Buvęs „Aidar“ kuopos vadas: „Būsime priversti pasitraukti iš Avdijivkos“

Ukrainos gynybos pajėgos turės pasitraukti iš Avdijivkos. Rusų okupantams šio miesto apylinkėse pavyko prasiveržti į priekį, teigia buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dikijus.

„Avdijivkos rajone jie padarė tokią ženklią pažangą, kad... Būsiu atviras. Vakar bendravau su vaikinais iš ten. Manau, kad jau dabar daug labiau tikėtina, kad būsime priversti pasitraukti iš Avdijivkos, nei kad Avdijivką išlaikysime“, – „Radio NV“ sakė J.Dikijus.

Pasak jo, Ukrainos kariuomenės išvedimas gali įvykti per ateinančias pusantros savaitės.

„Greičiausiai sprendimą pasitraukti iš Avdijivkos turėsime priimti dar prieš Naujuosius metus“, – nurodė kariškis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių kariai prie Avdijivkos

Be to, jis pažymėjo, kad rusai turi nedidelių pasiekimų ir kitose vietovėse, pavyzdžiui, Verbovės–Robotynės rajone vis dar vyksta permainingos kovos.

„Ten (kairiajame Chersono srities krante) mes iš esmės nesiginame, bet vis dar esame puolime.... Jiems taip svarbu pašalinti šitą mūsų priešakinį placdarmą, kad, manau, jie ten sutelks visas pajėgas, kurios liks po Avdijivkos. Taigi ne faktas, kad nereikės iš ten pasitraukti. Bet kol kas dinamika yra priešinga“, – apibendrino J.Dikijus.

Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas sakė, kad rusų okupantai jau kelis mėnesius aktyviai bando užimti Avdijivką ir nuolat skelbia vis naujus ir naujus terminus, kurių jiems vis nepavyksta pasiekti.

Tuo pat metu žiniasklaida pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariškiams iki metų pabaigos užimti Avdijivką, kad „metus pradėtų pergalėmis fronte“.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį primygtinai reikalavo Rusijos invaziją į Ukrainą vadinti karine operacija, taip pat kaip ir Kremlius.

„Tai yra karinė operacija (...) kol nė viena šalis nepaskelbė karo“, – žurnalistams per metinę spaudos konferenciją sakė nacionalistų lyderis.

„Kai Rusija paskelbs karą Ukrainai, tada bus karas“, – teigė jis.

„Turėtume džiaugtis, kol nėra paskelbtas karas. Jei karas bus paskelbtas, prasidės visuotinė mobilizacija, ir to niekam nelinkėčiau“, – pridūrė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Viktoras Orbanas

V.Orbanas buvo paklaustas, kodėl per spalį Pekine vykusį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu karą pavadino karine operacija.

V.Orbanas – vienintelis iš ES vadovų, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi po Rusijos invazijos į Ukrainą.

V.Orbanas spalio 17 dieną susitiko su V.Putinu Pekine aptarti bendradarbiavimo energetikos srityje.

Anksčiau šį mėnesį V.Orbanas užblokavo 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą Ukrainai.

V.Orbanas buvo įtikintas kolegų ES lyderių neblokuoti sprendimo pradėti derybas su Kyjivu dėl prisijungimo prie bloko.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad per Rusijos pajėgų vykdomą apšaudymą Torecke, esančiame rytinėje Donecko srityje, žuvo trys žmonės ir dar penki buvo sužeisti.

Per beveik dvejus metus trunkančią Rusijos invaziją šioje srityje vyko didžiausi mūšiai, o pernai Kremlius pareiškė, kad aneksavo ją kartu su dar trimis rytinėmis ir pietinėmis teritorijomis.

„Dvi bombos pataikė į vieną iš Torecko kasyklų. Vienas žmogus žuvo, dar du buvo sužeisti. Dar dvi bombos pataikė į kitos kasyklos teritoriją. Du žmonės žuvo, trys buvo sužeisti“, – sakoma vidaus reikalų ministro Ihorio Klymenkos pareiškime socialiniuose tinkluose.

Jis sakė, kad pirmoji nukentėjusi kasykla buvo atjungta nuo elektros ir kad 32 kalnakasiai, kurie išpuolio metu buvo po žeme, buvo iškelti į paviršių.

I.Klymenko pridūrė, kad Rusijos smūgiai apgadino kasyklos administracinius pastatus ir įrangą, o policija tiria šį incidentą.

Nuo 2014 metų dalį Donecko srities, kuri garsėja savo anglių kasyklomis, iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos arba jų įgaliotiniai.

Prieš Rusijos invaziją Torecke gyveno apie 31 tūkst. žmonių. Jis yra į šiaurę nuo Avdijivkos, kurią Rusijos pajėgos vis dar bando apsupti.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Berlynas suteiks papildomą 85,5 mln. eurų paramą Ukrainai, siekdamas padėti šaliai išgyventi žiemą ir atremti Rusijos atakas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Apie tai ketvirtadienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Ši parama bus teikiama iš Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų bendrai finansuojamų lėšų. Jos bus skirtos ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrai, remontui ir tokiai įrangai, kaip generatoriai ir transformatoriai, įsigyti.

Praėjusią žiemą Rusija rengė įnirtingas atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Dėl to daugelis ukrainiečių dažnai likdavo be elektros ir šildymo.

Ukrainai ruošiantis galimam šių strategijų pasikartojimui, Kyjivo sąjungininkai paskelbė naujus žiemos pagalbos paketus, įskaitant oro gynybos sistemas, energetikos infrastruktūros įrangą ir kitas priemones, padedančias sušvelninti bendrą šių išpuolių poveikį.

Ukraina gavo paskutinę šių metų Europos Sąjungos makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.

„Taigi, ES parama šiais metais pasiekė 18 mlrd. eurų. Šios lėšos padeda išlaikyti ekonominį stabilumą ir vykdyti socialinius įsipareigojimus“, – pabrėžė Ukrainos vyriausybės vadovas.

Praėjusių metų pabaigoje ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinę paramą Ukrainai 2023 metais, ją išmokant dalimis.

Lėšos skirtos kaip ilgalaikė lengvatinė paskola 35 metų laikotarpiui. ES valstybės narės padengs didžiąją dalį palūkanų išlaidų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusį penktadienį pažadėjo kitų metų pradžioje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rasti būdą, kaip įveikti Vengrijos prieštaravimą naujam 50 mlrd. eurų dydžio pagalbos Ukrainai paketui.

Ukrainos Aukščiausioji Rada antruoju svarstymu priėmė įstatymo projektą dėl medicininės marihuanos legalizavimo, atsižvelgdama į tai, kad dėl karo su Rusija tūkstančiai žmonių kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo, kurį, daugelio nuomone, galėtų palengvinti šis vaistas.

Iš viso už įstatymo projektą balsavo 248 parlamentarai.

Įstatymą pasiūlė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Parlamento narys Jaroslavas Železniakas teigė, kad įstatymas reglamentuoja kanapių apyvartą tik medicininėje, pramoninėje ir mokslinėje veikloje, o marihuanos platinimas rekreaciniais tikslais ir toliau bus laikomas nusikaltimu.

„Medicininių kanapių pagrindu pagamintų produktų bus galima įsigyti tik su elektroniniu receptu. Gydytojas juos skirs pacientui atsižvelgdamas į jo būklę, panašiai kaip šiuo metu tai daroma su morfinu“, – rašė jis.

Shutterstock nuotr./Kanapės

Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainoje jau seniai diskutuota apie galimą medicininės marihuanos legalizavimą. Nors daugelis žmonių pasisakė už kanapių naudojimą gydymo tikslais, tačiau nemažai buvo ir tokių, kurie baiminosi, kad įteisinus medicininę marihuaną į Ukrainos miestų gatves plūstelės narkotikai.

Diskusijos įgavo naują pagreitį po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Kremliaus pajėgos ne kartą naudojo galingas raketas civiliniams taikiniams visoje šalyje sprogdinti, o tai turėjo pragaištingų padarinių. Manoma, kad Ukrainoje daug žmonių kenčia nuo streso ir nerimo.

Nuo Rusijos invazijos pradžios okupantai į Ukrainą paleido 7400 įvairių tipų raketų ir 3700 bepiločių orlaivių 

„Per Ukrainą buvo paleista 7400 raketų. Apie 1600 buvo sunaikinta“, – per teletiltą sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas Jurijus Ignatas.

Kartu jis pažymėjo, kad visos raketos įskaičiuotos į 7400 skaičių: trečdalį šio skaičiaus sudarė raketos S-300 ir S-400, taip pat Ch-22, balistinės raketos – apie 900 balistinių raketų „Iskander-M“, kurios skriejo per Ukrainą.

J.Ignatas pažymėjo, kad žmonės nori džiaugsmo švenčių proga.

„Bet didžiausias mūsų džiaugsmas yra tai, kad mes tikrai atremiame priešą, o ne paprasta kaina. Ir manau, kad tikrai bus džiugių akimirkų, kai gausime daugiau ginklų, daugiau žmonių padės kariuomenei ginti šalį“, – pabrėžė jis.

Jis priminė, kad yra gerų naujienų iš Vokietijos, kuri artimiausiu metu turėtų perduoti Ukrainai papildomą „Patriot“ sistemą.

„Šių baterijų reikia vis daugiau, kad būtų pakeistos sovietinės sistemos, kurios jau senka, o šaudmenų joms randama vis mažiau. O kitos IRIS-T sistemos taip pat yra tai, ko mums labai reikia, kad sukurtume norimą daugiasluoksnę oro gynybos sistemą iš modernių vakarietiškų sistemų ir iš viršaus su moderniu lėktuvu, kuris taip pat mus saugos iš oro“, – pažymėjo J.Ignatas.

Jis taip pat sakė, kad nuo visavertės invazijos pradžios, tiksliau, nuo 2022 m. rugsėjo, kai rusai pradėjo naudoti „Shahed“ tipo atakos bepiločius orlaivius, į Ukrainą jų įskrido 3700, iš kurių 2900 buvo sunaikinti.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad bendras Japonijos, JAV ir Australijos karines pratybas netoli Hokaido salos laiko „potencialia karine grėsme“.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma: „Tokią provokacinę veiklą, kurioje dalyvauja ne regioninės valstybės, laikome potencialia grėsme saugumui“.

L.Teigiama, kad Rusija pridūrė, kad pateikė oficialų protestą Japonijos ambasadai Rusijoje, praneša „Reuters“.

Naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė redakcinį straipsnį, kuriame ragino Vakarus „nepasiduoti nusivylimui“ dėl Ukrainos.

Kaip rašo agentūra, Europos valstybių ryžtas ir Jungtinių Valstijų dvipartinė vienybė, susiformavusi beveik prieš dvejus metus prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, silpnėja, Baltieji rūmai ir Europos Sąjunga susiduria su sunkumais skiriant karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai, o „net kai kurie karščiausi šalies šalininkai reiškia abejones dėl jos perspektyvų fronte ir ragina derėtis“ su šalimi agresore.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karys

„Bloomberg“ rašo, kad „nusivylimas yra suprantamas“, tačiau jis yra klaidingas, nes neatsižvelgiama į didžiules Ukrainos žmonių aukas, kurias jie paaukojo kovodami su Rusijos agresija, taip pat nepakankamai įvertintas Ukrainos gynybos pajėgų gebėjimas susigrąžinti pranašumą, jei jos gaus pakankamai ginklų.

„Atsisakymas dabar imtis karinių veiksmų pakirs pasitikėjimą Vakarais ir galiausiai sukels pavojų demokratinėms valstybėms, kurios remia Ukrainos gynybą, taip pat kaip ir pati Ukraina“, – sakoma tekste.

Agentūra pažymi, kad šiemet partnerių ginklai į Ukrainą buvo atgabenti „per vėlai“ ir „per mažai, kad atitiktų kontrpuolimo užmojus“, o sąjungininkai nepakankamai įvertino Rusijos gynybinius pajėgumus ir jos pasiryžimą prisiimti siaubingas aukas.

Redakcijos straipsnyje pabrėžiama, kad „daryti mažiau – ne išeitis“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nerodo nė menkiausio susidomėjimo derybomis ir „turi daug priežasčių“ laukti, kol žlugs JAV ir Europos ryžtas, ir tuomet užgrobti Ukrainą, perspėjo „Bloomberg“.

„Šiame išsekimo kare Vakarai turi pritaikyti savo atsaką, kad galėtų teikti tvaresnę paramą ilguoju laikotarpiu“, – sakoma straipsnyje.

Agentūra „Bloomberg“ primena, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainai labai svarbu tiekti daugiau šaudmenų, tolimojo nuotolio raketų, oro gynybos sistemų, bepiločių orlaivių ir naikintuvų.

Perspėjama, kad be nuolatinio ginklų tiekimo „Ukraina nesugebės išlaikyti savo kontroliuojamos teritorijos“, o juo labiau išlaisvinti užimtų teritorijų. Be to, JAV ir Europa turėtų padėti Ukrainai pasigaminti daugiau ginklų kurdamos bendras įmones.

Parama iš biudžeto Ukrainai turėtų būti atnaujinta ir susieta su „nuolatiniais reikalavimais Ukrainos vyriausybei dėl skaidrumo ir reformų“. Vakarai turėtų sugriežtinti sankcijas Rusijai, sustiprinti rusiškos naftos kainų lubas ir neleisti Kremliui importuoti dvejopo naudojimo technologijų.

„Nors Rusijos ekonomika rado būdų, kaip prisitaikyti, sankcijos yra būtinos siekiant išlaikyti spaudimą V.Putinui ir pasiųsti solidarumo žinią“, – rašo „Bloomberg“.

Taip pat raginama pasaulio lyderius geriau informuoti savo tautas, kad Rusijos invazija yra „visiškai neišprovokuotas karas, kurio tikslas – užkariauti, sąmoningai atakuojant civilius gyventojus ir vykdant siaubingus karo nusikaltimus“. Parama Ukrainai buvo labai pigi Vakarų kariuomenėms ir pelninga JAV ir Europos gynybos bendrovėms, pažymi „Bloomberg“.

„Neįmanoma nuspėti, kada ir kaip baigsis karas. Tačiau pralaimėjimas pareikalautų didžiulių strateginių išlaidų, pakenktų pasauliniam maisto ir energetiniam saugumui ir paskatintų tolesnius V.Putino veiksmus. Kad ir kokie sunkūs iššūkiai laukia Ukrainos ir jos partnerių ateinančiais metais, pralaimėjimas nėra išeitis“, – apibendrinama redakcijos straipsnyje.

„Rusijos gynybos ministro teigimu, samdinių iš užsienio skaičius Rusijos ginkluotosiose pajėgose išaugo 7 kartus, o Ukrainoje savanorių iš užsienio skaičius sumažėjo 6 kartus. Dėmesį patraukė ne todėl, kad tikėčiau jo pateikiamais skaičiais, o todėl, kad jis iš viso kalba apie samdinius Rusijos armijoje, kurių, tiesą sakant, nelabai kas ir matė.

Spėju, kad Sergejus Šoigu turėjo omeny tuos migrantus iš Azijos, kuriems vos įteikus Rusijos pasą, iš karto įteikiamas ir šaukimas į Rusijos armiją“, – sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo kasdienėje karo analizėje.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

Pietiniame Ukrainos Nikopolio mieste ketvirtadienį nuo Rusijos artilerijos smūgių žuvo dvi moterys, ketvirtadienį pranešė vietos valdžia po dar vienos Rusijos dronų atakų nakties.

Rusijos pajėgos sistemingai apšaudo netoli fronto linijos esančius Ukrainos miestus ir kaimus, net didesnius miestus paversdamos griuvėsiais.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Rusijos artilerijos ataka pietiniame Ukrainos Nikopolio mieste

„Šį rytą Rusijos kariuomenė iš sunkiosios artilerijos apšaudė Nikopolį. Užpuolikai nužudė dvi 60 ir 46 metų amžiaus moteris“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas.

Jis paskelbė suniokoto buto, kurio siena ir lubos užgriuvo ant sofos, nuotraukas. Iš apgadinto pastato buvo ištrauktas ir į ligoninę paguldytas 86 metų vyras, sakė S. Lysakas.

Rusijos artilerijos ataka pietiniame Ukrainos Nikopolio mieste

Nikopolis įsikūręs prie Dnipro upės, pasiekiamas kitame krante esančių Rusijos pajėgų, o jo gyventojai nuolat apšaudomi.

Ukraina pranešė praėjusią naktį susidūrusi su Irano sukurtų „Shahed“ dronų antpuoliu. Karinės oro pajėgos teigė, kad naktį numušė 34 iš 35 skirtingomis bangomis ir skirtingu laiku į šalį nukreiptų dronų.

Dronus Rusija paleido iš okupuoto Krymo pusiasalio ir pietvakarinių Primorsko-Achtarsko bei Kursko regionų.

Valdžios institucijos nepranešė apie žalą pagrindiniams infrastruktūros objektams. Dėl krintančių nuolaužų Kyjive kilo gaisras, bet jis buvo užgesintas, nurodė pareigūnai.

Kyjivas kaltina Kremlių siekiu terorizuoti civilius gyventojus ir sunaikinti šalies energetikos įrenginius, kad šią žiemą šalis pasinertų į tamsą ir šaltį.

JAV ir Europos šalių valdžios institucijos smarkiai abejoja, ar tikslinga toliau remti Ukrainą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tai pareiškė interviu televizijai „France 5“ ir pridūrė, kad pagalba vis dėlto turėtų būti teikiama.

„Europoje kyla abejonių. Manoma, kad abejonių yra ir Jungtinėse Valstijose. Tačiau turėtume toliau remti ir stiprinti Kyjivo saugumą svarbiausiose srityse“, – sakė E.Macronas.

„Turėtume toliau remti Ukrainą, nes tai leis mums gyventi taikoje. Mes nekariaujame su Rusija. Tačiau neturime leisti Rusijai laimėti“, – apibendrino jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„SIPA“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis

Mobilizacija yra būtina, ir artimiausiu metu bus rastas šio klausimo sprendimas. Tai per teletiltą pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

Jis pažymėjo, kad keturiuose posėdžiuose buvo keliamas klausimas dėl mobilizacijos būtinybės ir kiekvieną kartą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kėlė „teisingumo klausimą“. „Kad nebūtų reiškinių, kai vieni dabar gina šalį, o kiti yra kitose planetos vietose, atostogauja kurortuose, įskaitant valdžios atstovus. Šiuo atveju 100 proc. to, ko reikalauja prezidentas, pirmiausia yra teisingumas“, – pridūrė O.Danilovas.

Jis teigė, kad Gynybos ministerija kartu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu pasiūlė „savo viziją“, tačiau galutinį sprendimą dėl 500 000 piliečių mobilizacijos turėtų priimti Ukrainos parlamentas.

„Tai nėra lengva diskusija. Skaičiai, kurie įvardijami, yra tikrai būtini, dėl mūsų kariuomenės koncepcijos mūsų saugumui. Bet mes kalbame ne apie šiandieninę situaciją šiai dienai, o apie tam tikrą laikotarpį, tikriausiai galime tikėtis, kad mūsų šalies gynybai reikės pritraukti tam tikrą skaičių piliečių“, – teigė O.Danilovas. Kartu jis pridūrė, kad mobilizuojamuosius reikės paruošti ir jie turėtų aiškiai suprasti, kokiam terminui vyksta ir kada turės atostogas bei rotaciją.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms gavus naikintuvų F-16, Rusijos karinis jūrų laivynas nebegalės pasislėpti net rytinėje Juodosios jūros dalyje, sako Hagos strateginių studijų centro analitikas Frederikas Mertensas.

Dėl Ukrainos raketų ir jūrų dronų atakų Kryme grėsmės Rusija buvo priversta perdislokuoti didelę dalį savo laivyno į Novorosijską. Rusija taip pat paskelbė apie planus įkurdinti savo karinio laivyno bazę dar toliau nuo Ukrainos – Očamčyre, esančiame Rusijos okupuotame Sakartvelo Abchazijos regione.

F.Mertensas pabrėžia, kad Očamčyras yra toli nuo Ukrainos esantis Juodosios jūros regionas.

„Tai, kad strateginis Juodosios jūros laivyno atitraukimas buvo neišvengiamas, rodo ir Ukrainos operacijų sėkmę, ir naują grėsmę [Rusijos kariniam laivynui], kai Ukraina gaus naikintuvus F-16“, – sako ekspertas.

Jis pabrėžia, kad F-16 naikintuvų gavimas reikš daug didesnę grėsmę rusams, nei šiuo metu gali sukurti Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Visų pirma šie lėktuvai gali išnaudoti prieštankinių raketų „Harpoon“ potencialą, todėl kyla grėsmė sužlugdyti Rusijos diktatoriaus V.Putino planą – teks trauktis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“ paskyros OSINTtechnical/„Moskva“ prieš nuskendimą

Tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „The Insider“ paviešino dešimties Europos šalių įmones, kurios prisideda prie to, kad europietiški produktai pasiektų Rusijos karinės pramonės gamintojus. Tarp šių įmonių – ir visų trijų Baltijos šalių bendrovės.

Vakarų įmonės ir toliau tiekia Rusijos gynybos tiekėjams jų veiklai reikalingus produktus, teigia tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „The Insider“. Žurnalistai išsiaiškino, kaip tankų gamyboje dalyvaujančios Rusijos įmonės importuoja detales iš Europos bendrovių bei sužinojo, kokių šalių įmonės dažniau nei kitos padeda Rusijos karo mašinai. Tarp jų – ir lietuviški pavadinimai.

Pasak „The Insider“, Baltijos šalių įmonės teikia logistikos ir transporto paslaugas, pristatant Europos gamintojų produktus Rusijos gynybos rangovams.

Pavyzdžiui, neseniai likviduota Latvijos įmonė „Baltic Machinery“ tiekė Jekaterinburgo įmonei „Unimatic“, kuri padeda gaminti ginklus tankams, sandarinimo žiedus, movas ir kitas prekes. Šiuo atveju buvo naudojamasi Lietuvos logistikos įmonės „Didneriai“ muitinės sandėliu Vilniuje, teigiama tyrime.

O Lietuvos įmonė „Elfanta“ esą prisideda prie austriškos kilmės tekinimo staklėms skirtų poveržlių ir kamščių eksporto į „Unimatic“.

„Esame sandėliavimo ir muitinės dokumentų tvarkymo įmonė. Nerenkame duomenų apie tai, kas yra prekių gavėjas ,“ – „The Insider“ paaiškino „Elfanta“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Wikipedia.org nuotr./Tankas T-14 „Armata“

Ukraina gaus daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“, kad šią žiemą galėtų sustiprinti savo pajėgas, Maskvai vis dažniau rengiant atakas iš oro. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kaip skelbia „Defence Express“, per svarbią spaudos konferenciją V.Zelenskis paskelbė, kad žiemą Ukraina gaus „kelias“ naujas oro gynybos sistemas „Patriot“. Jos labai sustiprins Ukrainos oro gynybos pajėgumus ir padės apsaugoti šalį nuo Rusijos oro atakų.

„Tai svarbu, labai svarbu. Ši žiema yra kitokia. Ji taip pat su iššūkiais, deja, su nuostoliais, bet vis dėlto mažesniais. Kiekvieną mėnesį tampame vis stipresni. Turėjau rimtą kelionę su savo komanda. Ukrainoje bus kelios naujos „Patriot“ sistemos, kad žiemą apsaugotų mūsų valstybę. Tai labai svarbus rezultatas“, – sakė V.Zelenskis.

Kartu jis pabrėžė, kad pažadėjo neskelbti sistemų, kurios bus skirtos gynybai, skaičiaus, kol jos nebus dislokuotos Ukrainoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Patriot“ sistema

Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas ketvirtadienį pranešė, kad susitiko su naujai paskirtu lenkų kolega aptarti Lenkijos sunkvežimių vairuotojų surengtos krovinių blokados prie bendros šalių sienos.

„Varšuvoje surengėme pirmąjį susitikimą su naujai paskirtu Lenkijos infrastruktūros ministru Dariuszu Klimczaku. Aptarėme keletą transporto sektoriaus klausimų, tačiau pagrindinė tema buvo sienos atblokavimas“, – sakoma Ukrainos ministerijos pranešime, nenurodant, kada įvyko susitikimas.

Lenkijos vežėjai pirmadienį atnaujino didžiausio krovininių transporto priemonių punkto Ukrainos pasienyje blokadą po teismo nutarties, kuria vilkikų vairuotojams leista važiuoti per Dorohusko kontrolės punktą.

Vilkikų vairuotojai daugiau nei mėnesį blokavo sieną, reikalaudami, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų taikoma leidimų įvažiuoti į Europos Sąjunga sistema. 

Po Rusijos invazijos į Ukrainą blokas atsisakė leidimų sistemos, tačiau Lenkijos vežėjai teigia, kad dėl to sumažėjo jų pajamos.

Praėjusią savaitę vietos valdžios pareigūnai Dorohurske atšaukė leidimą protestams šiame kontrolės punkte, tačiau vėliau teismas šį sprendimą panaikino.

Ukrainos eksportas ir importas labai priklauso nuo kelių transporto su ES nare Lenkija, ypač po Rusijos invazijos beveik prieš dvejus metus.

Naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas praėjusią savaitę pažadėjo išspręsti konfliktą ir apkaltino ankstesnę vyriausybę pamiršus protestuojančius sunkvežimių vairuotojus.

Tačiau naujos Varšuvos vyriausybės ir protestuojančių Lenkijos sunkvežimių vairuotojų derybos nepadėjo rasti sprendimo.

KUBA STEZYCKI / REUTERS

„Ar Vladimiras Putinas šiandien gailisi? Ar būtų pasukęs įvykių vežimą atgal? Tikrai ne, tiesiog būtų dar atidėjęs ir geriau pasirengęs“, – sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys karo analizėje.

AFP/„Scanpix“ ir Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

„Šiandien galiu pasakyti – V.Putinas pats save įvarė į kampą ir sukėlė tokio masto pasaulinę krizę, kurios nesitikėjo niekas, net ir pats Kremliaus režimas.

Tądien operatoriai per S.Šoigu kalbą parodė V.Putiną tokia veido išraiška, kokios anksčiau neteko matyti. Žinote, kaip būna – valstybės vadovas jau pakalbėjo, atsipalaidavo ir galvoja, kad dabar filmuoja kitą kalbėtoją, o jo paties niekas nemato – ir staiga bac, vietoje ryžtingo pasitempusio prezidento sėdi kažkoks nejaunas nuobodžiaujantis dėdulė“, – pasakoja E.Papečkys.

„Tada atrodė, kad nuobodžiaujantis. O tai buvo vaizdas žmogaus, jau priėmusio fatališką, lemiamą sprendimą, kurio sunkumas jau slėgė akmeniu. Ir galvojančio apie galimas šio sprendimo pasekmes – prieš akis buvo karo nežinia. Ar jis šiandien gailisi? Ar būtų pasukęs įvykių vežimą atgal? Tikrai ne, tiesiog būtų dar atidėjęs ir geriau pasirengęs“, – apibendrina analitikas.

Plačiau skaitykite ČIA.

 

Ukrainos šnipai siekia kitais metais suintensyvinti žvalgybos operacijas ir vykdyti sabotažinius smūgius Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, kad karas būtų kuo arčiau Kremliaus, leidiniui „Politico“ sakė Ukrainos saugumo tarnybos SBU vadovas.

„Negalime atskleisti savo planų. Jie turėtų išlikti priešui šokiruojantys. Mes ruošiame staigmenas, – rašytiniuose atsakymuose į klausimus teigė generolas majoras Vasylis Maliukas. – Okupantai turi suprasti, kad pasislėpti nebus įmanoma. Priešą rasime visur“.

Ukrainos saugumo tarnybos nuotr./Vasylis Maliukas

Nors jis vengė konkrečių detalių, V.Maliukas pateikė keletą užuominų. Tikėtina, kad ir toliau bus orientuojamasi į logistikos objektus ir karinį turtą okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Ir dar smūgiai, kuriais bus smogiama priešui už sienos.

„Visada ieškome naujų sprendimų. „Chlopok“ ir toliau kels liepsnas“, – juokavo V.Maliukas.

Žodį „chlopok“ ukrainiečiai vartoja apibūdindami sprogimus Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose, kuriuos organizuoja Ukrainos specialiosios tarnybos. Jis atkeliavo iš Rusijos žiniasklaidos ir pareigūnų, apibūdinančių didėjantį tokių incidentų skaičių žodžiu „chlopok“, kuris rusų kalba reiškia ir „sprogimas“, ir „medvilnė“.

„Mes smeigiame priešui adatą tiesiai į širdį“

Telegram/Sevastopolyje apgadintas rusų povandeninis laivas "Rostovas prie Dono"

Kadangi didžiąją šių metų dalį kovos veiksmai šimtus kilometrų besitęsiančioje fronto linijoje iš esmės buvo sustabdyti, SBU veiksmai ne tik pakėlė Ukrainos moralę, bet ir pakenkė Rusijos kariniams pajėgumams.

„SBU vykdo tikslinius taškinius smūgius. Mes smeigiame priešui adatą tiesiai į širdį. Kiekviena mūsų specialioji operacija siekia konkretaus tikslo ir duoda savo rezultatą. Visa tai kompleksiškai apsunkina Rusijos galimybes kariauti ir priartina mūsų pergalę“, – sakė V.Maliukas.

Viena iš sričių, į kurią bus sutelktas dėmesys, bus Krymas ir Juodoji jūra, remiantis šių metų operacijomis.

V.Maliuko asmeninis projektas yra jūrų dronas „Sea Baby“, ukrainietiškai vadinamas „maliuk“, o tai reiškia „mažylis“. Dronas gabena apie 850 kg sprogmenų ir gali veikti audringomis sąlygomis, todėl jį sunku aptikti.

„Padedami šių mažylių mes pamažu stumiame Rusijos Juodosios jūros laivyną iš Krymo“, – sakė V.Maliukas.

„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Degantis laivas Kerčės sąsiauryje

Liepos mėnesį jis buvo panaudotas Kerčės tiltui, jungiančiam okupuotą Krymą su žemynine Rusija, atakuoti, taip pat Rusijos laivams daužyti.

2022 m. spalį SBU jūriniai dronai atakavo Sevastopolio įlanką, apgadindami keturis Rusijos karo laivus. Šiais metais dronai smogė dviem raketų nešėjams, tanklaiviui, desantiniam laivui, taip pat apgadino didelį karinį laivą-vilkiką ir naujausią Rusijos žvalgybos ir hidrografinį laivą.

Tai privertė Maskvą perkelti didžiąją dalį laivyno iš savo bazės okupuotame Sevastopolyje Kryme, todėl vakarinėje jūros dalyje nebeliko Rusijos laivų, o Ukraina galėjo vėl naudotis savo uostais laivybai.

Kerčės tiltas po 2022 m. sunkvežimio bombos atakos ir šių metų smūgio vis dar stovi, bet yra atidarytas tik iš dalies, sakė V.Maliukas.

„Pagal tarptautinę teisę ir karo taisykles tai yra teisėtas mūsų taikinys. Ukrainos įstatymai taip pat leidžia mums pulti šį objektą. Ir mes turime sunaikinti mūsų priešo logistiką“, – pridūrė V.Maliukas.

V.Maliukas teigė, kad Kyjivas, prieš smogdamas, atidžiai apsvarsto savo taikinius, taip stengdamasis laikytis karo taisyklių, priešingai nei Rusija, kuri raketomis, artilerija ir bepiločiais lėktuvais apšaudo tiek karinius, tiek civilinius taikinius.

„Planuodama ir rengdama specialiąsias operacijas, SBU kruopščiai renkasi taikinius. Mes veikiame kariniuose objektuose arba tuose, kuriuos priešas naudoja savo karinėms užduotims vykdyti. Veikiame visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės normų“, – sakė V.Maliukas.

SBU didžiąją dalį savo operacijų vykdo Ukrainos teritorijoje – Donbase, Kryme ir Juodojoje jūroje.

„Tai mūsų žemė ir mes panaudosime visus įmanomus būdus, kad išlaisvintume ją nuo okupantų“, – teigė V.Maliukas.

Kai kalbama apie planus Rusijoje, SBU sako, kad daugiausia dėmesio skiria tik kariniams tikslams naudojamiems taikiniams, pavyzdžiui, logistikos koridoriams ginklams tiekti, pavyzdžiui, geležinkelio tuneliui Sibire, kuriame nugriaudėjo du sprogimai (SBU atsakomybės neprisiėmė), taip pat karo laivams, karinėms bazėms ir panašiems taikiniams.

„Visos SBU operacijos, apie kurias girdite, yra išimtinai mūsų darbas ir mūsų unikalus techninis tobulėjimas, – sakė V.Maliukas. – Šios operacijos tapo įmanomos visų pirma todėl, kad mes kuriame ir įgyvendiname savo techninius sprendimus.“

Rusija turėtų pasiruošti smūgiui.

Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau daro nuostolius Rusijai – vien per praėjusią parą jos sunaikino 1 080 asmenų, 14 tankų, 31 priešlėktuvinę raketą, 20 artilerijos sistemų, 4 priešlėktuvines raketas ir 26 operatyvinio-taktinio lygio bepiločius orlaivius, nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“.

Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo karo pradžios iki šiandienos apytiksliai sudarė:

• personalo – apie 350 270 (+1 080) žmonių,
• tankų – 5828 (+14) vienetų,
• šarvuotų kovos mašinų – 10 825 (+31) vnt,
• artilerijos sistemų – 8 226 (+20) vienetų,
• RSZV – 932 (+4) vienetai,
• priešlėktuvinės gynybos įranga – 611 (+0) vienetų,
• orlaiviai – 324 (+0) vienetai,
• sraigtasparniai – 324 (+0) vnt,
• operatyvinio-taktinio lygmens bepiločių orlaivių – 6 342 (+26) vienetai,
• sparnuotųjų raketų – 1 613 (+1) vienetų,
• laivų ir (arba) katerių – 22 (+0) vienetai,
• povandeniniai laivai – 1 (+0) vienetas,
• automobilių įranga ir autocisternos – 10 919 (+48) vienetų,
• specialiosios įrangos – 1208 (+5) vienetai.

JAV Karinių tyrimų institutas (ISW) savo kasdienėje apžvalgoje skelbia, kad Rusijos ir Ukrainos kariškiai tęsia pozicinius mūšius palei visą kontaktinę liniją.

Pasak karinių analitikų, Rusijos pajėgos taip pat neseniai atliko nedidelį proveržį į šiaurę nuo Bachmuto. 

Gruodžio 19 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti, kad Rusijos pajėgos šiek tiek pasistūmėjo į pietvakarius nuo Spirnų (25 km į šiaurės rytus nuo Bachmuto).

Kitos svarbios analitikų įžvalgos:

• Kremliaus kontroliuojamos Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas padarė keletą antiimigracinių ir ksenofobinių pareiškimų, kurie tiesiogiai prieštarauja Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangoms atkurti visa apimančią Rusijos pasaulio ideologiją.
• Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tiesiai pareiškė, kad Kremlius nėra suinteresuotas derybomis su Ukraina, o tai rodo, kad Kremlius pasitraukia iš savo informacinės operacijos, kuria buvo siekiama imituoti suinteresuotumą derybomis.
• Rusijos gynybos ministerijai pavaldus „Afrikos korpusas“ paskelbė apie buvusių ir esamų „Wagner“ darbuotojų ir žmonių, turinčių kovinės patirties kare Ukrainoje, įdarbinimą.
• Gruodžio 20 d. Pekine Rusijos Ministras Pirmininkas Michailas Mišustinas aptarė dvišalį ekonominį bendradarbiavimą su Kinijos Prezidentu Xi Jinpingu.
• Pranešama, kad Maskvos valstybinis universitetas nutraukia „informacinio ir hibridinio karo“ magistrantūros programą, kuri turėjo išmokyti studentus rengti informacines operacijas ir vykdyti hibridinį karą, o tai sukėlė Rusijos propagandisto Volodymyro Solovjovo pasipiktinimą.
• Kremlius ir toliau kelia sąlygas, kad sukurtų būsimų 2024 m. kovo mėn. prezidento rinkimų teisėtumo regimybę.
• Rusijos pajėgos atliko patvirtintą žygį į šiaurę nuo Bachmuto ir tęsė pozicinius mūšius palei visą kontaktinę liniją.
• Gruodžio 20 d. per natūralizacijos ceremoniją Rusijos pareigūnai migrantams įteikė karinius šaukimus.
• Rusijos okupacinė administracija toliau naudojasi švietimo organizacijomis, kad palengvintų ukrainiečių deportaciją į Rusiją.

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušti 34 rusų paleisti dronai kamikadzės.

Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš okupuoto Krymo, Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko ir iš Ukrainos pasienyje esančios Kursko srities.

Iš viso rusai keliomis bangomis paleido 35 dronus, bet 34 iš jų ukrainiečiams pavyko numušti, nurodė oro pajėgos.

Šiaurės Korėja pristatė Rusijai daugiau kaip tūkstantį konteinerių su šaudmenimis. Šią informaciją patvirtina palydovinės nuotraukos, sakė JAV ambasadorius prie NATO Julianas Smithas.

„Turime naujos informacijos, kad Šiaurės Korėja neseniai tiekė Rusijai papildomus ginklus, skirtus naudoti kare prieš Ukrainą. Mūsų duomenimis, ji perdavė Rusijos Federacijai daugiau kaip tūkstantį konteinerių su karine įranga ir šaudmenimis“, – cituoja ambasadorių „Ukrinform“ . 

Konteinerių judėjimą iš Šiaurės Korėjos į Rusiją krovininiais laivais užfiksavo palydovai. 

„Griežtai smerkiame Šiaurės Korėją už tokių ginklų perdavimą rusams, kurie neabejotinai bus panaudoti atakuojant Ukrainos žmones, Ukrainos miestus, taip pat tolesniame neteisėtame Rusijos Federacijos kare“, – pabrėžė jis.

JAV ambasadorius prie NATO taip pat pridūrė, kad Vašingtonas daro prielaidą, jog Šiaurės Korėja nori mainais iš Rusijos gauti kitų karinių technologijų. Gali būti, kad Pchenjanas iš Maskvos reikalaus naikintuvų, raketų žemė-oras, šarvuotos technikos, taip pat įrangos balistinėms raketoms gaminti.

Šiaurės Korėja yra viena iš šalių, rėmusių Rusijos invaziją į Ukrainą. Visų pirma Pchenjanas padeda Maskvai ginklais. Tačiau ši „pagalba“ turi ir trūkumų.

Patys rusai skundžiasi dėl sistemingų artilerijos sviedinių iš Šiaurės Korėjos defektų. Atsitiktinai atrinktuose šaudmenyse su tais pačiais ženklais naudojamas skirtingas parakas, o parako kiekis yra skirtingo svorio.