„Tai patiekalas, kurį labai lengva sugadinti, tačiau Lietuvoje Benedikto kiaušiniai yra tikras vėlyvųjų pusryčių bestseleris. Su jais sunku prašauti net tada, kai svečiai išrankūs“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja įmonės įkūrėja Jolanta Šlapelienė.
Ji atskleidžia, kur žmonės dažniausiai suklysta gamindami šį patiekalą ir kaip jos komandai pavyksta laiku paruošti šimtus porcijų.
Svarbiausia – švieži kiaušiniai
Pastarąjį kartą tokio masto pusryčius komanda ruošė šį rudenį vykusios konferencijos „Lūžio taškas“ dalyviams. Vienu metu reikėjo patiekti 400 porcijų – po du Benedikto kiaušinius kiekvienoje. Kartu pusryčiams ruošiama specialiai kepama duonelė, o norintiems kitokio pasirinkimo – skrebučiai su avokadais.
Pasak J.Šlapelienės, gaminant Benedikto kiaušinius improvizacijoms daug vietos nėra. Kad patiekalas pavyktų, ypač svarbios dvi sąlygos – kiaušiniai turi būti kuo šviežesni ir prieš gaminant juos reikia gerai atšaldyti.
„Šviežio kiaušinio baltymas yra tirštesnis ir geriau laikosi aplink trynį, todėl verdamas be lukšto mažiau išsisklaido vandenyje. Atrodo smulkmena, bet gaminant šį patiekalą kiekviena detalė turi reikšmės“, – sako J.Šlapelienė.
Ir suklysti čia galima ne vienoje vietoje. Baltymas gali išsisklaidyti vandenyje, trynys – pervirti arba, priešingai – likti per žalias, o olandiškas padažas – atsiskirti. Kai vienu metu ruošiami keli kiaušiniai, klaidą dar galima ištaisyti, tačiau gaminant jų šimtus kiekviena klaida jau gali kainuoti labai brangiai.
„Jei reikia pagaminti 800 Benedikto kiaušinių, visuomet nusiperkame jų apie tūkstantį – maža kas gali nutikti. Tiesa, kol kas tokio rezervo mums dar neprireikė“, – šypsosi J.Šlapelienė.
Nematoma renginių pusė
Įmonė konferencijos dalyvių maitinimu rūpinasi jau devintus metus. Iš pradžių komanda ruošdavo tik vakarienę, o pastaruosius penkerius metus – ir pusryčius.
Kad 400 žmonių juos gautų laiku, darbas prasideda gerokai anksčiau, nei prie stalų susėda pirmieji svečiai. Virtuvėje dirba dešimt žmonių, o pusryčių gamyba trunka apie keturias valandas.
Tačiau pasiruošimas prasideda dar prieš parą. Komanda į renginio vietą atsiveža kone visą laikinai virtuvei reikalingą techniką.
„Važiuoja visas sunkvežimis įrangos – dvi konvekcinės krosnys, šeši terminiai vežimėliai, apie dešimt termodėžių, indaplovės, indai ir daugybė kitų daiktų. Tik turėdami pakankamai įrangos ir žmonių galime užtikrinti, kad visi svečiai vienu metu gautų šilto ir kokybiško maisto“, – pasakoja J.Šlapelienė.
Ne mažiau svarbu tiksliai apskaičiuoti maisto kiekį. „Per 17 metų išmokome labai tiksliai apskaičiuoti porcijas – maisto turi pakakti visiems, bet jis neturi likti nesuvalgytas. Šįkart taip ir buvo: visi pavalgė, nieko neliko, o mūsų skrebučių su avokadais svečiai mielai būtų pakartoję dar“, – pasakoja J.Šlapelienė.
Tokie renginiai, anot J. Šlapelienės, parodo, kad išvažiuojamajame maitinime gerai gaminti neužtenka – lygiai taip pat svarbu suplanuoti žmonių darbą, techniką ir laiką, kad šimtai ar net tūkstančiai svečių maistą gautų vienu metu.

