Rusijos atstovė: esame atviri deryboms, bet turime kelias sąlygas

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

G7 vadovai susitarė uždrausti rusiškus deimantus. Teigiama, kad planas bus įgyvendinamas etapais.

„Iki 2024 m. sausio 1 d. nustatysime importo apribojimus Rusijoje išgaunamiems, perdirbtiems ar pagamintiems nepramoniniams deimantams, o nuo 2024 m. kovo 1 d. – tolesnius laipsniškus apribojimus trečiosiose šalyse perdirbtų rusiškų deimantų importui“, – sakoma bendrame G7 vadovų pareiškime.

Be to, G7 šalys įsipareigoja griežčiau laikytis Rusijos naftos kainų ribojimo politikos, be kita ko, „taikant sankcijas tiems, kurie užsiima nesąžininga veikla, taip pat prireikus atnaujinant taisykles ir reglamentus, kad būtų laikomasi šių reikalavimų“.

Trečiadienį Jungtinės Valstijos paskelbė apie dar vieną 175 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą.

Pranešama, kad į jį įtrauktos oro gynybai skirtos raketos AIM-9M ir AIM-7, papildoma amunicija sistemoms HIMARS, 155 mm ir 105 mm artilerijos sviediniai, greitaeigės antiradarinės raketos HARM, prieštankinės raketos su optiniu sekimu TOW ir Javelin bei prieštankinės sistemos AT-4.

Sąraše taip pat minima daugiau kaip 4 mln. šaulių ginklų šaudmenų, transporto priemonių, skirtų įrangai vilkti ir gabenti, šaudmenų, skirtų kliūtims sprogdinti, įrangos, skirtos ypatingos svarbos nacionalinei infrastruktūrai apsaugoti, taip pat atsarginių dalių, techninės priežiūros ir kitos pagalbinės įrangos.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV vadovas Joe Bidenas

Maskva mano, kad ilgalaikė taika su Ukraina gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei Vakarai nustos siųsti jai ginklus ir jei Kyjivas pripažins teritorinę „naują realybę“, naujienų agentūrai AFP pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova interviu sakė, kad Maskva esanti atvira deryboms, tačiau pridūrė: „Šiuo metu nei Kyjive, nei Vakaruose nematome politinės valios taikai.“

Ji taip pat teigė, kad, norint sudaryti bet kokį susitarimą, Ukraina turėtų turėti neutralų statusą, o rusakalbių gyventojų teisės turėtų būti apsaugotos.

„Neleisime, kad prie mūsų sienų egzistuotų agresyvi nacistinė valstybė, iš kurios teritorijos kyla pavojus Rusijai ir jos kaimynėms“, – sakė ji.

Rusija daugelį metų stengiasi provakarietišką Ukrainos vyriausybę, vadovaujamą prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris yra žydas, vaizduoti kaip neonacių šalininkus. Vieni iš Kremliaus pateisinimų pernai vasarį pradėtai invazijai buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą ir „apsaugoti rusakalbių teises“.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.

Plačiau skaitykite čia.

AP-Scanpix nuotr.

 JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį perspėjo, kad šį mėnesį JAV įstatymų leidėjai turi patvirtinti finansavimą Ukrainos karo veiksmams arba, jo žodžiais tariant, rizikuoja įteikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui didžiausią dovaną.

„Ilgiau nebegalima laukti“, – Baltuosiuose rūmuose sakė J.Bidenas.

„Kongresas turi patvirtinti papildomą finansavimą Ukrainai iki švenčių – tai labai paprasta“, – pridūrė jis.

AFP-Scanpix nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovams sakė, kad Rusija padidino spaudimą fronto linijose ir pabrėžė, kad Maskva tikisi, jog Vakarų parama Kyjivui kitąmet žlugs.

„Rusija tikisi tik vieno – kad kitais metais laisvojo pasaulio konsolidacija žlugs“, – sakė V.Zelenskis virtualiame susitikime, kuriame perspėjo, kad prezidentas Vladimiras Putinas gerokai padidino spaudimą fronte.

AFP-Scanpix nuotr.

Į Ukrainą grįžo dar aštuoni vaikai, kurie buvo neteisėtai išvežti į Rusiją arba laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, pranešė Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Šiandien, ŠV. Mikalojaus dieną, namo parsivežame aštuonis vaikus. Bendromis pastangomis galime sukurti prieškalėdinį stebuklą – keturios mergaitės ir keturi berniukai nuo 8 iki 18 metų netrukus susitiks su savo šeimomis ir šventes švęs artimųjų glėbyje tėvynėje“, – sakė jis.

A.Jermakas padėkojo Kataro valstybei ir UNICEF už dalyvavimą deportuotų vaikų grąžinimo procese.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Andrijus Jermakas

JAV aukšto rango diplomatų ir politikos ekspertų grupė trečiadienį atskrido į Kiprą padėti teisėsaugos pareigūnams atlikti tyrimus dėl įtariamo Rusijos oligarchų sankcijų vengimo, pranešė priimančiosios šalies vyriausybė.

Kipro vyriausybės atstovas spaudai Konstantinas Letimbijotis žurnalistams sakė, kad prezidentas Nikas Kristodulidis susitiko su ekspertais, kurie patars policijai, kaip geriausia tirti su finansiniais nusikaltimais susijusias bylas. Jie kelias dienas viešės Viduržemio jūros rytinėje dalyje esančioje saloje, o vėliau grįš ir toliau teiks pagalbą.

Kipro pareigūnai teigė, kad šešių narių grupę sudaro Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Teisingumo departamento ekspertai. Pareigūnai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes neturėjo įgaliojimų viešai aptarinėti šio klausimo. 

N. Kristodulidis praėjusį mėnesį naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad asmeniškai kreipėsi į trečiąją šalį, kurios neįvardijo, prašydamas pagalbos dėl naujų ir senų įtarimų, kad Kipro finansinių paslaugų teikėjai padėjo Rusijos oligarchams apeiti tarptautines sankcijas.

Prezidentas sakė, kad vyksta daug tyrimų dėl įtariamo sankcijų vengimo, tačiau nedetalizavo.

N. Kristodulidis teigė nenorįs, kad ant Europos Sąjungos valstybės narės kristų bet koks įtarimo šešėlis, nes bet koks nepageidaujamas viešumas pakenktų pastangoms pritraukti kokybiškas užsienio investicijas.

Ekspertai padės septynių policijos tyrėjų komandai išnagrinėti senus ir naujus žiniasklaidos pranešimus, kuriuose teigiama, kad Kipre dirbantys teisininkai ir buhalteriai pervedinėjo Rusijos oligarchų pinigus per neaiškų įmonių ir patikos fondų tinklą, kad išvengtų jų arešto pagal sankcijas, susijusias su Rusijos karu Ukrainoje.

Naujausi kaltinimai buvo pateikti keliuose straipsniuose, kuriuos praėjusį mėnesį paskelbė Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ). Juose cituojami nutekinti dokumentai, kuriuose teigiama, kad kai kurios Kipro įmonės padėjo Rusijos oligarchams pervesti pinigus, kad išvengtų sankcijų.

123RF.com nuotr./Doleriai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atvyko į Saudo Arabijos sostinę Rijadą, kur susitiks su sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu, pranešė Rusijos valstybinė televizija.

V.Putinas anksčiau lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose – tai buvo reta  kelionė už buvusios Sovietų Sąjungos ribų, Rusijai siekiant sustiprinti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Trečiadienį dviejuose laikinai okupuoto Mariupolio rajonuose pasigirdo sprogimai. Negana to, Iljičiaus geležies ir plieno gamyklos rajone kilo gaisras, skelbia Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenko.

„Mariupolis. Tai garsiai nuskambėjo. Centrinis ir Kalmius rajonai švenčia Mikalojaus, Ginkluotųjų pajėgų, dieną. Aiškinamės detales“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė jis.

Anot mero patarėjo, be sprogimų Mariupolyje, netoli Iljičiaus geležies ir plieno gamyklos, kilo gaisras.

„Ką bendro su tuo turi šiandieniniai sprogimai?“ – retoriškai klausė P.Andriuščenko, pridėdamas vaizdo įrašą.

Rusai suintensyvino karinio aprūpinimo ir gyvosios jėgos perkėlimą per Mariupolį ir Mariupolio rajoną. Šis perkėlimas daugiausia vyksta Berdiansko kryptimi.

Artimiausiais mėnesiais Ukraina iš Vokietijos gaus 200 000 šaudmenų. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad šalies gynybos pramonė negali pakankamai greitai patenkti visų poreikių.

Interviu Vokietijos televizijai ZDF politikas, komentuodamas Vakarų šalių ginklų tiekimą Ukrainai, pažymėjo, kad šiuo metu jie atsilieka nuo šalių partnerių tikslų. Anot B.Pistoriaus, tiekimo planai nevykdomi, nes šalių gynybos pramonė negali pakankamai greitai pagaminti reikiamo šaudmenų kiekio.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Borisas Pistorius

Taigi, kalbėdamas apie ES tikslą iki pavasario aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos šaudmenų, jis nurodė, kad „šis skaičius sukėlė lūkesčius, kurie galiausiai nebuvo patenkinti. Ginklų pramonei, kurios ištakos siekia taikos laikus, nėra lengva pagaminti milijoną“.

Tačiau jis pažadėjo, kad artimiausiais mėnesiais situacija taps geresnė, nes vien Vokietija Ukrainai suteiks beveik 200 tūkst. vienetų šaudmenų.

„Tačiau viskam reikia laiko, ir tai nėra politinių sprendimų ar finansinių išteklių klausimas“, – pabrėžė B.Pistorius.

„Šiuo metu susiduriame su problema, kad ginklų pramonė negali tiekti atsargų tam tikrose srityse taip greitai, kaip reikia. Tai pasakytina ir apie šaudmenis, ir apie oro gynybos sistemas. Tačiau gynybos pramonė didina pajėgumus visur, kur tik gali“, – pripažino Vokietijos gynybos ministras.

Politikas nurodė, kad norint greitai gaminti, reikia laiko įrengti gamykloms ir sukaupti atitinka kiekį žaliavų atsargų.

Kaip pavyzdį jis pateikė „Gepard“ kovos mašinų šaudmenų gamybą, kurią Vokietijai teko atkurti. Pasak B.Pistoriaus, tai įvyko gana greitai, tačiau taip pat užtruko pusmetį. 

 Jungtinė Karalystė trečiadienį paskelbė naują sankcijų paketą, nukreiptą prieš Rusijos karo mašiną Ukrainoje.

Pranešimas pasirodė užsienio reikalų sekretoriui Davidui Cameronui vykstant į Vašingtoną pirmo pradėjus eiti šias pareigas vizito.

Naujomis sankcijomis JK firmoms draudžiama turėti reikalų su kompanijomis ir asmenimis tokiose šalyse kaip Baltarusija, Kinija, Serbija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Uzbekistanas.

46 naujos sankcijos skirtos pirmiausia fiziniams ir juridiniams asmenims, aprūpinantiems ir finansuojantiems Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo mašiną, sakoma JK užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Tarp jų yra trys veikėjai, remiantys karinės samdinių bendrovės „Wagner“ tinklą, ir keturios vadinamojo šešėlinio laivyno laivų, kuriais Rusija naudojasi švelnindama su nafta susijusių sankcijų poveikį, operatorės.

Su Rusijos kariuomene susijusios ginkluotos grupės, tokios kaip „Wagner“, aktyviai veikia Ukrainoje ir yra kaltinamos daugybe tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų.

„Šiandienos priemonės pakenks Putino galimybėms aprūpinti savo kariuomenę per trečiųjų šalių tiekimo grandines“, – nurodė britų ministerija.

REUTERS-Scanpix nuotr./ Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmą kartą apsilankęs Persijos įlankoje po beveik prieš dvejus metus įvykusios plataus masto invazijos į Ukrainą, pareiškė, kad santykiai su JAE yra geresni nei bet kada anksčiau, skelbia „Reuters“.

V.Putinas padėkojo jos valdovui šeichui Mohammedui bin Zayedui al-Nahyanui už „JAE poziciją“, sakydamas, kad tai leido abiejų šalių santykiams pasiekti „precedento neturintį aukštą lygį“.

Trečiadienį jis taip pat turėtų apsilankyti Saudo Arabijoje, kur susitiks su kronprincu Mohammedu bin Salmanu.

Manoma, kad šis turas yra Maskvos bandymas parodyti, kad ji gali palaikyti glaudžius ryšius su Persijos įlankos šalimis, nepaisant Vakarų bandymų priversti regioną laikytis Rusijai taikomų apribojimų ir sankcijų.

V.Putinas taip pat siekia parodyti, kad jo šalis nėra izoliuota nuo pasaulio dėl sukelto karo Ukrainoje, prieš artėjančius 2024 m. prezidento rinkimus.

Rusijos naujienų agentūros trečiadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip V.Putinas, po invazijos į Ukrainą apribojęs savo keliones į buvusios Sovietų Sąjungos šalis, Kiniją ir Iraną, išlipa iš lėktuvo ir paspaudžia ranką JAE delegacijai, taip pat kaip virš JAE prezidento rūmų praskrenda grupė reaktyvinių lėktuvų, nudažančių dangų Rusijos vėliavos spalvomis.

Vizito metu V.Putinas ir JAE valdovas aptars įvairius klausimus – nuo bendradarbiavimo energetikos ir prekybos srityse iki karo Ukrainoje ir Izraelio ir „Hamas“ konflikto.

VIDEO: Grupė reaktyvinių lėktuvų nudažė dangų Rusijos vėliavos spalvomis

Grupė reaktyvinių lėktuvų nudažė dangų Rusijos vėliavos spalvomis

Mash

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį priimtu pareiškimu paragino Bendrijos šalis gruodžio mėnesio Europos Vadovų Taryboje (EVT) patvirtinti Europos Sąjungos (ES) stojimo derybų su Ukraina ir Moldova pradžią.

„Komiteto nariai ypač pabrėžė Ukrainos pasiryžimą prisijungti prie ES, kuri kariaudama gebėjo įgyvendinti 90 proc. reikiamų žingsnių. Didelę pažangą sudėtingomis aplinkybėmis įgyvendinant esmines reformas padarė ir Moldova“, – sakoma trečiadienį komiteto išplatintame pranešime.

Komiteto nuomone, ES atsakas į šių dviejų valstybių pažangą turi būti Bendrijos vadovų sprendimas dar šiemet su šiomis kandidatėmis pradėti derybas dėl narystės.

Komitetas taip pat pasisakė už tai, kad bendrame pakete būtų pritarta Europos Komisijos siūlymams suteikti šalies kandidatės statusą Sakartvelui ir atverti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, šiai pasiekus reikiamą atitikties lygį.

„Manau, šiandien įvyko bene svarbiausias Užsienio reikalų komiteto posėdis šiais metais, kai mums buvo didelė garbė patvirtinti Komisijos rekomendacijas dėl ES plėtros į rytus – pirmą kartą po beveik dviejų dešimtmečių“, – pranešime cituojamas Seimo URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Europos Komisija lapkritį rekomendavo ES narėms pradėti oficialias derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova ir pasiūlė suteikti Sakartvelui kandidatės statusą.

Gruodžio viduryje Briuselyje vyks ES lyderių susitikimas, per kurį turėtų būti paskelbta, ar blokas pradeda derybas dėl naujų narių įstojimo. 

Telegram/Ukrainos kariai virš Andrijivkos iškėlė Ukrainos vėliavą

Nuo 2023 m. vidurio Rusija beveik neabejotinai ėmė tobulinti vienkartinius iranietiškus bepiločius orlaivius „Shahed“ savo šalyje pagamintais ginklais, naujausioje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Pasak britų žvalgybos, dabar Rusija, remdamasi operatyvine patirtimi, beveik neabejotinai bando patobulinti bepiločių orlaivių konstrukcijas.

Lapkričio pabaigoje pranešta, kad numuštame bepiločiame orlaivyje aptikta įmontuota ukrainietiška SIM kortelė ir 4G modemas. Tikėtina, kad tai yra Rusijos improvizuota modifikacija, kuria siekiama pagerinti orientavimą realiuoju laiku naudojant mobiliojo ryšio bokštus ir taip sumažinti priklausomybę nuo palydovinės navigacijos.

Britų žvalgyba spėja, kad tokiu būdu taip pat gali būti bandoma nukenksminti Ukrainos elektroninės kovos priemones.

Kai kuriems kitiems Rusijoje pagamintiems bepiločiams atakos orlaiviams greičiausiai buvo suteikta juoda apdaila, todėl naktį vizualiai atpažinti atskrendančius bepiločius orlaivius yra sunkiau, nurodė Gynybos ministerija.

„Rusija vis dažniau naudoja bepiločius orlaivius dideliems reidams, siekdama įveikti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą. Tačiau Ukraina ir toliau sėkmingai neutralizuoja didžiąją dalį atskriejančių ginklų“, – rašoma apžvalgoje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pabrėžė, kad svarbu ir toliau remti Ukrainą, kad ši nugalėtų Rusijos agresiją, pareiškė A.Blinkenas Vašingtone įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos „US Global Leadership Coalition“ organizuotame renginyje.

„Turime užtikrinti, kad Ukraina ir toliau sėkmingai gyvuotų.  Turime užtikrinti, kad Rusija ir toliau artės prie žlugimo... Jei to nepadarysime, Vladimirui Putinui bus leista nebaudžiamai veikti, taip atveriant Pandoros skrynią agresijai visame pasaulyje.“

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Antony Blinkenas

A.Blinkenas pabrėžė, kad, nutraukus paramą Ukrainai, Rusijos prezidentas V.Putinas galės nebaudžiamai tęsti savo agresyvius planus.

Valstybės sekretorius pridūrė, kad papildomas finansavimas taip pat svarbus Izraeliui ir civiliams Gazos Ruože.

JAV pietinės sienos apsaugos klausimas tapo pagrindiniu nesutarimų tarp demokratų ir respublikonų Kongrese šaltiniu, kuris šiuo metu stabdo Baltųjų rūmų prašymo dėl papildomo finansavimo Ukrainai patvirtinimą.

Respublikonai reikalauja sugriežtinti reikalavimus atvykėliams, kad būtų sustabdyta migracija, net ir JAV humanitarinių įsipareigojimų pažeidimo sąskaita, o demokratai pasisako už visapusišką pačios migracijos sistemos peržiūrą.

Abiejų partijų atstovai derėjosi, kad pasiektų kompromisą, tačiau senatorius Chrisas Murphy, vyriausiasis demokratų derybininkas, žurnalistams sakė, kad derybos nutrūko, nes respublikonai atsisakė nusileisti dėl savo reikalavimų.

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atskrido į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) reto užsienio vizito, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. 

V.Putino vizitas Viduriniuose Rytuose surengtas Maskvai siekiant vėl įsitvirtinti pasaulinėje scenoje.

„Putino lėktuvas nutūpė Abu Dabyje“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

AFP-Scanpix nuotr./ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip V.Putiną ant tūpimo tako pasitinka pareigūnai.

Nurodoma, kad kelionės tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir aptarti energetikos bei regioninės politikos klausimus.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas išvakarėse sakė, kad JAE ir Saudo Arabiją aplankysiantis Rusijos vadovas aptars šalių santykius, Izraelio ir „Hamas“ karą bei tarptautinę politiką.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) šiais metais išdavė arešto orderį V.Putinui dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo ir nuo to laiko Rusijos lyderis retai išvyksta į užsienį. 

Nei JAE, nei Saudo Arabija nėra pasirašiusios TBT steigiamosios sutarties.

JAE šiuo metu vyksta Jungtinių Tautų klimato konferencija COP28, bet Kremlius nesakė, ar V.Putinas dalyvaus kokiuose nors su ja susijusiuose renginiuose.

2022 metų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, V.Putinas praleido kelis svarbius aukšto lygio susitikimus užsienyje. Rugpjūtį jis nenuvyko į BRICS šalių grupės viršūnių susitikimą Pietų Afrikoje, kad esą nesukeltų politinio šou.

Rugsėjį V. Putinas nenuvyko į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, bet lapkritį dalyvavo virtualiame šios grupės susitikime.

Nepalo policija sulaikė dešimt asmenų, kurie iš jaunų bedarbių imdavo didžiulius pinigus už turistines vizas ir siųsdavo juos į Rusiją prisijungti prie šalies agresorės karo Ukrainoje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Katmandu apygardos policijos viršininkas Bhupendra Khatri sakė, kad dešimt žmonių, kurie buvo sulaikyti per pastarąsias kelias dienas, yra policijos areštinėje.

„Aptariame bylą su vyriausybės teisininkais ir paduosime juos į teismą“, – pažymėjo jis.

Anot policijos viršininko, sulaikytieji iš kiekvieno asmens neteisėtai paėmė iki 9 000 JAV dolerių ir išsiuntė juos į Rusiją su turistinėmis vizomis, dažniausiai per Jungtinius Aarabų Emyratus. Vėliau jie buvo siunčiami į Rusijos kariuomenę.

„Tai žmonių kontrabandos... organizuoto nusikalstamumo atvejis“, – pridūrė B.Khatri.

Šią savaitę Nepalas paprašė Maskvos neverbuoti jo piliečių į Rusijos kariuomenę ir išsiųsti visus Nepalo karius atgal į Himalajų šalį po to, kai šeši šios šalies piliečiai, tarnaujantys Rusijos kariuomenėje, žuvo.

Tarp Kinijos ir Indijos esantis Nepalas paprašė Rusijos, kuri 2022 m. vasario mėn. įsiveržė į Ukrainą, išmokėti kompensacijas nužudytų Nepalo piliečių šeimoms.

Rusijos okupuotame Donecko regione į Rusijos kariuomenę užverbuotas karys nakčiai buvo pririštas prie medžio, nes atsisakė dalyvauti kovinėse operacijose.

Genadijus Kiskorovas ir jo brolis Semionas norėjo atlikti civilinę tarnybą, o ne būti išsiųsti į kovinę operaciją – taip vyrai gynėsi nuo raginimo vykti kovoti į frontą.

Tačiau dėl tokio pareiškimo vienas iš jų buvo pririštas prie medžio ir visą naktį pralaikytas lauke.

„[Vadovybė] reikalavo sutikti dalyvauti kovinėje veikloje“, – asociacijos MCO aktyvistams pasakojo Semionas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Ukraina per 11 šių metų mėnesių sulaukė tarptautinės finansinės paramos už 37,4 mlrd. JAV dolerių, pranešė šalies vyriausybės vadovas.

„Per 11 mėnesių Ukraina gavo 37,4 mlrd. dolerių išorinio finansavimo, iš jų lapkritį – apie 2 mlrd. dolerių. Tai visų pirma Europos Sąjungos makrofinansinė pagalba, Tarptautinio valiutos fondo lėšos, paskolos iš Kanados, Pasaulio banko ir kitur“, – nurodė Denysas Šmyhalis.

Jis pažymėjo, kad išorinis finansavimas Ukrainai yra ypač vertingas, nes leidžia padengti einamąsias išlaidas bei  investuoti į atsigavimą.

Pasak D.Šmyhalio, iš atskirų valstybių pagrindinės Ukrainos finansinės donorės – JAV, Vokietija, Ispanija, Suomija, Airija, o maždaug 14 mlrd. JAV dolerių į Ukrainą šiemet nukreipta per Pasaulio banką.

Ukrainos premjeras pridūrė, kad šiuo metu vyriausybė su Pasaulio banku, remiant Japonijos vyriausybei, pradeda dar du didelius projektus – žemės ūkio finansinei paramai už 550 mln. JAV dolerių ir socialiniam sektoriui už 1,2 mlrd. dolerių.

AP-Scanpix nuotr./ Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis

Ukrainos oro pajėgos skelbia per praėjusią naktį sunaikinusios 41 rusų droną „Shahed“.

Trečiadienio pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad iš viso rusai paleido 48 dronus „Shahed-136/131“ – iš okupuoto Krymo ir iš Rusijos Kursko srities.

Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kad rusų dronų buvo pastebėta šiaurinėse Černihivo, Sumų, Charkivo, rytinėse Luhansko ir Donecko, pietrytinėje Zaporižios, pietinėje Chersono ir vakarinėje Lvivo srityse.

REUTERS-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

Socialiniuose tinkluose pasirodė prieštaringų įrašų apie nėščiąsias Ukrainos kariuomenėje. Vieni internautai ironizuoja, esą taip iškart atsiranda du kariai, kiti aiškina, esą tai – nesąmonė, besilaukiančios moterys į frontą nesiunčiamos. Ir vieni, ir kiti teisūs – augantis pilvukas ir net gimęs kūdikis laikomas priežastimi nešaukti į karo tarnybą, tačiau net tarp kariaujančiųjų esama nėščių moterų – jos pastoja jau vilkėdamos uniformą.

„Ukrainoje į karinę tarnybą šaukia jau ir nėščias moteris, – lapkričio viduryje paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas. – Patogu – vienas šaukimas, o kareiviai tai du.“

Nuo spalio 1 d. medikės ir farmacininkės privalo registruotis į karo tarnybą.

Tai galioja 18-60 metų gydytojoms, slaugėms, pribuvėjoms, stomatologėms, farmacininkėms. Atsižvelgiama ne tik į baigtas studijas, bet ir į dabartinį darbą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Socialinių tinklų nuotr./Ukrainos snaiperė Evgeniya Emerald

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1270 Rusijos kovotojų - tai rekordinis skaičius. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 335,1 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 13 tankų, 40 šarvuotųjų kovos mašinų, 37 artilerijos sistemos, 6 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 49 automobilių įrangos, autocisternų ir degalų talpų vienetai bei 5 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė vieną rusų lėktuvą ir 51 bepilotį orlaivį.

Keli JAV respublikonų senatoriai, kilus ginčui dėl pasienio krizės, antradienį išėjo iš įslaptinto pasitarimo dėl Ukrainos, kurio darbotvarkėje netikėtai neliko Volodymyro Zelenskio pasirodymo.

Vaizdo ryšiu turėjęs dalyvauti ukrainiečių prezidentas netikėtai atšaukė dalyvavimą. V.Zelenskis turėjo informuoti senatorius apie naujausius įvykius konflikte su Rusija ir paraginti juos paremti trečiadienį numatomą procedūrinį balsavimą dėl skubios pagalbos paketo, į kurį įtraukta daugiau kaip 60 mlrd. dolerių (55,5 mlrd. eurų) Kyjivui.

Pinigų skyrimą jau kelias savaites stabdo nesutarimai Kongrese, o Baltieji rūmai yra įspėję, kad esamos lėšos baigsis iki metų pabaigos ir kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali laimėti karą, jei JAV įstatymų leidėjai nesiims veiksmų.

Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris pranešė, kad V.Zelenskis negalėjo dalyvauti dėl nesklandumų, anot jo, ištikusių paskutinę minutę. Tačiau Ch.Schumeris vis tiek pradėjo pasitarimą, netrukus virtusį žodžių karu.

Jutos valstijai atstovaujantis senatorius Mittas Romney paliko susitikimą anksčiau, patvirtindamas, kad nemažai jo kolegų respublikonų pasekė jo pavyzdžiu, supykę, kad nieko neišgirdo dėl savo reikalavimo pagalbą Ukrainai susieti su veiksmais dėl migrantų krizės JAV ir Meksikos pasienyje.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Chuckas Schumeris

Ukrainos prezidentas Vlodymyras Zelenskis, kuris dėl nepaaiškinamų priežasčių praleido virtualų susitikimą su JAV senatoriais, trečiadienį dalyvaus vaizdo konferencijoje su Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais, pranešė pirmininkaujanti Japonija.

Praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, daugėja ženklų, kad Vakarų parama Ukrainai silpsta, kaip tik tuo metu, kai ji vykdo ilgai lauktą kontrpuolimą, pradėtą birželio mėnesį.

Japonijos vyriausybės atstovas Hirokazu Matsuno žurnalistams nurodė, kad šalies ministras pirmininkas Fumio Kishida trečiadienį 14 val. 30 min. Grinvičo (16 val. 30 min. Lietuvos) laiku surengs G-7 susitikimą, kurio pirmoje dalyje dalyvaus ir Ukrainos prezidentas. 

Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad susitikime bus kalbama ne tik apie Ukrainą, bet ir apie padėtį Artimųjų Rytų regione, pagalbą besivystančioms šalims ir dirbtinį intelektą.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Japonijos vyriausybės atstovas spaudai Hirokazu Matsuno

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad be Jungtinių Amerikos Valstijų pagalbos Ukraina gali pralaimėti karą. 

Vizito Vašingtone metu jis paragino Kongresą patvirtinti papildomą finansavimą Ukrainai.

„Jei pagalba, dėl kurios dabar diskutuojama Kongrese, bus atidėta – nesakau, kad ji nebus priimta, – tai sukels didelį pavojų, kad atsidursime tokioje pačioje padėtyje, kokioje esame dabar. Ir, žinoma, labai tikėtina, kad dėl to bus neįmanoma tęsti teritorijų išlaisvinimo ir kils didelė rizika pralaimėti karą“, – cituoja jį „Amerikos balsas“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Andrijus Jermakas

A.Jermakas pridūrė, kad Ukrainai reikia ne tik karinės pagalbos, bet ir biudžetinės paramos.

„Dabar Ukraina kartu su partneriais baigia rengti kitų metų planą. Norime laimėti kuo greičiau, nes praėjo dveji metai, o dveji metai yra ilgas laiko tarpas“, – pabrėžė jis.

Šiuo metu A.Jermakas, Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas su oficialiu vizitu lankosi Jungtinėse Valstijose.

Buvo pranešta, kad antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planavo kreiptis į JAV senatorius slaptame brifinge. Žiniasklaidos teigimu, kalba turėjo būti apie padėtį fronte ir tolesnę pagalbą Ukrainai. Tačiau vakare CNN pranešė, kad V.Zelenskis atšaukė kreipimąsi vaizdo ryšiu.

JAV Senatas pranešė, kad diskusijos dėl naujo pagalbos Ukrainai paketo turėtų prasidėti šią savaitę.