Vienoje didžiausių Europos turizmo mugių dalyvavę Lietuvos turizmo ekspertai dalijasi įžvalgomis, kuo Lietuva traukia olandų keliautojus ir ko dar trūksta, kad ši rinka labiau atsigręžtų į mūsų šalį.
Olandams patinka pažinti pasaulį – jie yra patyrę keliautojai, dažnai lankę buvusias kolonijines šalis Afrikoje. O jaunimas šiuo metu ypač domisi Azija. Tačiau keliaujantys daugiau nei kartą metuose renkasi pažinti skirtingus kraštus.
Olandai renkasi kemperius
Pasak Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro vadovės D.Kulienės, dauguma olandų žino, kur yra Lietuva, tačiau ne visi joje yra lankęsi. Be to, keliautojus dažnai domina, ar pakaktų penkių dienų pažinti visas tris Baltijos šalis.
„Tai dažnas klausimas, tačiau visada siekiame, kad keliautojai Lietuvoje praleistų daugiau laiko ir spėtų pamatyti ne tik pagrindines lankytinas vietas, bet ir mažiau žinomas regionų įdomybes. Parodose Lietuva prisistato kartu su kitomis Europos, Azijos ar Afrikos šalimis, tad tenka išsitraukti keturių metų laikų, gamtos unikalumo ir gamtinio turizmo, istorijos, architektūros ir, žinoma, kulinarinio paveldo kozirius“, – parodos įspūdžiais dalinosi D.Kulienė.
Pasak D.Kulienės, pavienius keliautojus, šeimas ypač masina gamta, kempingai, aktyvus turizmas: pasivaikščiojimo ar dviračių takai, vandens pramogos, upės, ežerai. Olandams Lietuva, ypač šiltuoju metų laiku, yra atgaiva nuo tankiai apgyvendintų miestų ir lygumų, jie čia ieško ramybės ir pabėgimo iš miesto“, – akcentavo D.Kulienė.
Jai pritaria ir ne vienerius metus į turizmo parodą Olandijoje vykstanti Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė. Ji pastebi, kad kelionių tendencijos pastaraisiais metais išlieka panašios.
Yra atgaiva nuo tankiai apgyvendintų miestų ir lygumų.
„Europiečiai mėgsta keliauti keletą kartų per metus, tad kryptys yra gan įvairios – nuo slidinėjimo pramogų žiemą Austrijoje ar Italijoje, Afrikos ar Azijos šalių pažinimo, iki aktyvaus keliavimo mašinomis ar kemperiais.
Olandų turistai, galima sakyti, yra pasiskirstę į dvi dalis. Vieni renkasi trumpus savaitgalinius pabėgimus kad ir lėktuvu į Vilnių, o kiti išsiruošia į ilgesnes keliones kemperiais. Jie važiuoja ne tik šeimomis, bet ir draugų grupėmis. O kryptį dažnai renkasi žiedinę – keliauja po Lenkiją, Baltijos šalis, nusikelia į Suomiją ar Švediją ir grįžta atgalios“, – dalinosi R.Savickienė.
Nuogąstavimų mažiau
Olandų turistų pastaraisiais metais į Lietuvą atvyksta vis daugiau. Šiemet parodoje sulaukta ir daug mažiau nuogąstavimų dėl saugumo nei ankstesniais metais. Pasak turizmo ekspertų, stereotipus reikia paneigti, o klausimai dažniausiai kyla keliautojams, kurie Lietuvą pažįsta tik iš pasakojimų ar socialinių tinklų. Lietuva turi būti matoma kaip patraukli ir saugi kelionių kryptis.
Masina gamta
Molėtų rajone esančio kempingo ir poilsiavietės „Obuolių sala“ vadovė Lina Urbonavičiūtė sako, kad tiek olandai, tiek vokiečiai ar skandinavai mėgsta aktyvų gyvenimo būdą, todėl jie – vieni pagrindinių šio kempingo lankytojų.
Pasak jos, būtent gamta ir turėtų būti vienu pagrindinių veiksnių, viliojančių užsienio keliautojus.
Tokiems keliautojams ypač patinka lietuviški miškai, ežerai, upės ir tai, kad čia mažai žmonių.
„Lietuvišką gamtą ir kempingus renkasi lėtojo turizmo mėgėjai, kurie vengia didžiųjų miestų ir ieško ramybės. Tokiems keliautojams ypač patinka lietuviški miškai, ežerai, upės ir tai, kad čia mažai žmonių. Juk Olandijoje vyrauja lygumos ir vandens kanalai, todėl miškai yra itin vertinami.
Labai dažnas klausimas – ką apylinkėse galima apžiūrėti dviračiais. Beveik visi svečiai atsiveža savo dviračius, tad visuomet būname pasiruošę pasidalinti dviračių maršrutais“, – apie keliautojų ypatumus pasakojo L.Urbonavičiūtė.
Turizmo ekspertams pritaria ir Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Jonas Satkūnas. „Olandams mesčiau jauką – Lietuvos, kaip nuosaikiai šiltos, bet gaivios šalies apibūdinimą“, – pašnekovėms antrina dr. J.Satkūnas.
– Vasarą Europa tiesiog alpsta nuo karščio bangų, todėl Lietuva ir kitos Baltijos šalys turi gaivaus klimato kozirį. Pridėjus šimtus kilometrų trasų baidarėmis gana šaltomis upėmis bei dviračių trasas, gausime tobulą rinkinį olandams ar kitiems keliautojams, kurie yra sportiški ir vis nori naujų išbandymų.
„Teko pastebėti, kad olandų nepaliauja stebinti ežerų gausa, miškai – kaip gamtinės erdvės, biologinė įvairovė (netgi gandrai) ir kalvotasis reljefas, taip besiskiriąs nuo Olandijos lygumų.
Teko pastebėti, kad olandų nepaliauja stebinti ežerų gausa, miškai.
Juokaudavome, kodėl olandai yra aukščiausi žmonės Europoje: daugiau nei pusė šalies yra žemiau jūros lygio, tad olandams nuolatos reikia stiebtis aukštyn. O Lietuvoje nuo piliakalnių ir kalvų galima plačiau apžvelgti žaliąsias erdves ir gaiviai įkvėpti oro“, – įžvalgomis dalijosi dr. J.Satkūnas.
Kasmet Utrechte vykstanti tarptautinė kelionių ir turizmo mugė „Vakantiebeurs“ yra bene didžiausia mugė Beniliukso regione ir šiemet vyko jau 55-ąjį kartą. Per 70 tūkst. dalyvių pritraukusi mugė sulaukė ne tik kelionių, bet ir inovacijų, tvarumo ir naujų tendencijų beieškančių keliautojų bei ekspertų.
