Nauji moksliniai tyrimai, pristatyti 2025 m. birželį per „EurekAlert“, pateikia vienus aiškiausių įrodymų, kad kava gali padėti pailginti gyvenimo trukmę. Tyrėjai pabrėžia jos antiuždegimines ir antioksidacines savybes, kurios gali mažinti lėtinių ligų riziką ir palaikyti sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.
„Tai tik dalis reikšmingo mokslo posūkio, kuris pastaraisiais dešimtmečiais iš esmės pakeitė visuomenės požiūrį į šį populiarų gėrimą“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja „Kavos draugas“ vadovas Aurimas Vainauskas.
Nuo įtarimų iki pripažinimo
Kavos istorija buvo audringa nuo pat jos atėjimo į Artimuosius Rytus ir Europą XVI–XVII a. 1511 m. Mekoje religiniai lyderiai uždraudė kavą, baimindamiesi, kad viešos kavos gėrimo vietos kursto maištingas diskusijas. Panašūs draudimai atsirado Kaire ir Konstantinopolyje.
Europoje reakcijos svyravo. Kai kurie dvasininkai kavą vadino „velnio išmislu“. Popiežius Klemensas VIII netgi buvo raginamas ją pasmerkti. Tačiau paragavęs kavos, jis, kaip sakoma, nusprendė: „Per daug skanu, kad liktų netikintiesiems.“
XVIII–XIX a. baimės iš dvasinių virto medicininėmis. Gydytojai įspėjo, kad kavos vartojimas gali sukelti per didelį stimuliavimą, miego sutrikimus ir galimai paveikti vaisingumą. Kavinės buvo lyginamos su smuklėmis – jose rinkosi menininkai, moterys ir mąstytojai, kėlę iššūkį nusistovėjusiai tvarkai.
20 a. – moksliniai mitai ir netikslumai
XX a. kava tapo mokslo taikiniu. Ankstyvieji tyrimai siejo ją su širdies ligomis, vėžiu ir aukštu kraujospūdžiu. Tačiau šie tyrimai dažnai buvo metodologiškai riboti – neatsižvelgta į rūkymą, nesubalansuotą mitybą ir stresą, kurie dažnai lydėjo intensyvius kavos vartotojus.
„Nepaisant to, antraštės skelbė pavojų. Kofeinas buvo vaizduojamas kaip priklausomybę sukeliantis narkotikas. Buvo gąsdinama, kad net saikingas vartojimas, ypač moterims ir nėščiosioms, gali būti kenksmingas“, – įžvalgomis dalinosi A. Vainauskas.
21 a. – mokslo pergalė prieš mitus
Tik XXI a. pradžioje padėtis ėmė kisti. Mokslas patobulėjo, tyrimai tapo išsamesni ir senos išvados imtos paneigti.
2016 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pašalino kavą iš galimai kancerogeninių medžiagų sąrašo. Tai buvo padaryta peržiūrėjus daugiau nei 1 000 tyrimų. Buvo nustatyta, kad nėra patikimų įrodymų, jog kava sukelia vėžį – priešingai, ji gali mažinti kepenų ir endometriumo vėžio riziką.
2017 m. žurnale „The BMJ“ paskelbtas metaanalizės tyrimas, kuriame apžvelgta per 200 tyrimų ir milijonai dalyvių. Tyrimas atskleidė, kad 3–4 puodeliai kavos per dieną gali būti siejami su mažesne rizika sirgti širdies ligomis, insultu, 2 tipo diabetu, parkinsono liga, depresija.
2020 m. „New England Journal of Medicine“ paskelbta analizė patvirtino, kad kavos poveikis sveikatai neapsiriboja kofeinu. Joje taip pat yra ir polifenolių, chlorogeninių rūgščių ir kitų bioaktyvių junginių, turinčių priešuždegiminį ir apsauginį poveikį.
Dabar, 2025 m. birželio tyrimai, pateikti per „EurekAlert“, dar kartą patvirtina šias išvadas, iškeldami kavą kaip potencialų ilgalaikės sveikatos ramstį.
Ką tai reiškia kavos mėgėjams šiandien?
Mokslas siunčia aiškią žinią: vidutinis kavos vartojimas – apie 3–5 puodeliai per dieną – daugumai žmonių yra saugus ir netgi naudingas. Reguliarus vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, geresne kepenų funkcija, sumažinta diabeto ir neurodegeneracinių ligų rizika, lėtesniu kognityvinių funkcijų silpnėjimu senstant.
Svarbu atsižvelgti į individualų kontekstą. Žmonės, jautrūs kofeinui, nėščiosios ar sergantys tam tikromis širdies ligomis, turėtų pasitarti su gydytoju. Tačiau didžiajai daugumai kava nebėra „nuodėmingas malonumas“ – ji yra moksliškai pagrįsta sveikos gyvensenos dalis.


