigiama, kad jis buvo sulaikytas Rusijos Vladimiro srities Gusio Chrustalno mieste.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad jaučia ES partnerių norą toliau remti Ukrainą.

„Yra labai gilus, labai tvirtas įsipareigojimas, nes visi žinome, kad kalbame apie Europą ir apie pačią galimybę užtikrinti ilgalaikę taiką mūsų žemyne“, – sakė jis žurnalistams per Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimą Granadoje.

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Europos Sąjunga ketvirtadienį aukščiausiojo lygio susitikime pažadėjo tvirtai remti Ukrainą, tačiau perspėjo Ispanijoje susirinkusius šalių lyderius, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad ji negalės visiškai užpildyti Jungtinių Valstijų paliekamos finansavimo spragos.

Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pripažino, kad jam neramu, kad politinė sumaištis Vašingtone galėtų kelti grėsmę JAV pagalbai Ukrainai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Ar Europa gali užpildyti JAV paliktą spragą? Europa tikrai negali pakeisti JAV“, – sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimą Granadoje Ispanijoje.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, Volodymyro Zelenskio žmona, sako, kad žiaurus išpuolis Charkive „neturi jokios prasmės“.

„Sunku patikėti, kad žmonės gali daryti tokius dalykus“, – rašė ji socialiniame tinkle X.

Slovakija įšaldė sprendimą teikti karinę pagalbą kaimyninei Ukrainai, ketvirtadienį pranešė šalies prezidentūra.

Slovakijoje vykusius rinkimus sekmadienį laimėjo populistinė partija, kuri nori nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir kritikuoja ES bei NATO.

Prezidentės Zuzanos Čaputovos atstovas spaudai Martinas Strižinecas naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji pritarė kadenciją baigiančios premjerės nuomonei, jog sprendimas dėl karinės pagalbos teikimo Ukrainai turėtų atspindėti prieš mažiau nei savaitę įvykusių parlamento rinkimų rezultatus.

„IMAGO“/„Scanpix“/Slovakijos vadovė Zuzana Čaputova ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kyjive

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Azerbaidžano įvykdytas separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolės perėmimas buvo neišvengiamas.

Po žaibiškos Baku karinės operacijos šio regiono kontrolę perėmė Azerbaidžanas, o separatistinio regiono vadovas praėjusią savaitę pasirašė dekretą dėl nepripažintos respublikos egzistavimo nutraukimo.

„Buvo tik laiko klausimas, kada Azerbaidžanas ten pradės atkurinėti konstitucinę tvarką“, – sakė jis ir pridūrė, kad šis žingsnis „buvo neišvengiamas po to, kai Armėnija pripažino Azerbaidžano suverenitetą Kalnų Karabache“.

V.Putinas ketvirtadienį taip pat pasisakė karo Ukrainoje klausimu.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos teisiniai ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) su kai kuriomis Europos Sąjungos valstybėmis dėl ukrainietiškų grūdų eksporto draudimo buvo sustabdyti.

„Manome, kad ši problema bus pašalinta per artimiausias savaites ir mėnesius (...) Kol ieškome praktinio sprendimo, mūsų ginčai PPO kol kas sustabdyti“, – agentūra „Interfax-Ukraina“ citavo Ukrainos prekybos viceministrą Tarasą Kačką. 

Varšuva ketvirtadienį pareiškė, kad tai yra būtinas žingsnis.

„Tikimės tolesnių konstruktyvių Ukrainos veiksmų, siekiant plėtoti tinkamus santykius žemės ūkio klausimais“, – naujienų agentūrai PAP sakė Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris.

Ukrainos eksportuojami grūdai turėtų būti tranzitu gabenami per Europos Sąjungą, visų pirma į Afriką ir Artimuosius Rytus, nes tradiciniai Juodosios jūros keliai dėl Rusijos invazijos yra blokuoti.

Tačiau grūdai dėl logistikos problemų kaupėsi Vidurio Europoje ir skatino kainų vietos rinkose smukimą, todėl kelios šalys paskelbė importo embargą, kurį laikinai patvirtino Briuselis.

Rugsėjo 15 dieną Lenkija kartu su Vengrija ir Slovakija pareiškė, kad pratęs embargą, nors Europos Komisija nusprendė, kad apribojimai turi būti atšaukti.

Dėl šio klausimo tarp sąjungininkių kilo diplomatinis konfliktas, o Kyjivas PPO pateikė skundą.

Šią savaitę Varšuva ir Kyjivas paskelbė, kad susitarė paspartinti Ukrainos grūdų eksporto tranzitą per Lenkiją į trečiąsias šalis – kroviniai bus vežami per Lietuvą ir tikrinami Klaipėdos uoste.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos grūdai Izmajilo uoste

Vidutinio nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ nuo penktadienio saugos Varšuvą, ketvirtadienį paskelbė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

„Esame istorinio ir lemtingo įvykio dalis, – sakė jis per susitikimą su kariais. – Pirmą kartą istorijoje Varšuvoje bus įrengta priešraketinės gynybos sistema, pagrįsta oro gynybos sistema „Patriot“.“

„Po daugelio metų (nebuvimo Varšuvoje) atkūriau oro gynybą“, – kalbėjo gynybos ministras.

„Tačiau pirmą kartą istorijoje ši priešraketinė gynyba yra pagrįsta labai modernia įranga“, – sakė jis.

Siekdama padidinti savo oro gynybos pajėgumus, Lenkija iš JAV įsigijo keletą priešraketinių sistemų „Patriot“ baterijų.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./„Patriot“ sistemos

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad bus paskelbtas kelių dienų gedulas dėl žuvusiųjų per išpuolį Hrozoje.

Charkivo srities karinės administracijos vadovo atstovė spaudai Olena Šapoval tai pakomentavo Ukrainos valstybiniam transliuotojui „Suspilne“.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pranešė, kad po išpuolio Charkive žuvo dar vienas žmogus.

Pasak jo, jis mirė, kai buvo teikiama medicinos pagalba.

Tai reiškia, kad žuvusiųjų per vieną didžiausių civilių išpuolių Ukrainoje per karą dabar yra 51.

VIDEO: Rusija sudavė smūgį Charkivo srityje

Rusija sudavė smūgį Charkivo srityje

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas po ketvirtadienio atakos Charkivo srityje pareiškė, kad šaliai reikia pagalbos stiprinant savo oro gynybos sistemas.

„Ukrainai reikia daugiau oro gynybų sistemų, kad apsigintume nuo teroro. Aptarinėjame tai su partneriais“, – sakė ministras socialiniuose tinkluose.

JT humanitarinės pagalbos pasiuntinė Ukrainoje ketvirtadienį pasmerkė Rusijos išpuolį.

„Esu pasibaisėjusi pranešimais apie Rusijos smūgį, kuris prieš kurį laiką nusiaubė Charkivo srities Hrozos kaimą ir nusinešė dešimtis civilių gyventojų gyvybių. Vaizdai, gaunami iš vietovės, kurioje gyvena kiek daugiau nei 300 žmonių, yra visiškai siaubingi“, – sakoma Denise Brown pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“/Rustemas Umerovas

Jungtinės Tautos Ukrainoje pasmerkė išpuolį Charkivo srityje ir pareiškė, kad vaizdai iš jo padarinių yra „tikrai siaubingi“.

Humanitarinės pagalbos koordinatorė Denise Brown sakė, kad ji pasibaisėjo pranešimais, jog smūgį surengė Rusijos pajėgos.

„Jungtinių Tautų ir humanitarinės bendruomenės vardu siunčiu nuoširdžiausią užuojautą žuvusiųjų šeimoms“, – sakoma jos pareiškime, kurį cituoja „Sky News“.

D.Brown pridūrė, kad tyčinis taikinys į civilius gyventojus yra karo nusikaltimas.

Rusijos atakos padariniai Charkivo srityje

+1

Sunku patikėti, kad smūgis Charkivo srityje yra kas nors kita nei tikslinga ataka, Jungtinės Karalystės transliuotojui „Sky News“ sakė karinis ekspertas.

Gynybos ir saugumo analitikas prof. Michaelas Clarke'as tvirtino, kad žalos mastas taip pat leidžia manyti, jog tai nebuvo įvykdyta naudojant įprastą kovinę raketą.

Pasak jo, Hroza, nedidelis kaimas Charkivo srityje, kuriame šią popietę žuvo mažiausiai 50 žmonių, yra toli už fronto linijos.

„Iš nuotraukų matyti, kokie dideli buvo sprogimai“, – sakė M.Clarke'as, pridurdamas, kad vien tik sunaikinimo mastas leidžia manyti, kad tai galėjo būti priešlaivinė raketa.

„Vidutinė mūšio lauko raketa prasiskverbia, bet nepadaro tokios didelės žalos“, – pridūrė jis.

„Kad ir kas į jį pataikė... galima daryti prielaidą, kad tai buvo taikinys. Sunku patikėti, kad tai galėjo būti neteisingai nukreipta raketa.“

VIDEO: Rusija sudavė smūgį Charkivo srityje

Rusija sudavė smūgį Charkivo srityje

Ukrainos Generalinės prokuratūros nuotr./Rusijos pajėgos smogė maisto prekių parduotuvei Charkivo srityje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos neva siekia įtvirtinti savo žlungančią hegemoniją visame pasaulyje ir kad karas Ukrainoje rodo, kaip Vakarai prarado ryšį su realybe.

„Mes nepradėjome vadinamojo karo Ukrainoje. Priešingai – mes bandome jį užbaigti“, – sakė V.Putinas Juodosios jūros kurorte Sočyje vykstančiame Valdajų diskusijų klubo susitikime.

Anot jo, Vakarai sukėlė karą, nes JAV buvo „hegemonas“, laikantis save vieninteliu tiesos arbitru planetoje.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Ukrainos gynybos ministerija teigia, kad išpuolio vietoje Charkivo srityje nebuvo karinių taikinių.

Socialiniame tinkle X paskelbtame pranešime ministerija teigia, kad Rusija sąmoningai taikėsi į šią teritoriją pietų metu, „kad užtikrintų kuo daugiau aukų“.

„Ten nebuvo jokių karinių taikinių. Tai bjaurus nusikaltimas, kuriuo siekiama įbauginti ukrainiečius“, – teigė ji.

Rusija kol kas neatsakė į Kyjivo prielaidas, kad ji įvykdė išpuolį. Maskva ne kartą neigė, kad taikosi į civilius gyventojus.

VIDEO: Rusija sudavė smūgį Charkivo srityje

Rusija sudavė smūgį Charkivo srityje

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Rusijos smūgis Charkivo srityje

Per rusų apšaudymą Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje žuvo 50 žmonių, dar septyni buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Smogta Kupjansko rajone esančio Hrozos kaimo kavinei ir parduotuvei.

Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė, kad, pirminiais duomenimis, kaimui smogta raketa „Iskander“.

Jo teigimu, Hrozos gyventojai tuo metu buvo susirinkę į šermenis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad tai buvo teroro aktas.

„Rusijos teroras turi būti sustabdytas. Visi, kurie padeda Rusijai apeiti sankcijas, yra nusikaltėliai. Kiekvienas, kuris vis dar remia Rusiją, remia blogį. Šių ir panašių teroristinių išpuolių Rusijai reikia tik dėl vieno dalyko: kad jos genocidinė agresija taptų nauja norma visam pasauliui. Ir aš dėkoju kiekvienam vadovui, kiekvienai tautai, kuri palaiko mus ginant gyvybę!“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Jis taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuota moteris, klūpanti virš, matyt, per smūgį žuvusio žmogaus kūno, kitų žmonių palaikai ir netoliese dirbantys gelbėtojai.

Charkivo srities vadovas Olehas Synjehubovas nurodė, kad smūgis suduotas 13 val. 15 min. Hrozos kaime Kupjansko rajone esančiai kavinei ir parduotuvei, kur tuo metu buvo daug civilių.

Tarp žuvusiųjų yra vienas vaikas, šešiametis berniukas, nurodė pareigūnai. Septyni žmonės buvo sužeisti, tarp jų – vienas vaikas.

Hroza yra apie 30 km į vakarus nutolusi nuo Kupjansko. Iki plataus masto karo kaime gyveno apie 500 žmonių.

Ukrainos Generalinės prokuratūros nuotr./Rusijos pajėgos smogė maisto prekių parduotuvei Charkivo srityje

Šis smūgis yra bene daugiausiai aukų pareikalavęs smūgis Ukrainos civiliams gyventojams nuo 2022 m. pradžios, kai buvo užpulta Kramatorsko geležinkelio stotis, skelbia CNN. Neaišku, koks ginklas buvo panaudotas. Ukrainos pareigūnai išpuoliui apibūdinti vartojo skirtingus terminus.

Naujausiais duomenimis, per raketos smūgį žuvo 49 žmonės, įskaitant šešerių metų berniuką. Dar septyni žmonės, įskaitant vieną vaiką, buvo sužeisti.

„Kavinėje, mirus kaimo gyventojui, vyko gedulingi pietūs. Iš viso kaime yra 300 gyventojų, po vieną iš kiekvieno namo buvo ten“, – Ukrainos nacionalinio teletilto eteryje sakė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.

Pasak jo, po smūgių kavinė ir šalia esanti kaimo parduotuvė buvo visiškai sugriautos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris šiuo metu lankosi Ispanijoje, išpuolį pavadino „akivaizdžiai žiauriu Rusijos nusikaltimu – raketų ataka prieš paprastą maisto prekių parduotuvę, visiškai sąmoninga teroristine ataka“.

„Rusijos teroras turi būti sustabdytas. Kiekvienas, kuris padeda Rusijai apeiti sankcijas, yra nusikaltėlis. Kiekvienas, kuris vis dar remia Rusiją, remia blogį. Šių ir panašių teroristinių išpuolių Rusijai reikia tik dėl vieno dalyko: kad jos genocidinė agresija taptų nauja norma visam pasauliui“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos Generalinės prokuratūros nuotr./Rusijos pajėgos smogė maisto prekių parduotuvei Charkivo srityje

Paaiškėjo, kad ketvirtadienį Rusijos Federacijos Kursko srityje įvykęs elektros energijos tiekimo nutraukimas buvo Ukrainos saugumo tarnybos operacija, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Ukrainos bepiločiai lėktuvai be šviesos paliko svarbius Rusijos pajėgų karinius objektus, agentūrai tvirtino šaltinis Saugumo tarnyboje. Pasak pašnekovo, dar vienas užtemimas įvyko „kaip okupantų kariuomenės „pasiruošimo“ rudens-žiemos laikotarpiui dalis“.

Ukrainos saugumo tarnyba/ „Facebook“/Ukrainos saugumo tarnyba

Teigiama, kad ukrainiečiai smogė elektros pastotei Kursko srityje, prie kurios buvo prijungti Rusijos kariniai objektai.

„Tokiu būdu Rusijos kariuomenė pradeda aktyviai perimti praėjusių metų ukrainiečių patirtį, kai kelias dienas nebuvo elektros“, – teigė atstovas Saugumo tarnyboje.

Tai jau ne pirmas kartas, kai ukrainiečiai nutraukia elektros energijos tiekimą Kursko srityje. Paskutinį kartą toks išpuolis buvo įvykdytas rugsėjo 29 d., o prieš tai – rugsėjo 26 d. Tuomet taip pat nukentėjo elektros pastotės, kurios aprūpindavo svarbius rusų karinius objektus.

Anot „Unian“, Ukrainos saugumo tarnyba jau surengė 7 tokias atakas prieš rusų infrastruktūrą.

VIDEO: Ukraina naikina Rusijos karinę techniką pasienio kontrolės punkte Kursko srityje

Ukraina naikina Rusijos karinę techniką pasienio kontrolės punkte Kursko srityje

Reuters

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį kreipdamasis į Ispanijoje vykstančio Europos politinės bendrijos susitikimo dalyvius pareiškė, kad Rusija svarsto scenarijų išaldyti karą Ukrainoje, o 2028 metais pulti kitas šalis, ir paragino užkirsti tam kelią.

„Jei bus kokia nors šios agresijos prieš Ukrainą pauzė, koks nors įšaldymas, tada bus kritinis momentas – 2028 metai“, – sakė Ukrainos prezidentas. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pasak V.Zelenskio, „jei Rusijai bus leista prisitaikyti dabar“, per penkerius metus Kremlius galėtų atkurti savo susvyravusį karinį potencialą – grėsmė kils ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims bei valstybėms, kuriose yra Rusijos kontingentas.

„Tai aiški mūsų žvalgybos informacija. Rusija ieško galimybių įšaldyti situaciją ir prisitaikyti, padaryti išvadas iš savo klaidų ir pasiruošti judėti toliau“, – nurodė jis.

„Su teroristine valstybe ribojasi įvairios Europos šalys, ir beveik visas jas Rusijos propagandistai ir pareigūnai mini kaip būsimus agresijos taikinius. Taikinius. Būtent šis žodis“, – kalbėjo jis.

„Ar jūsų miestuose yra pakankamai metro stočių, kuriose galėtumėte organizuoti saugų vaikų mokymą, jei Rusijos grasinimai būtų įgyvendinti? O ji ruošiasi juos įgyvendinti“, – sakė V.Zelenskis.

Jis paragino Europą laikytis vieningai, taikyti Rusijai sankcijas bei toliau remti Ukrainą.

„Kiekvienas Ukrainoje numuštas Rusijos dronas, kiekvienas Ukrainoje sunaikintas Rusijos tankas yra garantija, kad šis dronas, šis tankas ar bet kuris kitas Ukrainoje sunaikintas Rusijos ginklas neatsitrenks į ką nors kitą Europoje. Ir aš dėkoju jums visiems – kiekvienam iš jūsų, jūsų šalims – už gynybos pagalbą“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ 2022 metų lapkritį pasirašė kontraktą su viena Kinijos firma dėl dviejų palydovų įsigijimo ir iš jų daromų atvaizdų naudojimo savo žvalgybos darbui, prisidedant prie Rusijos invazijos Ukrainoje, rodo naujienų agentūros AFP matytas dokumentas.

Iš tų palydovų darytos nuotraukos taip pat buvo naudojamos padedant „Wagner“ vykdyti operacijas Afrikoje ir per trumpai gyvavusį birželio maištą, galiausiai nulėmusį „Wagner“ de facto subyrėjimą, po kurio grupės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas žuvo per lėktuvo katastrofą, AFP sakė vienas saugumo šaltinis Europoje.

Ukrainai išlaisvinant savo teritorijas, po truputį ima ryškėti kankinimų mastas, su kuriais susidurdavo vietiniai gyventojai. Anksčiau pranešta, jog vienas didžiausių kankinimo centrų tinklas buvo išaiškintas Chersono srityje. Rusijos karo nusikaltimus tiriančios grupės teisininkai sutinka, kad kankinimų tikslas buvo ištrinti ukrainietišką tapatybę. Negana to, tai – įrodymas, kas būtų nutikę likusiai Ukrainos teritorijai.

Kovo mėnesį CNN paskelbtame reportaže nurodyta, kad sulaikymo centras Chersone, kuriame buvo kalinamas vienas iš pašnekovų, priklausė mažiausiai 20 įstaigų tinklui.

„Šie sulaikymo centrai yra susiję, juose vykdyta labai panaši, jei ne identiška praktika“, – CNN komentavo Wayne'as Jordashas, mobiliosios teisingumo grupės, tarptautinių tyrėjų kolektyvo, remiančio Ukrainos generalinę prokuratūrą, vadovas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Asociatyvi nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu aptarti naujo pagalbos Ukrainai paketo, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pažymėjo prezidentas.

„Aptarėme naują paramos gynybai paketą, į kurį įeina papildomos oro gynybos sistemos, artilerija ir kovos su dronais sistemos. Ruošiamės pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES pirmininkaujant Ispanijai. Dėkojame, kad palaikote mūsų siekius“, – rašė V.Zelenskis.

V.Zelenskis ir P.Sanchezas aptarė Ukrainos aprūpinimą energetine įranga prieš žiemos laikotarpį, taip pat grūdų koridoriaus veikimą ir apsaugą.

Ketvirtadienį Ukrainos vadovas lankosi Ispanijoje. Tai – pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį perspėjo, kad jei dėl politinių nesutarimų Vašingtone sumažės JAV parama Ukrainai, Europa negalės užpildyti atsiradusios spragos.

„Ukrainai reikia ne tik Europos Sąjungos (...) bet ir JAV paramos“, – atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą Granadoje sakė J.Borrellis.

„Ar Europa gali užpildyti JAV paliktą spragą? Na, Europa tikrai negali pakeisti JAV“, – pridūrė jis. 

AFP-Scanpix nuotr./ Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis

Šiuo metu sudėtingiausias fronto ruožas yra Lymano-Kupjansko linija. Ten padėtis sudėtingesnė ir dinamiškesnė nei Bachmuto sektoriuje, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Urainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės spaudos tarnybos vadovas Ilja Jevlašas.

Jis teigė, kad Bachmuto kryptimi prie geležinkelio tęsiasi smarkūs mūšiai, ukrainiečiai bando nustumti rusus ir įsitvirtinti jų pozicijose. Tačiau padėtis Lymano-Kupjansko sektoriuje kur kas sudėtingesnė ir labiau dinamiška.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karys

Pasak I.Jevlašo, Lymano-Kupjansko sektoriuje sutelkta daugiau kaip 110 tūkst. Rusijos karių, 1 085 tankai, beveik 2 000 šarvuotų kovos mašinų, daugiau kaip 700 artilerijos sistemų ir beveik penki šimtai MLRS.

Tuo tarpu Bachmuto sektoriuje rusai laiko 51 tūkst. karių, 211 tankų, 1 000 šarvuotų kovos mašinų, 110 artilerijos sistemų ir 100 MLRS.

„Priešas intensyviai naudoja savo naujus atakos lėktuvus Su-35, kurie gali šaudyti ir į oro, ir į antžeminius taikinius. Jie dažniausiai atskrenda poromis. Priešas taip pat poromis naudoja sraigtasparnius Ka-52, Su-25, o kartais ir Mi-8, puolimo intensyvumas padidėjo“, – situaciją apibūdino spaudos tarnybos vadovas.

Per pastarąją parą šiame sektoriuje užregistruoti aštuoni koviniai susirėmimai, be to, savo puolimui rusai pasirinko naują vietovę – Makijivką.

Vien per praėjusią parą gynybos pajėgos sunaikino 13 rusų ginkluotės ir karinės technikos vienetų ir nukovė arba sužeidė 122 okupantus. Joms taip pat pavyko sunaikinti du tankus T-72, 5 šarvuotas kovos mašinas – MT-LB, APC, BMD, du automobilius „Ural“ ir UAZ.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat smogė Rusijos elektroninės kovos stočiai „Borisoglebsk“ ir apgadino didelės vertės radiolokacinę stotį „Zoo“.

Ukrainos pusėje kovojanti Krymo partizanų grupuotė „Atesh“ susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė, kad jų agentai sėkmingai prasiskverbė į slaptus Rusijos pajėgų įtvirtintimus, esančius šalia Primorsko kaimo, netoli Feodosijos.

Pasak partizanų, rusai aktyviai kasa tranšėjas, įrenginėja vadinamuosius „drakono dantis“ ir toliau bando stiprinti gynybą laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje.

„Taip pat aptiktos ir įtvirtintos slaptos pozicijos ir šaudymo taškai, kuriais okupantai naudosis išlaisvindami Krymą“, – rašė „Atesh“ atstovai.

Pastaruoju metu daugėja pranešimų, kad Krymo pusiasalyje daugėja „drakono dantimis“ vadinamų įtvirtinimų. Bijodami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržio rusai kasa tranšėjas.

Pasak „Atesh“, jie nuolat žvalgo rusų pozicijas okupuotame Kryme. Trečiadienį pranešta apie slaptą sandėlį. Anksčiau skelbta, jog jie prasiskverbė į Kryme esantį Hvardijos aerodromą. Teigiama, kad rusai jame laiko septynias priešlėktuvinės gynybos sistemas. 

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios praėjusių metų vasarį be žinios dingo tūkstančiai žmonių, tarp jų daug civilių.

„Šiuo metu ieškoma daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, dingusių ypatingomis aplinkybėmis. Iš jų 11 tūkst. yra civiliai, o apie 15 tūkst. – kariškiai“, – per televiziją sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Leonidas Tymčenko.

AFP-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pripažino nerimaujantis dėl to, kad Vašingtono politinė retorika prieš kitais metais įvyksiančius rinkimus galėtų pakirsti JAV paramą Kyjivui.

Atvykęs į Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimą Granadoje V.Zelenskis sakė, jog Ukraina buvo patikinta dėl JAV prezidento Joe Bideno paramos, bet pripažino, kad Jungtinėms Valstijoms šis rinkimų periodas bus sunkus.

„Skirtingi balsai. Kai kurie balsai labai keisti. Ir apie tai, kalbėsime apie tai“, – sakė jis prieš prasidedant susitikimui.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusija dažais užmaskavo mažiausiai penkis savo Juodosios jūros laivyno laivus, įskaitant ir savo flagmaną. Tai nustatė Jungtinės Karalystės transliuotojas „Sky News“ naudodamasis archyviniais ir naujausiais vaizdais. Tačiau Kremlius neapsiribojo vien laivais, bet ir oro bazėse naudoja maskavimosi būdus – piešia netikrus lėktuvus ant asfalto.

Rusijos Juodosios jūros laivynas kadaise buvo laikomas galingu, tačiau didėjant Ukrainos atakų grėsmei, Maskva ėmėsi Pirmojo pasaulinio karo strategijos, kad jį apsaugotų.

Plačiau skaitykite ČIA.

Juodosios jūrų laivyno nuotr./Rusijos laivas „Admirolas Makarovas“

Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų valdyba (PMRV) 3 255 šalyje gyvenantiems Rusijos piliečiams išsiuntė laiškus su informacija, kad dėl naujų imigracijos įstatymo reikalavimų jiems gali tekti išvykti arba pateikti paraišką dėl kokio nors leidimo gyventi, ketvirtadienį per Latvijos televizijos laidą „Rita Panorama“ („Ryto panorama“) sakė valdybos vadovė Maira Rozė.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

Lietuvos orlaivis skrido atlikti žvalgybos virš Rumunijos teritorijos, pranešė susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Krymskii Veter“.

Skrydžių sekimo portalo „Flightradar“ duomenimis, lėktuvas „Bombardier Challenger 650 ARTEMIS“, kurio šaukinys CL60, pakilo iš Šiaulių aerodromo Lietuvoje ir vykdo žvalgybą virš Rumunijos teritorijos palei Ukrainos ir Moldovos sienas.

2020 m. JAV kariuomenė pradėjo naudoti „Bombardier Challenger 650 ARTEMIS“ (Airborne Reconnaissance and Targeting Multi-Mission Intelligence System) orlaivius kaip elektroninio stebėjimo orlaivius.

JAV ir kitos sąjungininkės realiuoju laiku dalijasi žvalgybos informacija su Ukraina.

Rusijos pajėgos imasi įvairių priemonių Krymo tiltui apsaugoti. Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas jungtinio teletilto eteryje pareiškė, kad rusai jau išnaudojo visas galimybes sustiprinti šio neteisėto statinio gynybą.

Karininkas pažymėjo, kad intervencinės pajėgos neseniai net pastatė neva „nepralenkiamą“ Krymo tilto apsaugos sistemą. Tokia apsauga, pasak jo, susijusi su oro gynyba.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas po sprogimo ir gaisro

D.Pletenčiukas pridūrė, kad šiuo metu tiltui saugoti yra dislokuota priešiškai nusiteikusi karinių jūrų pajėgų grupuotė, kurią sudaro 5 Rusijos saugumo tarnybos jūrų apsaugos laivai ir 4 kateriai.

„Viską, ką okupantai galėjo padaryti, jie jau padarė“, – tvirtino Karinių jūrų pajėgų atstovas.

Krymo tiltas, kurį neteisėtai pastatė rusai, buvo užpultas mažiausiai du kartus.

2022 m. spalio mėn. ant tilto įvyko galingi sprogimai, kurie padarė didelės žalos. Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasilijus Maliukas patvirtino, kad tai buvo jo specialiosios tarnybos operacija.

Dar vienas išpuolis ant Krymo tilto įvykdytas liepos mėn. Buvo sugriauti du tilto tarpatramiai. Saugumo tarnybos vadovas ir vėl patvirtino, kad tai buvo jo pajėgų darbas ir pažymėjo, kad jis buvo surengtas pasitelkus jūrinius dronus „Sea Baby“.

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pasisakė dėl audras sukėlusio Rusijos propagandininkės Margaritos Simonian minčių apie atominį sprogimą virš Sibiro.

R.Kadyrovas užstojo M.Simonian pavadindamas propagandininkę „ne tokia kvaila“, kad siūlytų suduoti branduolinį smūgį jos pačios teritorijoje.

Čečėnijos lyderis bandė paaiškinti, ką turėjo omenyje RT vyriausioji redaktorė: „Jos kontekste kaip pavyzdys nurodytas veiksmas reiškia, kad net ir esant tokiai nepalankiai įvykių raidai Rusija, palyginti su likusiu pasauliu, strategiškai nepralaimėtų.“

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Ramzanas Kadyrovas kreipiasi į Čečėnijos karius

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas ketvirtadienį susitiko su Ukrainoje kovojančių pajėgų vadais, pranešė Gynybos ministerija, kurią cituoja naujienų agentūra „Reuters“.

Neaišku, kurioje vietoje vyko šis susitikimas.

Ministerija transliavo filmuotą medžiagą iš susitikimo, per kurį S.Šoigu kalbėjo apie karių ir savanorių mokymą atsargos daliniuose. Jis sakė, kad ketvirtadienį apžiūrėjo tokius pulkus Rusijos pietinėje karinėje apygardoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Šoigu

Trečiasis tarptautinis susitikimas dėl taikos Ukrainoje, panašus į rugpjūčio mėn. vykusį Džidoje, Saudo Arabijoje, bus surengtas vėliau šį mėnesį Turkijoje, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.

Susitikimo darbotvarkėje – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio 10 punktų taikos planas, kuriame raginama visiškai išvesti Rusijos karius iš Ukrainos. Taip pat bus aptarti Kyjivo planai vėliau šiais metais surengti pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos pasiūlymų. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Turkijos vėliava

Tikimasi, kad Stambule vyksiančiame susitikime dalyvaus ribotas skaičius pareigūnų, įskaitant JAV atstovus. 

Susitikimo organizatoriai taip pat nori, kad šiame diskusijų raunde dalyvautų Kinija, tačiau dar nežinoma, ar Pekinas atsiųs savo atstovą, teigė agentūros šaltiniai.

Rusija, kaip ir praėjusį kartą, nebuvo pakviesta. Ankstesnius susitikimus šalis agresorė pasmerkė kaip neteisėtus.

Į Saudo Arabijoje vykusį susitikimą vyriausybė pakvietė maždaug 40 šalių atstovus. Derybose dalyvavo Ukrainos nacionalinio saugumo patarėjai ir diplomatai, kelios pagrindinės Kyjivo sąjungininkės ir G-20 šalių (visų pirma Indijos, Brazilijos ir Kinijos, kurios nesmerkia Rusijos invazijos) atstovai. 

Ukrainos ministrų kabinetas paskyrė tris dabartinio Gynybos ministerijos vadovo Rustemo Umerovo pavaduotojus kaip alternatyvą Hanai Maliar ir kitiems žinomiems asmenims, kurie buvo atleisti iš pareigų atsistatydinus buvusiam ministerijos vadovui Oleksijui Reznikovui. 

Ketvirtadienį R.Umerovas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, jog į šias pareigas buvo patvirtinti Ivanas Havriliukas, Dmytro Klimenkovas ir Stanislavas Haideris. 

„Scanpix“ nuotr./Rustemas Umerovas

I.Havriliukas eis Ukrainos gynybos ministerijos vadovo pavaduotojo karinei-techninei politikai pareigas. Jis bus atsakingas už gynybos pajėgų karinės įrangos plėtrą, Ukrainos gynybos pramonės komplekso perprofiliavimą pagal NATO standartus, taip pat už bendradarbiavimą su šalimis ginkluotės partnerėmis. Anksčiau jis dirbo Generaliniame štabe ir ėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų logistikos pajėgų vado pareigas.

Tuo tarpu pavaduotoju paskirtas D.Klimenkovas bus atsakingas už viešuosius pirkimus. Naujose pareigose jis rūpinsis atitinkamų procesų standartizavimu, sisteminimu ir kontrole. Tarp jo prioritetų taip pat yra Neletalinių pirkimų agentūros veiklos pradžia. Anksčiau jis dirbo didelės bendrovės komercijos direktoriumi ir ėjo Ukrainos valstybinio turto fondo pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas.

S.Haideris paskirtas ministro R.Umerovo pavaduotoju institucinei plėtrai. Anksčiau jis buvo Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros skaitmeninės transformacijos vadovas ir buvo atsakingas už agentūros tikslų strateginį planavimą ir pagrindinių rezultatų metodiką.

„Nulinė tolerancija korupcijai ir efektyvumas yra svarbiausi Gynybos ministerijos principai. Esu įsitikinęs, kad naujieji komandos nariai įgyvendins užsibrėžtus tikslus“, – apibendrino R.Umerovas.

2023 m. rugsėjį Ukrainos ministrų kabinetas pradėjo plataus masto Ukrainos gynybos ministerijos reorganizaciją, susijusią su departamento vadovo pasikeitimu: vietoj buvusio ministro Oleksijaus Reznikovo buvo išrinktas Rustemas Umerovas. Pastarasis 2022-2023 m. ėjo Ukrainos valstybinio turto fondo vadovo pareigas.

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Ispaniją dalyvauti Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikime, skelbia oficialus valstybės vadovo kanalas susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Teigiama, kad šiuo metu jis yra Ispanijos Granados mieste.

„Granada, Ispanija. Europos politinės bendruomenės aukščiausiojo lygio susitikimas. Ukraina kartu su kitomis valstybėmis dalyvauja mūsų bendruose Europos namuose vardan žemyno saugumo ir stabilumo“, – rašė V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Jis pažymėjo, kad aukščiausiojo lygio susitikimo metu bus dirbama bendruose formatuose ir vyks svarbūs dvišaliai susitikimai.

„Svarbiausia mums, ypač prieš žiemą, yra stiprinti oro gynybą, ir mes jau turime pagrindą naujiems susitarimams su partneriais. Ruošiamės juos patvirtinti ir įgyvendinti“, – pabrėžė prezidentas.

Kita svarbi tema, pasak jo, yra esamos saugumo architektūros Europoje, įskaitant regioninę, stiprinimas. Ukraina turi reikšmingų pasiūlymų.

Ypatingas dėmesys taip pat bus skiriamas Juodosios jūros regionui ir bendram darbui užtikrinant pasaulinį aprūpinimą maistu bei laivybos laisvės apsaugą.

„Ši diena turėtų būti vaisinga Ukrainai ir visai Europai“, – pažymėjo valstybės vadovas.

Ketvirtadienio rytą Rusijos pajėgos apšaudė Chersoną, dėl to, preliminariais duomenimis, žuvo du žmonės, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Tarp jų – komunalinio ūkio darbuotojas, kuris genėjo medžius“, – pridūrė jis.

Pasak Chersono srities prokuratūros, ketvirtadienį apie 9.30 val. Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos artilerijos ugnimi apšaudė Chersono centrą.  

„Po taiklia ugnimi pateko gyvenamieji namai, taip pat negyvenamosios patalpos. Dėl priešo apšaudymo žuvo du civiliai gyventojai – gatvėje buvę vyras ir moteris. Duomenys apie sužeistuosius ir sužeistuosius patikslinti“, – teigiama pranešime.

Kaip patikslino Chersono miesto karinės administracijos viršininkas Romanas Mrochkas, dėl rytinio Chersono gyvenamųjų rajonų apšaudymo žuvo maždaug 50-55 metų amžiaus vyras ir moteris.

Per pastarąją parą rusai atliko 78 apšaudymus, iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, aviacijos, bepiločių orlaivių paleido 445 sviedinius, du iš jų – raketinius. Į Chersono miestą priešas paleido 25 sviedinius.

Jungtinių Tautų tyrėjai nustatė, kad pernai kruviną sprogimą kalėjime okupuotoje Rytų Ukrainoje, dėl kurio Kyjivas ir Maskva kaltino vienas kitą, sukėlė ne ukrainiečių raketos HIMARS.

2022 metų liepos 29 dieną apšaudant Maskvos kontroliuojamą Olenivkos kalėjimą rytinėje Donecko srityje žuvo mažiausiai 51 ukrainietis karo belaisvis.

Ukraina ir Rusija viena kitą apkaltino surengus išpuolį.

Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje JT teisių stebėjimo misijos Ukrainoje tyrėjai teigė toliau tiriantys sprogimus ir pabrėžė, kad reikia daugiau informacijos, kad būtų galima nustatyti tikslias aplinkybes ir kas už tai buvo atsakingas.

Tačiau, anot jų, akivaizdu, kad „sprogimus sukėlė ne Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paleistos raketos HIMARS“.

„Barakų sienų, lubų, stogo ir langų pažeidimų laipsnis, viduje esančių gultų būklė, likusio kraterio dydis ir smūgio spindulys nėra būdingi smūgiams HIMARS raketomis“, – teigė jie.

Plačiau skaitykite ČIA.

AP-Scanpix nuotr./ Olenivkos kalėjimas

Rusijos agentų įtaka Slovakijoje yra „tiesiog beprotiška“, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, komentuodamas Slovakijos prezidentės Zuzanos Čaputovos pareiškimą dėl galimo gynybos pagalbos Ukrainai nutraukimo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

„Turėkite omenyje, kad Rusijos agentūros įtaka Slovakijoje yra tiesiog beprotiška. Iš pradžių jie buvo Prahoje, o paskui, šiek tiek ten pasivažinėję, persikėlė į Bratislavą. O tai, ką matome šiandien, yra Rusijos Federacijos įtaka, kuria bandoma pakurstyti situaciją Europoje“, – pabrėžė O.Danilovas.

Jo nuomone, Europos politikai ir ES turėtų atidžiai stebėti situaciją ir procesus.

Saugumo ir gynybos tarybos sekretorius pridūrė, kad ne atskiri politikai, o šalies žmonės sprendžia, kur judėti ir kam padėti.

Ukraina grąžino dar 19 vaikų. Jie buvo evakuoti iš laikinai okupuotų teritorijų, pranešė projekto „Gelbėkime Ukrainą“ direktorius Mykola Kuleba.

„Projekto „Gelbėkit Ukrainą“ komandai pavyko evakuoti 19 ukrainiečių vaikų iš laikinai okupuotų teritorijų vykdant 12-ąją gelbėjimo misiją“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė jis.

„AP“/„Scanpix“/Vaikai Ukrainoje

Pasak M.Kulebos, projektui „Gelbėkit Ukrainą“ jau pavyko sugrąžinti namo 196 ukrainiečių vaikus.

Nuo visiškos invazijos pradžios Rusija neteisėtai deportavo tūkstančius ukrainiečių vaikų. Jie laikomi Rusijoje arba okupuotose teritorijose. Kremlius taip pat paragino rusus įsivaikinti ukrainiečių vaikus ir supaprastino Rusijos pilietybės suteikimo tvarką.

Kovo mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir ombudsmenės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį dėl ukrainiečių vaikų deportacijos.

Neseniai Ukrainai pavyko iš Rusijos grąžinti 11 vaikų, kuriuos neteisėtai deportavo okupantai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina mūšio lauke susidūrė su iššūkiu dėl oro gynybos sistemų ir kitų ginklų bei šaudmenų trūkumo.

Valstybės vadovas tai paminėjo interviu televizijai „Sky TG24“, išvardydamas pagrindinius sunkumus kare su Rusija.

„Sunkumų kelia tai, kad laukai yra užminuoti. Sunkumas yra tas, kad trūksta ginklų ir amunicijos, ypač didelis priešlėktuvinės gynybos deficitas“, – pabrėžė V.Zelenskis. 

Kartu Ukrainos vadovas atkreipė dėmesį, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi iniciatyvą mūšiuose, tačiau svarbu neprarasti šio pranašumo iki 2023 m. žiemos pradžios ir „padoriai“ pereiti šaltąjį sezoną. 

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Jo įsitikinimu, žiema gali tapti dar vienu išbandymu ne tik Ukrainos kariuomenei, bet ir civiliams gyventojams.

„Paprastiems žmonėms, kurie dirba“, – pridūrė jis.

Trečiadienį naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė, kad Vokietija Ukrainai suteiks papildomą oro gynybos įrangą grūdų kroviniams apsaugoti.

Remdamasi šaltiniais, agentūra pranešė, jog Vokietija Ukrainai papildomai atsiųs vieną papildomą IRIS-T oro gynybos sistemą (nenurodoma, ar tai trumpojo, ar vidutinio nuotolio sistema) ir „keliolika“ savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“.

Šios priešlėktuvinės gynybos sistemos, kurios, kaip tikimasi, Ukrainą pasieks iki šių metų pabaigos, turi užtikrinti pietine Ukrainos pakrante į Rumuniją vykstančių grūdų siuntų apsaugą.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys tradicinėje karo apžvalgoje socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą pažymėjo, kad diena fronte buvo itin karšta.

„Ukrainos pajėgos Zaporižios kryptyje puldinėjo agresorių itin aktyviai, o rusai irgi aktyviau vietomis kontratakavo. Mūšiai virė ir į pietus nuo Bachmuto, prie Kupjansko aktyvesni buvo rusai.“

Jis nurodė, kad rusų šaltiniai skelbėsi numušę vieną ukrainiečių naikintuvą MiG-29. Tuo tarpu abi pusės pranešė apie taiklius smūgius daliniams fronte ir taikiniams artimame užnugaryje. Tačiau jų paneigti arba patvirtinti nėra galimybės.

„Rusai taip pat teigia (panašu, kad nemeluoja), kad pavyko aptikti ir priversti pasitraukti motorine valtimi ir vandens motociklais Kryme išsilaipinusią Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų grupę. Vienas grupės narys, itin atletiškas karys, pateko į nelaisvę, kiti pasitraukė atakuoti lėktuvo. Pasak belaisvio, grupės užduotis buvo nusifilmuoti su vėliava Krymo rajone. Vėlgi, jeigu tai tiesa, tai kažin ar tokia rizika pasiteisina“, – svarstė karybos ekspertas.

E.Papečkio teigimu, esama ir smagesnių žinių: naktį iš spalio 1d. į 2 d., pagrindinės Rusijos Juodosios jūros laivyno pajėgos iš Sevastopolio paspruko slėptis rusiškame Novorosijske.

„Ukrainiečiai, neturėdami karinio laivyno, „išvalė“ jūrą nuo rusų karo laivų. Tuo tarpu Rusija nepajėgia užkirsti kelio civilinių laivų judėjimui į Ukrainos uostus. „Grūdų koridorius“ po truputį, po truputį atsidaro be jokių susitarimų su rusais“, – teigė žinovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog Baltarusijos kariuomenė ieško lietuviškai ir angliškai kalbančio operatoriaus į elektroninės žvalgybos dalinį – perimti ir iššifruoti Lietuvos ir sąjungininkų karių tarpusavio komunikacijai, užfiksuoti naudojamas ryšio priemones.

„Ukraina toliau spaudžia rusus, o šie mėgina pasinaudoti kiekviena laisvesne akimirka ir perimti iniciatyvą į savo rankas. Taip kad dar laukia didesnio aktyvumo fronte periodas“, – reziumavo E.Papečkys.

Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms daugiau kaip milijoną konfiskuotų Irano šaudmenų, trečiadienį pranešė JAV Centrinė vadavietė.

Puldama Ukrainą Rusija jau seniai naudojasi Irano gamybos dronais.

JAV karinių jūrų pajėgų laivas konfiskavo 1,1 mln. šovinių iš laivo, kurį Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) naudojo husių sukilėliams Jemeno pilietiniame kare apginkluoti, taip pažeisdamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją.

„Scanpix“ nuotr./Prie Jemeno krantų tarpsta ginklų kontrabandininkai.

Labai reikalinga amunicija Ukrainai išsiųsta tuo metu, kai kilo abejonių, ar JAV toliau teiks finansinę paramą Kyjivui.

Tai standartiniai sovietinių Kalašnikovo automatų ir daugelio jų atmainų šoviniai. Ukraina, kaip buvusi sovietinė respublika, vis dar naudoja Kalašnikovo automatus daugelyje savo dalinių.

„Šiuo ginklų perdavimu Teisingumo departamento konfiskavimo veiksmai, nukreipti prieš vieną autoritarinį režimą, dabar tiesiogiai remia Ukrainos žmonių kovą prieš kitą autoritarinį režimą. Toliau naudosimės visomis turimomis teisinėmis galiomis, kad paremtume Ukrainą kovoje už laisvę, demokratiją ir teisinę valstybę“, – sakoma JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando pareiškime.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusija planuoja įkurti karinio jūrų laivyno bazę separatistinio Sakartvelo Abchazijos regiono teritorijoje Juodosios jūros pakrantėje, leidiniui "Izvestija“ sakė regiono lyderis Aslanas Georgijevičius Bzhania.

Jo teigimu, buvo pasirašytas susitarimas dėl nuolatinės karinio jūrų laivyno bazės Ochamčiros regione.

„Pasirašėme susitarimą, ir artimiausiu metu Ochamčiros rajone bus nuolatinė Rusijos karinio jūrų laivyno bazė“, – pažymėjo regiono lyderis.

„Visa tai skirta Rusijos ir Abchazijos gynybiniams pajėgumams didinti, ir tokia sąveika bus tęsiama, – tvirtino A.Bzhania. – Taip pat yra dalykų, apie kuriuos negaliu kalbėti“.

2008 m. Rusija pripažino Abchaziją ir kitą separatistinį regioną – Pietų Osetiją – nepriklausomomis valstybėmis po to, kai Rusijos pajėgos atrėmė Sakartvelo bandymą atsiimti Pietų Osetiją per penkių dienų karą, pasibaigusį 2008 m. rugpjūčio 12 d.

Anksčiau leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Rusija dėl Ukrainos atakų iš savo pagrindinės bazės aneksuotame Kryme atitraukė didžiąją dalį Juodosios jūros laivyno.

Pastarosiomis dienomis Rusija didžiojoje šalies dalyje surengė civilinės gynybos pratybas, paremtas didelio masto tarptautinio ginkluoto konflikto scenarijumi, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Šios pratybos vyksta kasmet nuo 2012 m. ir sutampa su spalio 4 d. minima Rusijos civilinės gynybos diena. Mažai tikėtina, kad šių metų pratybos bus iš esmės pakeistos ar išplėstos.

„Ne viena karta SSRS, o vėliau Rusijoje skyrė dėmesį vidaus pasirengimui dideliam konfliktui. Tačiau net ir vykstant karui Ukrainoje, mažai tikėtina, kad Rusija pastaraisiais mėnesiais iš esmės pakeitė savo nacionalinio pasirengimo laikyseną“, – rašoma ataskaitoje.

Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova nepritaria, kad jos šalis siųstų papildomą karinę pagalbą Ukrainai, nes parlamento rinkimus laimėjusios partijos atsisako suteikti tokią paramą, pranešė leidinys „Dennik“.

Kiek anksčiau Slovakijos gynybos ministerija svarstė galimybę suteikti Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą. Jį ukrainiečiai galėjo gauti, kol formuojama nauja vyriausybė ir tęsiasi Liudviko Odoro vyriausybės valdymas. Tačiau prezidentė Zuzana Čaputova, kuriai tenka politinė atsakomybė už vyriausybę, pasipriešino šiam ketinimui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Zuzana Čaputova

Pasak prezidentės, šiuo klausimu reikia paisyti parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo partija „Smer-SD“, rezultatų. Partija pažadėjo rinkėjams, kad nesiųs į Ukrainą nė kulkos. „Smer-SD“ ir kai kurių kitų į parlamentą patekusių partijų pozicijos ignoravimas sukurtų liūdną precedentą, pažymėjo Z.Čaputova.

Prezidento atstovas spaudai Martinas Strižinecas sakė, kad sutinka su šalies vadove dėl būtinybės „gerbti demokratinių rinkimų rezultatus“.

Šią savaitę Slovakijos prezidentė suteikė įgaliojimus formuoti naują vyriausybę parlamento rinkimus laimėjusios partijos „Smer-SD“ lyderiui Robertui Fico. Anksčiau rinkimų nugalėtojas pareiškė, kad Ukrainai nebus teikiama jokia pagalba. 

Ekspertai prognozuoja, kad Bratislavos paramos Kyjivui atšaukimas nesumažins ginklų srauto į Ukrainą, bet sustiprins antiukrainietiškus balsus Europoje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą likvidavo 580 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė 280,4 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 12 tankų, 26 šarvuotos kovos mašinos, 31 artilerijos sistema, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 18 transporto priemonių ir degalų talpų bei 2 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai numušė 8 rusų bepiločius orlaivius.

„Prasigėrę rekrūtai“, „prasižengę kariai“, „nuteistieji“ – jie tarp šimtų kariškių ir civilių pažeidėjų, kurie šiemet buvo įsprausti į Rusijos baudžiamuosius būrius, vadinamus „Storm-Z“. Trylika su tuo susipažinusių pašnekovų, įskaitant penkis būrių kovotojus, naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino, jog jie buvo išsiųsti kovoti į Ukrainą.

„Storm-Z“ – tai neoficialus Rusijos karių vartojamas terminas, jungiantis šturmo būrių terminą ir raidę „Z“, kariškių priimtą kaip jų invazijos į Ukrainą simbolį.

Pasak šaltinių, tik nedaugelis iš išsiųstųjų liko gyvi, kad galėtų papasakoti savo istoriją.

„Storm-Z“ kovotojai... jie yra tiesiog mėsa“, – agentūrai sakė vienas eilinis karys iš kariuomenės dalinio, kuris gegužės ir birželio mėnesiais buvo dislokuotas netoli Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Jungtinės Valstijos ir Europos partnerės ieško teisinio pagrindo, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą – iš viso 300 mlrd. dolerių – Ukrainai atkurti, per diskusiją Teksaso universitete pareiškė JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkenas.

„Mano nuomone, jei kurs nors įsilaužiate, už tai ir mokate. Ir jeigu rusai įsiveržė į Ukrainą, jie turi už tai sumokėti. Ir vienas iš būdų tai padaryti yra šis turtas. Turime užtikrinti, kad tam būtų teisinis pagrindas. Kaip sakiau, kadangi dauguma šio turto yra Europoje, europiečiai taip pat turi būti įsitikinę, kad tam yra teisinis pagrindas.“

„AFP“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

A.Blinkeno teigimu, jei Rusijai bus leista toliau daryti tai, ką ji daro Ukrainai, nesulaukus bausmės, tai bus signalas viso pasaulio šalims, ketinančioms pradėti agresiją, kad jos gali išsisukti nuo bausmės. 

„Tai atveria Pandoros skrynią konfliktams. Šiame konfliktų ir agresijos pasaulyje niekas nebus laimingas“.

Tokiame pasaulyje Jungtinės Valstijos neišvengiamai įsitrauktų į konfliktą, o tai kainuotų daug brangiau nei parama Ukrainai, pažymėjo JAV valstybės sekretorius.

Didžioji Britanija apkaltino Rusiją, kad ši rengiasi sabotuoti civilinius tanklaivius, kuriuose gabenami ukrainietiški grūdai, ir šalies Juodosios jūros uostų prieigose išdėstyti jūrines minas, pranešė britų leidinys „The Guardian“.

Remdamasi, jos teigimu, išslaptinta žvalgybine informacija, Jungtinė Karalystė pareiškė, kad Rusija neplanuoja tiesiogiai atakuoti prekybinių laivų, plaukiančių naujai sukurtu Ukrainos humanitariniu koridoriumi, raketomis, o bando juos sunaikinti slapta.

„AFP“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly

Tuomet Rusija, siekdama išvengti atsakomybės, siektų apkaltinti Ukrainą dėl visų laivų praradimo, dėstė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija.

„Rusija beveik neabejotinai nori išvengti atviro civilinių laivų nuskandinimo, vietoj to melagingai kaltę dėl bet kokių išpuolių prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje suverčiant Ukrainai“, – rašoma pranešime.

Manoma, kad toks yra tolesnis Maskvos planas daryti spaudimą Kyjivo ekonomikai.

„Paskelbdama savo šios žvalgybos informacijos vertinimą, Jungtinė Karalystė siekia atskleisti Rusijos taktiką ir atgrasyti ją nuo bet kokio tokio incidento“, – pabrėžė ministerija.

Britų užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly taip pat negailėjo kaltinimų Rusijai „pragaištingai nusitaikius“ į civilinę laivybą. 

„Pasaulis stebi – ir mes matome ciniškus Rusijos bandymus suversti kaltę dėl savo išpuolių Ukrainai“.

Ankstų ketvirtadienio rytą keliuose Rusijos Federacijos Kursko srities rajonuose girdėjosi sprogimai. Gauta pranešimų apie numanomą dronų ataką prieš infrastruktūros objektus, pranešė susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Shot“.

Jo duomenimis, nežinomi dronai sudavė keletą smūgių infrastruktūros objektams Kursko srities Sužansko, Korenovsko ir Gluškovsko rajonuose. Dėl smūgių rajonuose nutrūko elektros energijos tiekimas.

Rusijos „Telegram“ kanalų teigimu, dėl sprogimų elektros pastotėje be elektros liko 67 gyvenvietės. Tvirtinama, kad avarinėms tarnyboms jau pavyko atstatyti elektros tiekimą.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos Kursko srityje padaugėjo sprogimų, ypač naktį. Rugsėjo 29 d. Rusija pranešė apie „masinę dronų ataką“ Kursko srityje. Vietos gubernatorius Romanas Starovoitas teigė, kad jų priešlėktuvinės gynybos sistema esą numušė mažiausiai 10 dronų.

Tuo pat metu Rusija taip pat teigė, kad vienas iš bepiločių orlaivių „numetė du sprogstamuosius užtaisus ant transformatorių pastotės ir vienas iš transformatorių užsidegė“. Dėl to penkios gyvenvietės ir ligoninė liko be elektros energijos.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį prisipažino nerimaujantis, kad politinė sumaištis Vašingtone galėtų kelti grėsmę JAV pagalbai Ukrainai, ir paragino respublikonus nutraukti vidaus kovas bei paremti itin svarbią pagalbą Kyjivui.

Vašingtone kilęs chaosas sukėlė nerimą JAV sąjungininkams ir J.Bidenas paskelbė, kad netrukus pasakys svarbią kalbą apie būtinybę remti Ukrainos kovą su Rusijos invazija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Man tai kelia nerimą“, – žurnalistams sakė J.Bidenas, paklaustas, ar griežtosios linijos šalininkų sprendimas nušalinti Atstovų Rūmų pirmininką Keviną McCarthy nuo pareigų, gali sutrukdyti skirti daugiau lėšų Ukrainos karo veiksmams.

„Tačiau žinau, kad dauguma abiejų partijų Atstovų Rūmų ir Senato narių yra pareiškę, kad pritaria Ukrainos finansavimui“, – pridūrė jis. 

Laikas labai svarbus. Baltieji rūmai įspėja, kad pagalba gali baigtis per kelis mėnesius, Ukrainai prieš žiemą stengiantis paspartinti lėtai vykstantį puolimą.

J.Bidenas užsiminė, kad yra „kitų priemonių, kuria pasinaudoję galbūt galėtume rasti lėšų“ be Kongreso pritarimo, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Baltieji rūmai pridūrė, kad ketvirtadienį prezidentas išklausys savo nacionalinio saugumo komandos pranešimą apie Ukrainą. Pasitarime pirmą kartą dalyvaus naujasis JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas, oro pajėgų generolas Charlesas Brownas.

Ketvirtadienio naktį Rusija vėl atakavo Ukrainą dronais „Shahed“, o ukrainiečių oro gynyba vien šalies pietuose sunaikino 24 jų, pranešė Ukrainos pietinės karinės vadovybės atstovė Natalia Humeniuk.

„Naktis vėl buvo nerami. (...) Jau yra preliminarūs rezultatai – mūsų atsakomybės zonoje – pietiniuose, pietrytiniuose regionuose – sunaikinti 24 „Shahed“ (...). Galutinius rezultatus dar apibendrinsime ir paskelbsime“, – sakė ji per telemaratoną.

N.Humeniuk taip pat pažymėjo, kad dabar daugumą dronų rusai leidžia iš rytinės Azovo jūros pakrantės arba iš Krymo pusiasalio, todėl numušti juos tenka oro gynybai pietiniuose Ukrainos regionuose.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė esąs įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą Ukrainai, nepaisant politinių neramumų Vašingtone.

„Esu labai įsitikinęs, kad Amerikos Kongresas suteiks reikiamą paramą Ukrainai“, – sakė O.Scholzas žurnalistams Berlyne po pokalbio telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu.

J.Bidenas antradienį skambino sąjungininkams, kad aptartų šį klausimą. 

„Scanpix“ / DPA nuotr./Olafas Scholzas

Po to, kai siekiant išvengti JAV vyriausybės uždarymo į įstatymą nebuvo įtraukti punktai dėl paramos Ukrainai, J.Bidenas telefonu pasikalbėjo su sunerimusiais Vakarų lyderiais.

Tačiau demokrato J.Bideno viltys greitai "prastumti" naują įstatymą dėl Ukrainos žlugo, griežtosios linijos šalininkams nušalinus Atstovų Rūmų pirmininką, respublikoną Keviną McCarthy.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos kariuomenė tęsė puolimą ir pažengė į priekį prie Bachmuto Donecko srityje, palei Avdijivkos–Donecko liniją ir prie Novoprokopivkos Zaporižios srityje, skelbiama naujausioje JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Instituto analitikai praneša, kad Kremliui priklausančio laikraščio „Izvestija“ korespondentas teigia, jog Ukrainos pajėgos įsitvirtino pozicijose, esančiose 40 metrų atstumu nuo geležinkelio linijos netoli Kliščijivkos Donecko srityje, į pietvakarius nuo Bachmuto.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Rusijos kariškiai taip pat teigia, kad Ukrainos pajėgos atnaujino puolimus su šarvuotąja technika prie Kliščijivkos ir Andrijivkos geležinkelio link ir kad kovos tęsiasi prieštaringai vertinamose „pilkosiose zonose“ į šiaurės rytus ir pietvakarius nuo Andrijivkos.

Be to, Rusijos šaltiniai pranešė, kad Ukrainos pajėgos tęsė ribotas puolamąsias operacijas Avdijivkos–Donecko linijoje ir šiek tiek pasistūmėjo į priekį.

Zaporižios srities vakaruose Ukrainos pajėgos pasiekė patvirtintų laimėjimų. Trečiadienį paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti, kad Ukrainos pajėgos nežymiai žengia į priekį nedideliu vietinės reikšmės keliu į rytus nuo Novoprokopivkos (apie 5 km į pietryčius nuo Robotynės). Ukrainos pajėgos taip pat užima pozicijas netoli apkasų sistemos, einančios palei Orichivo–Tokmako kelią tarp Robotynės ir Novoprokopivkos.

Rusijos armijos pareigūnai pažymi, kad Ukrainos pajėgos suintensyvino apšaudymą palei Robotynės–Kopanės liniją (apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Robotynės), o kai kurie Rusijos šaltiniai teigia, kad Ukrainos pajėgos per pastarąją dieną pasistūmėjo kai kurių Rusijos gynybinių apkasų šioje linijoje link.

Trečiadienį Rusijos pajėgos tęsė kontrpuolimą vakarinėje Zaporižios srityje ir atkovojo kai kurias pozicijas. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos puolė netoli Robotynės ir Verbovės. Keli Rusijos šaltiniai teigė, kad trečiadienį Rusijos desantininkams pavyko nustumti Ukrainos pajėgas apie 2 km netoli Verbovės. Vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas paskelbė vaizdingą filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip 7-osios divizijos desantininkų būrys tariamai valo užimtą ukrainiečių atraminį punktą kažkur tarp Robotynės ir Verbovės. 

Kitos analitikų išvados:

• Rusijos kariuomenė neseniai perkėlė kelis Juodosios jūros laivyno laivus iš uosto okupuotame Sevastopolyje, Kryme, į uostą Novorosijske, Krasnodaro krašte, greičiausiai siekdama apsaugoti juos nuo Ukrainos smūgių okupuotame Kryme.
• Spalio mėn. Ukrainos pajėgos tęsė puolimą prie Bachmuto ir vakarinėje Zaporižios srityje ir nežymiai pasistūmėjo į priekį.
• Rudens ir žiemos oro sąlygos sulėtins, bet nesustabdys Ukrainos kontrpuolimo veiksmų.
• Tikėtina, kad Kremlius intensyviau naudosis skaitmeninio autoritarizmo priemonėmis, kad sustiprintų vidaus represijas ir sugriežtintų informacinės erdvės kontrolę.
• Trečiadienį CNN pranešė, kad JAV perduos Ukrainai iš Irano konfiskuotus ginklus ir šaudmenis.
• Rusijos šaltiniai toliau spėlioja apie dabartinį buvusio Oro ir kosmoso pajėgų vado ir su „Wagner“ grupe susijusio armijos generolo Sergejaus Surovikino vaidmenį po „Wagner“ maišto, dar labiau pabrėždami jo tolesnę svarbą Rusijos informacinėje erdvėje.
• ES rengiasi gruodžio mėn. vyksiančioms Ukrainos stojimo į ES deryboms.
• Rusijos pajėgos vykdė puolimą Kupjansko–Svatovės–Kreminos linijoje, prie Bachmuto, Avdijivkos–Donecko linijoje, Donecko ir Zaporižios sričių pasienio zonoje bei Zaporižios srities vakaruose ir pasiekė nedidelės sėkmės prie Kreminos.
• Rusijos valdžios institucijos toliau kaupia informaciją apie Rusijos piliečius, ruošdamosis jų šaukimui į armiją.
• Rusijos vicepremjeras statybos ir regioninės plėtros klausimais Maratas Chusnulinas aktyviai dalyvauja Rusijos infrastruktūros projektuose okupuotoje Ukrainoje.