„Mokslininkams, gydytojams, mitybos specialistams, tuo labiau augintojams – niekam nėra paprasta būti paprastos daržovės ambasadoriais, kadangi daržovė nėra iš principo nauja maisto forma, galinti užsivirusuoti kaip nauja tendencija. Ir vis dėlto tai yra maistas, kritiškai svarbus mūsų sveikatai bei gerai savijautai, todėl apie ląstelieną kalbėti būtina.
Ypač artėjant didžiosioms metų šventėms su ilgu, neretai skirtingų stalų maratonu, kurį išgyventi tradiciškai siūloma tiesiog pasitelkiant virškinimo fermentus iš vaistinės“, – sako daržovių auginimu ir prekyba užsiimančios Kietaviškių įmonių grupės vadovas Mindaugas Pupienis, rašoma pranešime žiniasklaidai,
Prieš keletą metų skelbtais Didžiosios Britanijos Nacionalinio mitybos tyrimo duomenimis, daugiau nei 90 proc. šalies suaugusiųjų nesuvartoja pakankamai ląstelienos. Daug perdirbto maisto valgantys amerikiečiai, skirtingų tyrimų duomenimis, taip pat peržengia 90 proc. populiacijos ribą, kuomet vertinamas ląstelienos trūkumas mityboje.
Nedžiuginanti situacija klostosi ne tik JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ar kitose ekonomiškai ypač stipriose šalyse. 2022 metais Kembridžo universitetas ir kiti mokslinių publikacijų leidėjai skelbė grupės mokslininkų įžvalgas apie 1990-2019 metų stebėsenos laikotarpį. Jose nurodoma jog ląstelienos nepakankamumas su sveikatos problemomis buvo susietas 204 šalyse arba gyvenamosiose teritorijose Afrikos žemyne, Vidurio Azijoje ir Rytų Europoje.
Lietuva irgi nepersistengia su daržovėmis
Atskiros daržovės svoris nėra tapatus joje esančios ląstelienos gramams, tačiau Europos Sąjungoje labiau įprasta žmones klausti apie jų suvalgomų daržovių porcijų skaičių. Laikoma, kad suaugęs žmogus per dieną turėtų suvalgyti 5-ias ir daugiau porcijų daržovių. Eurostato duomenimis, 2019 metais šios taisyklės laikėsi vos 12 proc. apklaustų ES piliečių. Vadinasi, 88 proc. europiečių daržovių valgė per mažai ir tai yra labai arti JAV bei Didžiosios Britanijos ląstelienos trūkumo skaičių.
Užtektinai daržovių kasdien valgė 16 proc. šalies gyventojų.
Vertinant tik Lietuvą, Eurostatas nurodė, kad užtektinai daržovių kasdien valgė 16 proc. šalies gyventojų. Tuo tarpu 43 proc. suvartojo nuo 1 iki 4 porcijų daržovių per dieną. Na, o 41 proc. Lietuvos atstovų dalis buvo priskirta grupei, kurios daržovių porcijos per dieną įvertintos nuliu.
„Globaliame ir nuolat skubančiame pasaulyje perimame naujus, nebūtinai sveikatai palankius mitybos pasirinkimus. Atrodytų, turime stiprias daržovių rauginimo, marinavimo ir kitas ilgesnio jų išsaugojimo tradicijas, taip pat galimybę valgyti vietoje užaugintas šviežas daržoves visus metus. Tačiau neretai daržovės lieka antraeiliu, trečiaeiliu pasirinkimu, nes galbūt laikomos ne visaverte mitybos dalimi, o priedu, kuris gali būti ir kurio gali nebūti. Tokias nuostatas būtina keisti“, – atkreipia dėmesį M. Pupienis.
Dar vienas iššūkis skrandžiui – šventės
Kalėdos ir Naujųjų metų sutikimas, kuomet svečiuojamės pas artimuosius ar patys priimame svečius savo namuose, nėra sveikai mitybai dedikuotas laikas, greičiau atvirkščiai. Būtent šiuo laikotarpiu tradiciškai ruošiame daug mėsos, miltinių patiekalų, valgome įvairius saldumynus, o iššūkiu savijautai tampa ne tik sunkus maistas, bet ir jo kiekiai.
Šiemet kviečiame valgyti daugiau daržovių per šventes. Neapsiribokime balta mišraine su majonezu, nes tai tikrai nėra pats įdomiausias jų valgymo būdas. Norime priminti, kad egzistuoja agurkai, pomidorai, kopūstai, salotos, burokėliai, salierai, pankoliai, žirneliai, morkos ir dar daug įvairių kitų.
Daržoves galima valgyti šviežias, troškintas ar keptas, marinuotas, raugintas. Vienas arba derinti su įvairiais vaisiais, sūriais, riešutais, uogomis ar sėklomis. Net ne visada joms reikia užpilo ar padažo – šviežių agurkų ir morkų lazdelės ant šventinio stalo pasitarnaus kaip užkandis, nukeliaus į svečių lėkštes šalia mėsos ar žuvies patiekalų.
Lengvinti naštą virškinimo sistemai švenčių metu kasmet pataria gydytojai, mitybos ekspertai.
Nesiekiame apsiriboti tik savo veiklos lauku. Kritiškai svarbia visuomenės sveikatai laikome žinutę apie visų be išimties daržovių būtinybę mityboje. Suprantama, kad virškinimą lengvinantys vaistai iš šventinių tradicijų greitai nepasitrauks, bet žengdami po nedidelį žingsnelį galime atitolinti vizitą į vaistinę arba ir visai jo išvengti. Tebūnie šventės mums visiems šiemet lengvos.
„Spinter tyrimų“ duomenimis, beveik dviejuose trečdaliuose, arba 62 proc. Lietuvos namų ūkių bulvių yra suvalgoma daugiausiai, palyginti su kitomis daržovėmis, atskleidė reprezentatyvi šalies moterų apklausa. Mažiausiai nuo bulvių atsilieka tik pomidorai ir agurkai, kuriuos dažniausiai valgomomis daržovėmis įvardino atitinkamai 57 ir 53 proc. apklausos dalyvių.
„Spinter tyrimai“ rugsėjo 20-30 dienomis Lietuvoje iš viso apklausė 1016 respondenčių, kurių amžius buvo 25-75 metai. Atsakydamos į klausimą, kokių daržovių jų atstovaujamas namų ūkis suvartoja daugiausiai, jos galėjo rinktis kelis variantus, tad atsakymų suma viršija 100 proc.
