Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos forma, paveikianti daugiau nei 6 milijonus amerikiečių – prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius beveik padvigubės. Kol kas ši liga nepagydoma, o prieinami vaistai ligos progresavimą sulėtina tik nežymiai.
Dėl šios priežasties tyrėjai daug dėmesio skiria vienam iš nedaugelio rizikos veiksnių, kurį žmonės gali paveikti patys: mitybai.
Vis daugėja įrodymų, kad tam tikri maisto produktai ir maistinės medžiagos gali padėti išlaikyti smegenis sveikas senstant. Tarp jų – lapinės daržovės, uogos, riebi žuvis ir alyvuogių aliejus.
Kiaušiniai taip pat gali papildyti šį sąrašą. Juose gausu smegenų veiklą palaikančių medžiagų, įskaitant choliną, omega-3 riebalų rūgštį DHA, karotenoidus liuteiną ir zeaksantiną bei vitaminą B12. Tačiau dėl cholesterolio kiekio kiaušiniai ilgą laiką buvo vertinami prieštaringai.
Naujausi tyrimai iš esmės paneigė ankstesnius nuogąstavimus dėl jų poveikio širdies sveikatai, todėl mokslininkai galėjo atidžiau pažvelgti į galimą jų naudą kitoms organizmo sistemoms, įskaitant smegenis.
Naujas tyrimas, publikuotas žurnale „The Journal of Nutrition“, siekė atsakyti į konkretų klausimą: ar reguliarus kiaušinių valgymas gali sumažinti Alzheimerio ligos išsivystymo riziką? Loma Lindos universiteto mokslininkai kone 15 metų stebėjo beveik 40 000 vyresnio amžiaus žmonių, kad tai išsiaiškintų. Štai ką jie nustatė, rašo „EatingWell“.
Kaip buvo atliktas šis tyrimas?
Tyrėjai naudojo duomenis iš „Adventist Health Study-2“ – ilgalaikio tyrimo, pradėto 21 a. pradžioje, kuriame dalyvavo daugiau nei 96 000 Septintosios dienos adventistų iš Jungtinių Valstijų ir Kanados. Adventistai yra įdomi grupė tyrimams, nes jie paprastai rūpinasi sveikata: retai rūko ar vartoja alkoholį, o jų mityba labai įvairi – nuo visavalgių iki visiškai veganų. Tai suteikė mokslininkams plačias galimybes analizuoti skirtingą kiaušinių vartojimą.
Šiai analizei komanda pasirinko 39 498 dalyvius, kurie buvo 65 metų ar vyresni ir buvo įtraukti į „Medicare“ programą. Susieję tyrimo duomenis su „Medicare“ medicininėmis išmokomis, mokslininkai galėjo stebėti, kam laikui bėgant buvo diagnozuota Alzheimerio liga, remdamiesi klinikinėmis diagnozėmis. Tai laikoma patikimesniu metodu nei vien tik pačių žmonių pateikti atminties sutrikimų vertinimai.
Tyrimo pradžioje dalyviai užpildė išsamią maisto vartojimo anketą, kurioje nurodė, kaip dažnai valgo kiaušinius: nuo „niekada arba labai retai“ iki „penkis ar daugiau kartų per savaitę“. Tyrėjai taip pat rinko informaciją apie kitus mitybos aspektus, fizinį aktyvumą, miego įpročius, rūkymą, alkoholio vartojimą ir jau esamas sveikatos problemas.
Per vidutiniškai 15,3 metų stebėjimo laikotarpį Alzheimerio liga buvo diagnozuota 2 858 dalyviams. Mokslininkai naudojo statistinius modelius Alzheimerio dažniui palyginti tarp skirtingų kiaušinių vartojimo grupių, atsižvelgdami į daugelį kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos demencijos rizikai.
Ką parodė tyrimas?
Rezultatai buvo įspūdingi. Palyginti su žmonėmis, kurie niekada arba labai retai valgė kiaušinius, tie, kurie juos valgė dažniau, turėjo mažesnę Alzheimerio ligos diagnozės riziką. Šis ryšys išliko net ir atsižvelgus į kitus mitybos modelius, gyvenimo būdo veiksnius bei sveikatos būklę.
Rizikos sumažėjimo dydis priklausė nuo to, kaip dažnai dalyviai valgė kiaušinius:
- 1–3 kartus per mėnesį: 17 proc. mažesnė rizika
- Kartą per savaitę: 17 proc. mažesnė rizika
- 2–4 kartus per savaitę: 20 proc. mažesnė rizika
- 5 ar daugiau kartų per savaitę: 27 proc. mažesnė rizika
Tyrėjai taip pat analizavo kiaušinių vartojimą kaip tęstinį rodiklį ir nustatė dar vieną svarbią detalę: žmonės, kurie visiškai nevalgė kiaušinių, turėjo 22 proc. didesnę Alzheimerio riziką nei tie, kurie per dieną suvartodavo apie 10 gramų kiaušinių – tai maždaug atitinka vieną kiaušinį per savaitę. Kitaip tariant, net ir nedidelis kiaušinių kiekis gali turėti reikšmės, ir nebūtina jų valgyti kasdien, kad būtų galima pastebėti naudą.
Tyrimas turi keletą svarbių apribojimų. Kadangi jis buvo stebimasis, jis gali parodyti ryšį tarp kiaušinių vartojimo ir mažesnės Alzheimerio rizikos, tačiau negali įrodyti, kad būtent kiaušiniai tiesiogiai sumažino riziką. Mityba buvo vertinama tik vieną kartą tyrimo pradžioje, todėl vėlesni pokyčiai nebuvo fiksuojami. Be to, kadangi dalyviai daugiausia buvo baltaodžiai, vyresnio amžiaus ir besirūpinantys sveikata žmonės, rezultatai gali būti ne vienodai pritaikomi visoms gyventojų grupėms. Tyrėjai taip pat pripažino, kad nepaisant išsamių statistinių korekcijų, įtakos galėjo turėti ir kiti neišmatuoti veiksniai.
Taigi ekspertų išvada tokia: nors tokie tyrimai negali įrodyti, kad kiaušiniai apsaugo nuo Alzheimerio ligos, rezultatai papildo vis gausėjančius įrodymus, kad maži, ilgalaikiai mitybos pasirinkimai gali turėti realios reikšmės ilgalaikei smegenų sveikatai.
