Tokie rezultatai gali būti reikšmingi, kai kalbame apie gyvenimo sąlygų gerinimą, ekonomikos vystymosi galimybes bei apskritai bendrą statistinio gyventojo savijautą.
Savo feisbuko paskyroje LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pasidalijo tinklapio OurWorldData.org publikacija.
Tinklapis paskelbė, kiek įvairių pasaulio šalių 15–64 m. amžiaus piliečiai skiria laiko įvairioms veikloms. Ši publikacija buvo parengta remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis (angl. OECD, Organization for Economic Co-operation and Development).
Taigi Lietuvos gyventojų tipinė para atrodo taip:
- Apmokamas darbas – 304 min.
- Mokslas / studijos – 12 min.
- Kartu gyvenančiųjų priežiūra – 19 min.
- Namų ruoša – 154 min. (2 val. 34 min.)
- Apsipirkimas – 17 min.
- Nemokamas darbas ir savanorystė – 42 min.
- Miegas – 503 min. (8 val. 23 min.)
- Valgymas ir gėrimas – 88 min.
- Asmeninė priežiūra – 54 min.
- Sportas – 16 min.
- Renginių lankymas – 1 min.
- Susitikimas su draugais – 32 min.
- TV ir radijas – 137 min.
- Kitos laisvalaikio veiklos – 61 min.
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, respondentų buvo prašoma atsakyti, kiek jie laiko skiria per parą skirtingoms veikloms bei užsiėmimams.
Nieko nuostabaus, kad skirtingų šalių gyventojai savo dieną skirsto į „darbą, poilsį ir kažkas linksmo“, kaip ir nieko nuostabaus, kad daugiausia minučių per parą užima darbas ir miegas; mokamas darbas namų ruoša, laisvalaikis, valgymas ir miegas drauge sudėjus sudaro apie 80–90 proc. iš 1440 minučių, kurių mes turime paroje.
Tačiau, jei pažvelgtume į duomenis atidžiau, galime pastebėti ir tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui, Pietų Korėjos gyventojai vidutiniškai miega 7 val. 51 min. per dieną. O štai Indijoje ir JAV žmonės miega valanda ilgiau nei vidurkis.
Darbas yra kitas svarbus rodiklis, kuris rodo didelius šalių skirtumus. Pagal laiką, skiriamą mokamam darbui, Kinijos ir Meksikos žmonės, imant dienos vidurkį, dirba beveik dvigubai ilgiau nei žmonės Italijoje ir Prancūzijoje. Taigi, anot portalo ourworldindata.org, darytina išvada, jog turtingesnių šalių gyventojai gali sau leisti dirbti mažiau.
Dar įdomus dalykas – skirtingų šalių gyventojų laisvalaikis; tų skirtumų negalima paaiškinti ekonominiais ir demografiniais rodikliais. Tarkim, JK gyventojai dirba gerokai daugiau nei Prancūzijos gyventojai, tačiau abiejose šalyse laikas, skiriamas kitoms laisvalaikio veikloms, yra labai panašus.
Kultūriniai skirtumai irgi išryškėja: prancūzai skiria daugiau laiko valgymui nei britai. Kur maisto kultūra itin gaji, tarkim, Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje, ten žmonės daugiau skiria laiko valgymui ir gėrimui nei žmonės kitose Europos šalyse. O JAV ir Kanada apskritai skiria mažiausiai laiko valgymui (atitinkamai 63 ir 65 min.).
