Turizmo plėtros agentūra priminė, kad šią klaidą „The New York Times“ žurnalistai padarė jau ne pirmą kartą. Prieš keletą metų pristatydami šaltibarščius jie jau aprašė juos, kaip Lenkijoje populiarią šaltsriubę.
15min jau rašė, kad liepos 13 d. „The New York Times“ sukėlė lietuvių pasipiktinimą, kai garsaus leidinio žurnalistai aprašė legendinį lietuvišką patiekalą, tačiau priskyrė jį lenkų virtuvei. Toks akibrokštas nepraslydo pro akis ir lietuviams.
Gėdindami amerikiečius dėl šios klaidos savo nuomonę komentaruose išsakė žinomi visuomenės veikėjai – komunikatorius Karolis Žukauskas, keliautojas Orijus Gasanovas, dailininkas Algirdas Gataveckas, ir net lenkiškai kuriantis poetas Kšištofas Kšivecas, reikalavęs sugrąžinti istorinę tiesą ir vadinti šią sriubą lietuviškai – šaltibarščiais.
Tarp komentatorių buvo ir politikė, buvusi Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Išskirtinė kulinarinė geografija! Kas bus toliau – klasikinio itališko patiekalo receptas, pavadintas „prancūziška bagete“? – ironizavo politikė.
Tai viena seniausių lietuviškų sriubų
Dar 2020 m. liepą portale publikuotame straipsnyje „Šaltibarščių istorija: patiekalas, vienijęs visus žmones – ir didikus, ir skurdžiai gyvenančius“ istorinės virtuvės žinovas Rimvydas Laužikas paaiškino, kad šaltibarščiai – viena seniausių Lietuvos sriubų. Pasak jo, pirmieji receptai užrašyti tik XVIII a. pabaigoje –XIX a. pradžioje, tačiau pats patiekalas yra gerokai senesnis – tiesiog receptų ilgą laiką niekas neužrašinėjo.
Šis patiekalas jungė visus visuomenės sluoksnius. R.Laužiko teigimu, šaltibarščiai buvo valgomi tiek valstiečių namuose, tiek ant valdovų ir didikų stalo. Tiesa, senieji šaltibarščiai labai skyrėsi nuo dabartinių. Prabangiose versijose būdavo naudojami dabar neįprastai ir net egzotiškai skambantys ingredientai: vėžių kakleliai, veršiena,
paukštiena, kartais žvėriena, o kefyro, prie kurio esame įpratę šiandien, anuomet nebuvo.
Anot eksperto, pirmųjų receptų negalima laikyti patiekalo atsiradimo data. R.Laužikas pabrėžia, kad Lietuvos gastronominė tradicija ilgai buvo perduodama žodžiu, todėl daugelis senųjų patiekalų į rašytinius šaltinius pateko gerokai vėliau.
Šiuo metu tai yra turbūt žinomiausia pasaulyje lietuviška sriuba, kurią populiarina ir kasmet Vilniuje vykstantis festivalis.
