Pirmąjį ežiuką Birutei padovanojo vyras, tuomet sekė giminių, draugų ir net kaimynų dovanos. „Esame gavę daugybę ežiukų iš Norvegijos – kaimynai parveža dovanų. Giminaitis Vilniuje buvo užsakęs vienetinį egzempliorių. Daug žmonių patys mus susiranda ir dovanoja ežiukus džiaugdamiesi, kad išmesti nereikia“, – pasakoja Birutė.
Kolekcija – iš įvairiausių pasaulio kampelių
Ežiukų kolekcijai po truputį pildantis pora mažos trobelės dviejuose kambariuose nusprendė įkurti muziejų. „Vaidotas buvo fotografijos muziejaus vedėjas, tad patirties atidaryti muziejų turėjo. Aš, buvusi mokytoja, daugiau pasakoju, vedu edukacijas, o jis renka, domisi, ieško“, – pašnekovė sako dabar ežiukų turintys daugiau nei 1700.
Kolekciją sudaro ežiukai iš Norvegijos, Olandijos, „Legoland“ teminio parko, o lankytojų gausa stebina nuo mažiausių iki senjorų, atnešančių savo rankų darbo gaminių. „Tų ežiukų yra visokių – suklijuotų iš siūlų, popieriaus, išdrožinėtų, numegztų“, – rodydamas kolekciją pasakoja Vaidotas. Joje taip pat puikuojasi ežiuko formelė sausainiams kepti, bulvių skustukų laikiklis-ežiukas, ežiukas-tarka ir kitokios neįprastos gėrybės.
Turėjome net svečią iš Londono – karaliaus aptarnaujančio personalo darbuotoją.
Ežiukai puikuojasi ne tik mažoje trobelėje, bet ir kieme – skulptūros, vazonai ir dekoracijos traukia akį ir kviečia užsukti, o visai neseniai jų kolekciją papildė išskirtinė lėlė-ežiukas. Pasak Vaidoto, Lietuvoje ežiukai daugiausiai yra gintariniai, kitokių atrasti sudėtinga, tad lankytojus, atnešančius išskirtinius, vienetinius ar rankų darbus ežiukus labai vertina ir jais džiaugiasi.
Kretingiškiai atskleidžia, kad kurioziškų situacijų taip pat netrūksta. „Dukra autobusu važiavo iš Vilniaus ir mano gimtadieniui ežiuką siuvinėjo. Skubėdama išlipo ne Kretingoje, o Plungėje, tad ežiuką ir pavadinome Plunge“, – juokiasi Birutė. Beje, šeima taip pat labai susidomėjusi ežiukais, netgi anūko pirmasis žodis buvo „ežys“!
Muziejų lanko net užsieniečiai
Pasak pašnekovo, muziejų lanko ne tik vietiniai kretingiškiai – atvažiuoja ekskursijos bei užsuka užsienio turistai. „Buvome sulaukę didelės grupės iš Rygos – po Lietuvos miniatiūrinius muziejus vežiojo. Turėjome net svečią iš Londono – karaliaus aptarnaujančio personalo darbuotoją. Rodė nuotraukas, dalinosi istorijomis – smagu klausyti buvo.“
Prieš 20 metų nebūčiau pagalvojus, kad turėsiu ežių muziejų.
Pora sako sulaukianti lankytojų iš kaimyninių šalių: lenkų, latvių, ukrainiečių. Kartais sutinka vokiečių ar norvegų. Atvykusiems vaikams Birutė yra paruošusi pramogų bei praveda edukacinius užsiėmimus. „Vaikams čia ypač patinka, jie ne tik ežiukus pamato, bet ir papramogauja, pažaidžia pievoje ar pavalgo terasoje. O taip pat turime parodyti ir tikrą ežį – kaimynas rado sodo namelyje sudžiūvusį ir mums atnešė“, – šypsosi pašnekovė pasakodama, jog vaikams muziejus patinka ne tik dėl gausybės ežiukų, bet ir pramogų bei didelės erdvės pašėlioti.
„Prieš 20 metų nebūčiau pagalvojus, kad turėsiu ežių muziejų“, – juokiasi Birutė. Nors ežiukų kolekcionierių, anot Birutės, yra, tačiau savo kolekcijų niekas nenori rodyti. „O mes renkame juos malonumui. Turime ne tik kolekciją, bet ir galimybę ją parodyti, tad tikrai nenorime viso šio grožio slėpti, tegul žmonės pasigroži, mums juk negaila“, – šypsosi Vaidotas. Nors muziejus yra nemokamas, tačiau didžiausia dovana – atneštas naujas ežiukas.
Visą projekto „Kasdienybės artumoje“ turinį galite rasti paspaudę čia.
