Vladas Garastas ir Vytautas Landsbergis drauge šventė pirmąjį svarbų Lietuvos krepšinio laimėjimą, šaliai atkūrus Nepriklausomybę.
Tada 1992 metais Barselonos olimpinėse žaidynėse pasirodę Lietuvos krepšininkai pirmąsyk garsiai pranešė apie save pasauliui, iškovoję bronzos medalius.
Kovoje dėl trečios vietos Vlado Garasto treniruojami lietuviai 82:78 įveikė principinius varžovus – NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugą) rinktinę.
Kovinga, iš likusių paskutinių jėgų žaidynėse pasiekta ypatinga pergalė pradžiugino tautą ir buvo audringai švenčiama Lietuvoje bei olimpinių žaidynių krepšininkų persirengimo kambaryje.
Ten buvęs tuometinis Sąjūdžio lyderis Vytautas Landsbergis pasveikino komandą ir pirmasis garsiai užvedė Tautišką giesmę, kurią choru giedojo ir treneriai, ir krepšininkai, ir net amerikietis štabo narys Donnie Nelsonas.
Dabar, sužinojęs trečiadienį apie V.Garasto mirtį, legendiniam treneriui einant 95-uosius metus, 93 metų profesorius pasidalino jautriais sakiniais:
„Mirė Vladas Garastas
Kai ateidavo Lietuvos šlovės valanda, ne visi ir ne iš karto suvokdavome, kad pergalę sukūrė ne miklūs žaidėjai, bet juos telkianti ranka.
Už lakstančių ir laiminčių buvo vienas, kuris žaidė žaidėjais kaip pianistas paklusniais pirštais. Žinančiais, kada atsirasti ir mesti.
Tą meną kūrė ranka ir valia.
Kur Tu šiandien, Lietuvos Garastai?“
