Vilniaus „Rytas“ po nacionalinių taurių turnyrų ir FIBA rinktinių pertraukos praėjusį savaitgalį vos išsigelbėjo prieš Kėdainių „Nevėžį-Optibet“, o dabar ruošiasi žūtbūtiniam mūšiui tarptautiniame fronte.
Giedriaus Žibėno kariaunos kelyje trečiadienio vakarą „Twinsbet“ arenoje – Kazio Maksvyčio treniruojama Manisos BBSK.
Šie du specialistai ne kartą buvo susitikę Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) aikštelėse, o nuo 2021-ųjų iki 2024-ųjų metų petys į petį darbavosi Lietuvos rinktinės trenerių štabe.
„Ir jis mane geriau žino, ir aš jį, – apie artėjančią akistatą prieš K.Maksvytį sakė G.Žibėnas. – Ne tik kartu dirbome Lietuvos rinktinėje, bet ir dirbome priešingose barikadų pusėse gana ilgą laiką, kai Kazys dar buvo „Žalgiryje“. Kazys žino mus, o mes – Kazį. Bet dienos pabaigoje žaidžia žaidėjai, kuriems reikės įmesti, apsiginti ir sunkiausiu metu aikštelėje padaryti sprendimus. Mes esame tie, kurie turi jiems padėti, ypač pasiruošime.“
Stratego iš Darbėnų ekipa pralaimėjo pirmuosius du FIBA Čempionų lygos „Top 16“ etapo mačus, o praėjusią savaitę klubą paliko du svarbūs žaidėjai Sabenas Lee ir Jamorko Pickettas.
Dar keblesnė Manisos krepšininkų situacija yra Turkijos čempionate, kuriame K.Maksvyčio komanda žygiuoja 14-oje vietoje (5 pergalės, 13 nesėkmių) tarp 16 ekipų.
„Rungtynių svarbos net nereikia kvestionuoti, – sakė G.Žibėnas. – Atvažiuoja komanda, kuri remiasi puolimu. Jie turi daug laisvės puolime, kai išvyko Sabenas Lee. Šioje komandoje tikrai yra talento. Po S.Lee išvykimo Manisa išlaisvėjo, daugiau turi žalios šviesos, nėra tokie pasimetę dėl keitimų. Žaidėjai dabar jaučiasi kur kas drąsiau. Tai – labai pavojinga komanda, kuriai negalime leisti pajausti žaidimo. Mes turėsime labai daug užduočių gynyboje.“
Šiose rungtynėse „Rytas“ versis be Ąžuolo Tubelio, kuris dėl įžanginėje rinktinės treniruotėje patirtos traumos nežais bent mėnesį, o Artūro Gudaičio, apie kurio prisijungimą 15min pranešė pirmadienio popietę, sostinėje laukiama kitą savaitę.
Treneris ir vėl paprašė atsiriboti nuo neoficialių žinių, visą dėmesį skiriant artėjančiam mūšiui Čempionų lygoje.
„Matėme vakar pasirodžiusią informaciją, – teigė G.Žibėnas. – Mūsų užduotis ir darbas – ignoruoti tai. Kai pasirodė informacija, jokių parašų nebuvo. Prašymas išlieka, o galimai plačiau galėsime ryt pasikalbėti konferencijoje po rungtynių, į kurią jus kviečiu. Dabar koncentruojamės tik į rungtynes su Manisa. Apie tą situaciją, kiek klubas domisi ir kalbasi, galėsime pakalbėti iškart po rungtynių, o dabar prašome koncentruotis į rungtynes.“
Ar pasirodžiusi žinia apie A.Gudaitį neišblaškė komandos?
„Apie tai išgirdome valandą prieš treniruotę, nesijautė, kad tai turėtų kažkokį efektą mums, – sakė „Ryto“ vairininkas. – Turėjome tikrai gerą treniruotę, turiu tai pripažinti. Noriu, kad užsirakinimas rungtynėms būtų aukščiausio lygio, nes to mums reikės rytoj bandant įveikti šį varžovą.“
O kaip po operacijos jaučiasi Ą.Tubelis ir kada jis turėtų sugrįžti į aikštelę?
„Jis jau kitą dieną mynė dviratį, – džiaugėsi G.Žibėnas. – Kiek žinome, tai operacija truko vos 20 minučių. Viskas išvalyta, kas turėjo būti išvalyta. Nieko papildomo nebuvo rasta, tad grįžimas (į aikštelę) gali būti net greitesnis, nei kad būtų rašyta. Bet tai yra tik pasvarstymai. Niekas nėra parašyta juoda ant balto. Kas būtų optimistinės prognozės? Keturios savaitės po operacijos. Bet žaidėjas turi įeiti į formą, turi nejausti diskomforto. Pagreitėjimai, krypties keitimai... Jau nekalbant apie šuolius ir kontaktą. Viskam reikia papildomos savaitės. Siūlai dar nėra išimti, dar yra procedūros baseinuose. Viskam reikia laiko, o mes tikrai nieko neskubinsime. Mes nebūsime ta komanda, kuri skubins sugrįžti tokį jauną ir talentingą žaidėją. Kai jis bus pasiruošęs, jis sugrįš.“
– Ar K.Maksvyčio propaguojamo krepšinio braižas Turkijoje išliko toks pat, koks buvo rinktinėje ir „Žalgiryje“?
– Daug panašumų, nėra ką slėpti. Žinoma, treneris visada reaguoja prie turimų žaidėjų, taikosi prie kiekvieno. Kažkiek pokyčių yra, bet pagrindas ir derinių bazė išlikusi labai panaši. Net kelis derinius atpažinome iš anksčiau. Daug panašių dalykų, bet treneris yra lankstus, kuris prisitaiko prie esamų žaidėjų. Komanda ir treneriai labai gerai sureagavo į Sabeno Lee išvykimą. Nors tai yra tik vienas mačas, bet jį Manisa sužaidė labai smagiai. Sunku spręsti kažką, bet patys matėte, kiek jie įmetė taškų.
– Ar pagrindiniu Manisos žaidėju dabar yra Hugo Bessonas?
– Jie turi du pagrindinius gynėjus. Hugo Bessonas yra pagrindinis taškų rinkėjas, turintis daugybę ginklų puolime. Pagrindinis žaidimo kūrėjas – Chrisas Chiozza, kuris po S.Lee iš atsarginio įžaidėjo persiorientavo į pagrindinį. Jis jaučiasi labai gerai. Dar yra vietinis žaidėjas, emocinis lyderis Yunusas Sonsirma. Jie turi gerus trečius numerius – gerai atviroje aikštelėje žaidžiantį amerikietį bei vietinį žaidėją metiką. Jie turi didelį lanko saugotoją ir du iš toli metančius ketvirtus numerius.
Rotacija yra trumpesnė, aštuonių žaidėjų, bet kartais prieš tokias komandas žaisti yra pavojingiau, nes žaidėjai nebijo klysti, jie negalvoja apie keitimus ir tiesiog žaidžia krepšinį.
– Turbūt į taškų lenktynes su tokia komanda įsivelti nenorėtumėte?
– Tikrai nenorėtume. Tai atsakytų kiekvienas treneris. Labai pavojinga būtų įsivelti į taškų lenktynes, matėte, kaip taškų lenktynėse atrodėme paskutiniame mače su „Nevėžiu“. Mes buvome labai arti nudegimo.
– Kas svarbiausia bus šioje kovo mėnesio atkarpoje, kai jūsų laukia daugybė stiprių varžovų?
– Turime būti psichologiškai stiprūs, pamiršti paskutines rungtynes ir koncetruotis į artėjantį susitikime. „Palauk nėra“, nes visi varžovai stiprūs. Šis mėnuo daug ką pasakys apie mūsų komandą, mūsų charakterius ir mūsų ambicijas. Mums patiems yra labai įdomu, mes ilgai to laukėme. Matysime.
– Ar prieš Manisą daugiau akcentuojate komandinę, ar asmeninę gynybą?
– Jie žaidime vienas prieš vieną yra žiauriai talentingi, tai parodo ir rezultatyvių perdavimų skaičiai. Ypač tai matėsi, kai dar žaidė Sabenas Lee. Tuomet žaidimo vienas prieš vieną buvo dar daugiau. Tai yra komanda, kuri išsiskiria talentu žaidime vienas prieš vieną, tad turėsime tai stabdyti. Vis tiek bus išsikeitimų, bus nepatogių mikrodvikovų. Jei norime kontroliuoti rungtynes, jei norime jas laimėti, tai pirmiausia turėsime apsiginti. Tai yra žaidėjų ambicijos, vyro noras kažką įrodyti prieš kitą vyrą. Jei mes norime rungtynes kontroliuoti be gynybos ir greitų atakų, tuomet bus labai sunku.
– Kiek gaila dėl Martyno Echodo, kuriam trauma sugadino labai gerą sezoną?
– Žiauriai gaila, žiauriai. Kažkada matėme jį Vilniuje. Jis sezoną pradėjo įspūdingai – galingi skaičiai, didžiulis pasitikėjimas savimi. Jis nutildė visus skeptikus, kad negali žaisti užsienyje. Martynas labai pasikėlė savo akcijas. Bet sportas yra sportas. Gaila, kad jo nematysime varžovų gretose, galbūt būtume dažniau prieš jį prasižengę ir patikrinę, kaip Martynui šįmet sekasi su baudų metimais (šypteli).
Gaila, bet žinome, kad jis į viską žiūri labai profesionaliai ir į save investuoja daug laiko. Žinome, kad jis sugrįš tik stipresnis. To mes jam ir linkime.
– Ar „Rytas“ šią pertrauką prieš svarbiausią sezono mūšį galėjo išnaudoti produktyviau, turint omenyje, kad dvikova su „Nevėžiu“ tapo vienintele generaline repeticija?
– Paaiškinsiu labai paprastai. Mes sužaidėme su „vilkais“ vasario 8 dieną. Tai buvo savaitė prieš KMT. Šią savaitę sportavome, nes turėjome rinktinės žaidėjus. Kitos komandos po KMT savaitgalio žaidėjus paleido. Mes negalėjome su niekuo sužaisti prieš FIBA langą, nes kito LKL komandos jau buvo paleidusios žaidėjus poilsiui. Kas vyksta toliau? FIBA langas, tad neturime savų žaidėjų, kurie yra rinktinėje, tad paleidžiame likusius žaidėjus. Tuomet grįžta visų kitų LKL komandų žaidėjai, sportuoja stovyklose, kaip ir galėtų žaisti FIBA langų metu prieš mus, bet mes neturime žaidėjų. Taip ir gavosi, tiesiog prasilenkėme dėl FIBA langų, rinktinės žaidėjų ir skirtingų treniruočių paskirstymo.
– Ar rytojaus rungtynėse žais Parkeris Jacksonas-Cartwrightas?
– Tikrai taip, tikrai taip. Mes jį įsigijome tokioms rungtynėms, didžiosioms rungtynėms. Džiaugiamės, kad kažkokį šansą pajausti komandos draugus jis jau turėjo rungtynėse su „Nevėžiu“. Tikime, kad rytoj jo indėlis į komandos pasirodymą bus dar didesnis.
– Tai lūkesčiai nemažėja?
– Didėja. Rungtynės didėja, tad ir lūkesčiai didėja.
– Esate minėjęs, kad užsieniečiams FIBA langas išeina į naudą. Kaip į šią situaciją žiūrite dabar?
– Didžiosios rungtynės ir parodys. Pirmą dieną, kai sugrįžo, veiduose buvo šviežumas ir šypsenos, ko buvome nematę pastaruosius kelis mėnesius. Labai smagu. O dabar viskas bus kaip ant delno per artėjančias rungtynes, tuomet geriau galėsiu atsakyti ir į šį klausimą. Norėtųsi, kad būtų geriau nei pernai.
– Ar pasirodžiusi informacija, kad Vilnius pretenduoja organizuoti šių metų Čempionų lygos finalo ketvertą, prideda klubui papildomos motyvacijos gerai pasirodyti?
– To reikėtų klausti žaidėjų. Mes, treneriai, džiaugiamės organizacijos įdėtu darbu. Tai jie daugiau prie to prisilietė. Mes šiomis dienomis braižome iksiukus ir nuliukus, tad nemeluosiu, su šia informacija pernelyg susipažinęs nesu. Džiugu už organizaciją, džiugu už šansą, jei tai vyktų Vilniuje, o mes turėtume šansų ten būti.
– Čempionų lyga įprastai organizavimo teises suteikia miestams, kurių klubai dalyvauja finalo ketverte. Ar jaučiate spaudimą į jį patekti?
– Mes spaudimą jaučiame dėl artėjančių rungtynių. Mes turime laimėti, o tuomet lauks kitas mačas. Mūsų artimesnis tikslas – aštuonetas, o dar neaišku, kokie būtų burtai. Kiek žinau, FIBA paskelbia ketvertą, kai vyksta aštuoneto kovos. Jei iš trijų pretendentų liktų du miestai, tuomet lieka du. Aš tiek žinau, o geriau paaiškinti galėtų vadovybė.
Spaudimas? Kai užsidedi šituos logotipus, tai viskas aišku, kad spaudimo bus. Tai yra labai normalu.