Bėga nuo finansų
Bet kuriuos nuo didmiesčių perkaitusius tėvynainius pusdieniui nuvežčiau į Ingridos ir Roberto Dabužinskų „Mažųjų draugų“ ūkį.
Robertas 19 metų sukosi statybų versle, Ingrida buvo visa galva pasinėrusi į finansų sritį. Nuo 2010 metų jie pusę kojos įkėlė į Juškelių kaimą – įsikūrė prosenelių sodyboje. Prieš 13 metų jie persikėlė nuolat gyventi į Juškelius. Ten augina 8 avis, 10 ožkų, 30 triušių ir visą pulką ančių, vištų, kalakutų.
Juškeliuose kuriamas meniškas, lyg kiek susodrintas gyvūnų ūkis, kuris klega dieną ir naktį.
Aptvaruose kiek prislėptų gyvūnų tyko iš miškų atklystančios lapės ar vilkai. Visa gyvūnija rūpinasi Robertas, o štai Ingrida ir gramofoną su retro vinilo plokštelėmis paleidžia, ir skanėstus iš šokolado lipdo.
Ji atgaivai nuo finansų pasirinko nuotolines ištęstines konditerijos studijas.
„Buhalterija jau nueina į antrą planą, vaikai jau užauginti. Norime gyvą kaimą parodyti jau kitai jaunajai kartai“, – tarsteli 49 metų Ingrida, kuriai kiekviena atvykėlių grupė yra džiaugsmas. Ingrida juos vaišina saldumynais, o Robertas surengia kone valandą trunkančią ekskursiją į nuolat klykaujantį gyvūnijos pasaulį.
Pasikinkė molį
Kiek kitokia Linos ir Giedriaus Bertulių istorija. Pervalkoje užaugusi Lina 15 metų dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete. Ten kelis kartus per savaitę dėsto kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studentams, bet visada kirbėjo mintis sugrįžti ir prie meno. Juolab 2015 metais buvo papildomai įgytas ir profesionalios keramikės diplomas.
Linas kilęs iš Biržų rajono – Parovėjos kaimo. Jo gyvenimas buvo kiek išblaškytas. Dirbo statybose vos ne visoje Lietuvoje.
Per kovido pandemiją Bertuliai nusprendė „pakelti sparnus“. Jiems idealiai įtiko kalvos viršūnė Gaveikių kaime, Dubingių seniūnijoje. Per 15 metų patys savo rankomis pasistatė kiek „hipsterišką“ tvirtų rąstų namą, kurio šerdis – molio diegimo krosnis.
Būtent ten „kepami“ meno dirbiniai keliauja į lietuvių namus. Jie pasiekia ir Liuksemburgą, Prancūziją. Savitą Bertulių stilių jau atpažįsta įvairių Lietuvos mugių lankytojai, o į kaimyninę Lenkiją nesiveržiama, nes ten ir kitas skonis, ir kainų lygis kiek kitoks.
„Norėjosi pabėgti nuo įtampos gyvenant mieste. Čia, ramybėje ant kalno, galvą nuolat ošia kiek kitos mintys – ką galiu padaryti daugiau neįprasto“, – sako Lina Bertulienė.
Statyba kitaip
Iš Vilniaus Trinapolio gatvės šurmulio pabėgo ir Aurelijus bei Regina Petrauskai. Jie Pakūbėtiškių II-ajame kaime įkūrė Provanso stiliaus sodybą, kurioje gali aikteli nuo neįprastų sprendimų. Karčemoje sienų apdailai idealiai priderintas maišinis audinys priklijuotas ant neobliuotos medienos. Tai lobis meninės nuovokos neturintiems miestiečiams. Pasijunti lyg kokioje Bavarijoje, o ne Pakūbėtiškiuose.
Tas natūralus modernumas neatsitiktinis – Aurelijus, valstybinio „Lietuvos“ dainų ir šokių ansamblio šokėjas, gūdžiais sovietiniais laikais buvo išmaišęs daugybę posovietinių šalių, o šiais laikais teko darbuotis Liuksemburge, Švedijoje, Danijoje ar Prancūzijoje.
Iš ten ir nusižiūrėta šimtai idėjų, kurių pagrindinis motyvas – statyba kitaip. Aurelijaus ir Reginos galvoje ir dabar tūno daugybė minčių – svečius nakvynei priimti stilizuotoje vištidėje ar įrengti kineziterapijos salę.
Bus ir futbolo
Nemažai savo rankomis įrengė buvęs nacionalinės futbolo rinktinės gynėjas 47 metų Rolandas Džiaukštas. Jis „Gilužio sodyboje“, 7 hektarų teritorijoje, su pagalbininkais surentė 5 poilsio namelius.
Čia per pastaruosius 15 metus atšokta 160 vestuvių, iš kurių keletas buvo sportininkų. O dabar Rolando akys labiau krypsta į ramesnio poilsio segmentą. Trenerio kvalifikaciją turintis Rolandas neatmeta galimybės, kad į jo stovyklavietę rinksis jaunieji futbolininkai su tėvais. Juos čia paviliotų ir netoliese esantis Gilužio ežeras.
„Vaikams ir tėvams norisi pabėgti į gamtą“, – sako gynėjas R.Džiaukštas, kuris su žmona Simona augina dvi dukreles ir sūnų bei neatmeta galimybės užauginti jaunąją Molėtų futbolininkų kartą.
Bėgimas į atokius kaimus nėra atsitiktinis.
Dr. Gediminas Rainys, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas, sako, kad bėgimas į atokius kaimus nėra atsitiktinis.
„Daugybė IT, finansų ar menų pakraipos žmonių šiais laikais gali dirbti nuotoliu. Jie jau moka savo naujus namus atverti užklystantiems. Galbūt uždarbis nebus didelis, tačiau bet kuri veikla turi įsibėgėti“, – sako dr. G.Rainys.
