Išrinkite aktyviausią kaimo bendruomenę

Patys sukaupė 7 tūkst. eurų ir įsigijo medinį namą bendruomenės poreikiams, surinko ir didžiąją dalį  pinigų bažnyčios stogo remontui. Viena iš ypatingų praktikų – kelių remontas. Savivaldybė nuperka žvyro, o remonto darbus talkos pagrindais atlieka ūkininkai. Įsirengė estradą su persirengimo kambariais, apšviečiamą aikštę šventėms, krepšinio ir tinklinio aikšteles bei žaidimų aikštelę vaikams. Viešosiose erdvėse įrengė stebėjimo kameras. Prieš valstybines šventes dalino darželio ir mokyklos pagamintas tautines trispalves. Garsėja Oninių švente.

Bendruomenės kūrybingumo ir veiklos ašis – rankdarbių klubas ir Šiūlėnų amatų centras. Gamina ir parduoda veltinius. Su gražiausiais darbais dalyvauja „Aukso vainiko“ konkurse. Sutvarkė bendruomenės salę. Nusipirko šiaurietiškas lazdas, žingsniamačius, elastines mankštos gumas – sportuoja. Kartu su Ignalinos rajono savivaldybe renovavo bendruomenės narių namų nuotėkų sistemą, sutvarkė poilsio aikštelę prie Dysnos upės. Surengė plenerą kultūros paveldui įamžinti, bendruomenės kryždirbys Teofilis Patiejūnas sukūrė atminimo skulptūrą grafaitei Emilijai Pliaterytei bei 1831 metų sukilimui paminėti.

Bendruomenę garsina ne tik „amerikono namas“, bet ir projektas, susijęs su lietuviams ypatingu augalu – liepa. Ji – kaimo teikiamos stiprybės ir jo istorijos ženklas, apie tai kalbama ir bendruomenės edukacijos programoje „Gižai – liepų kaimas“. Įkūrė Jaunystės parką, čia sodina medelius kaime pakrikštytiems vaikams. Atnaujino sporto aikštyną, įsigijo virtuvės įrangą, skalbimo mašinas, sporto treniruoklius, turi vieną stipriausių rajone futbolo komandų.

Patys klojo šaligatvius, įsirenginėjo takelius, panaudodami senas, po renovacijos likusias plyteles viešosiose erdvėse. Pagal grafiką tvarko ir puoselėja poilsio salelę upės kilpoje. Įsirengė badmintono ir tinklinio aikštelę, smiginio lentą. Surengė plenerus dailės akademijos studentams, kurie papuošė kaimą skulptūromis. Spaudžia sultis, gamina obuolių sūrius. Pradėjo kurti Levandų kaimą – sodina levandas. Kartu su biblioteka pelnė „Bendruomeniškiausios bibliotekos“ apdovanojimą, pagal projektą „Bibliotekos – pažangai“ pasimokę ir sukūrę filmą apie skulptorių Steponą Gailevičių.

Idėjų generatorius – ilgametis jos pirmininkas ūkininkas Arvydas Šlivinskas. Geroji dvasia – 88 metų Marija Makackienė, ilgametė kultūros darbuotoja. Bendruomenė įkūrė amatų centrą su sale, savo rankomis atkūrė kaimo trobai būdingą interjerą, turi veiklų Vaikų dienos centrą, įsteigė senienų muziejų, įkūrė koplyčią. Vykdo edukacinę programą, gamina beržų sulos gėrimą. Įrengė fontaną, sodina įvairių rūšių ąžuolų parką. Ateities kartoms pasirūpino žeme bendruomenės poreikiams.

Tai aktyvūs, aplinkos grožį kuriantys žmonės, keičiantys atokaus kaimo įvaizdį. Ūkininkai tvarko aplinką savo technika, žmonės talkininkauja savanoriškais pagrindais. Įrengė tinklinio ir vaikų žaidimų aikšteles, už projekto lėšas pasistatė pavėsinę. Švenčia šventes, apdalina dovanėlėmis vaikus ir vyresnio amžiaus vienišus asmenis. Kovoja už teisę turėti asfaltuotą kelią. Vizija – gero gyvenimo vieta ateities kartoms.

Didžiausi bendruomenės globėjai – Ažytėnų žemės ūkio bendrovė ir jos vadovas Šarūnas Šiušė. Bendruomenė sutvarkė čia gyvenusio „Balanos gadynės“ autoriaus Mikalojaus Katkaus parką: pastatė paminklą, išklojo takelius, įrengė sporto ir vaikų žaidimo aikšteles. Nusipirko žoliapjovę, įsirengė bendruomenės patalpas. Įsigijo siuvimo ir mezgimo mašinų, kuriomis bendrai naudojasi bendruomenės moterys. Turi savo krepšinio komandą, kapelą.

Pagrindinis veikėjas šioje bendruomenėje – vilnietis Algimantas Gylys, vadovaujantis šiame kaime veikiančiam žuvininkystės ūkiui. Bendruomenė įgyvendino du didelius projektus: įrengtas sporto stadionas, renovuoti bendruomenės namai, čia įkelta biblioteka, veikia internetas. Bendruomenė ir ūkis sutvarkė parką, pasodino vaismedžių ir vaiskrūmių. Prie bendruomenės namų A. Gylio iniciatyva įrengtas kokybiško vandens, kurio iki šiol trūko Tribonyse, gręžinys viso kaimo žmonėms. Bendruomenė, padedant ūkiui, rengia šventes, ne sykį kvietė kaimo žmones prie katilo žuvienės.

Smagus ir veiklus sambūris, kurį telkia ir garsina humoras – moterų grupė „Bobų radijas“. Įsirengė jaukias patalpos repeticijoms, nedidelę virtuvėlę, vietą susiburti. Sutvarkė slėnį prie Nevėžio: prieigas, keliuką, nuo kalvos vedančius laiptus, pastatė žibintus, suoliukus, pavėsines, tinklinio aikštelę. Surengė stovyklą socialiai remtiniems vaikams. Per dvi dienas surinko 400 eurų amūrams pirkti – tokiu būdu išgelbėjo maudynėms naudojamą žvyrduobę. Entuziastingi sporto švenčių dalyviai ir rajono ribas praaugusios šventės „Po vasaros dangum“ Bakainių piliakalnyje organizatoriai.

Tai – pirmoji bendruomenė šalyje, įkūrusi savisaugos būrį. Savanoriškais pagrindais gražina aplinką, naudodami savo techniką. Pagal projektą aikštyne sumontavo modernius treniruoklius. Įgyvendino projektą „Langai į kaimą“ – įrengė dvi sales, buitines patalpas, virtuvėles. Buriasi ir dainuoja liaudiškas dainas. Pagerbia savo krašto žmones krašto garbės piliečiams skirtomis juostomis. Lietuvos žemės ūkio ministerijos konkurse „Kaimo spindulys“ ši bendruomenė įvertinta nominacija „Už pozityvius pokyčius“. 

Bendruomenė-milijonierė: per 17 veiklos metų jai pavyko įsisavinti apie milijoną įvairiems paramos projektams skirtų eurų. Didžioji sumos dalis buvo panaudota Vaikų dienos centro, skirto socialinės rizikos ir socialiai remtinų šeimų vaikams, veiklai. Savo jėgomis susiremontavo patalpas, įsirengė vaikų žaidimų aikštelę. Įveisė sodą, įrengė šiuolaikišką virtuvę, sulčių spaudyklą, pradėjo kaimiškų gėrybių ir skanėstų verslą. Talkininkauja, puoselėja miestelio parką, švenčia šventes. Bendruomenės variklis – ūkininkų žmonos.

Garsėja Šmitos (arba Truikinų) šaltiniu Šaltupio upokšnio krante – jo vanduo esąs vaistas nuo visų ligų. Šio šaltinio saugotoja ir puoselėtoja yra kaimo bendruomenė. Prieš ketvertą metų bendruomenė įsigijo pastogę – suremontavo pastatą, kuriame anksčiau buvo klebonija, vėliau – kolūkio kontora. Bendruomenės skulptorius-akmentašys Aloyzas Gureckis sukūrė atminimo paminklą Aleksandrijos garbiems žmonėms pažymėti. Kaimo žmones vienija Šv. Antano atlaidai, tapę visos bendruomenės švente.