15min be reklamos
2017 12 08, 20:00

Vaikai veganai: kokių argumentų „už“ žeria jų tėvai ir mitybos specialistai?

Nuolat augant veganų skaičiui visame pasaulyje, natūralu, vis dažniau imama kalbėti ir apie veganinės mitybos įtaką vaikams. Nuomonių esama įvairių, tačiau daugumai tebėra įprasta augaliniais produktais savo vaikus maitinančius tėvus laikyti kvailais neišmanėliais, dėl asmeninių principų žalojančiais atžalas.
Tėtis, vaikas ir morkos
Tėtis, vaikas ir morkos / Vida Press nuotr.

Tokią nuomonę jau gruodžio 9-ąją, šeštadienį, Vilniuje vyksiančiame veganų festivalyje „Vegfest LT“ neigs Antsas Haavelas, garsiausias Estijos akių chirurgas skaitysiantis paskaitą: „Veganinės mitybos nauda vaikams“. Vyras tikina, kad teisingai suplanuota augalinė mityba yra tinkama bet kuriam gyvenimo tarpsniui, jo nuomonei pritaria ir Europos gyvensenos medicinos prezidentas, sveiko gyvenimo būdo specialistas Paulius Jaruševičius bei Kauno technologijos universiteto profesorius, knygų autorius, Lietuvoje gyvenantis italas semiotikas Dario Martinelli.

Žeria argumentų veganų naudai

Britų dietologų asociacija ir Amerikos mitybos ir dietologijos akademijos mokslininkai patvirtina, kad tinkamai suplanuota augalinė, veganinė mityba yra visavertė visais gyvenimo etapais, įskaitant kūdikystę, nėštumo ir žindymo laikotarpius, paauglystę. Maža to, tokia mityba yra tinkama aktyviai sportuojantiems ir po ligos sveikstantiems žmonėms. Nors šią nuomonę palaiko vis daugiau gerbiamų sveikatos organizacijų, nuomonė, esą gyvūninių produktų atsisakymas žaloja augantį organizmą, vis dar gaji.

„Šios demagogijos priešakyje stovi maisto pramonė, kartu su pediatrais ir nekompetentingais šeimos gydytojais. Natūralu, kad visi tėvai savo vaikams nori to, kas geriausia, todėl jie renkasi, jų nuomone, teisingiausius sprendimus ir vengia bet kokios neigiamos įtakos“, – įsitikinęs daktaras A.Haavelas.

Organizatorių nuotr./Antsas Haavelas
Organizatorių nuotr./Antsas Haavelas

Antsas Haavelas: „Kai kurie daktarai jau pradėjo rekomenduoti augalinę mitybą ir abejoti mėsos ir pieno būtinybe augančiam vaikui. Šis metas labai įdomus.“

Jo nuomone, didelė atsakomybė krinta ir ant medikų pečių: „Bent mano šalyje, daugybė pediatrų visą savo energiją nukreipia engdami sąmoningus tėvus ir kalbėdami apie vaiko teisę pačiam pasirinkti maistą, įskaitant net šlamštmaistį, o vos sunegalavusiems tuoj išrašo krūvą vaistų. Per pastaruosius penkiolika metų lėtinių vaikų ligų ir nutukimų skaičius išaugo 500 procentų! Paklauskite pediatrų, kodėl Estijos vaikai šiandien yra tokios prastos fizinės formos, jie tik gūžtels pečiais ir atsakys, kad nežino. Metas pradėti skaityti knygas, domėtis ir liautis niekinti sveika gyvensena besidominčius, rūpestingus tėvus!“

Vis dėlto specialistas džiaugiasi jau dabar pastebintis teigiamų pokyčių: „Kai kurie daktarai jau pradėjo rekomenduoti augalinę mitybą ir abejoti mėsos ir pieno būtinybe augančiam vaikui. Šis metas labai įdomus.“

Medicinos vadovėliuose – nieko apie mitybą

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, į veganišką mitybą taip skeptiškai žiūri medikų bendruomenė, chirurgas įvardija neišmanymą: „Tiek į veganus, tiek ir į kitokių dietų propaguotojus daktarai dažniausiai žiūri skeptiškai, nes nieko nežino apie mitybą.“ Norėdamas sužinoti, ko šiandien mokomi būsimieji daktarai, A.Haavelas išnagrinėjo visą 5–10 metų Tartu universiteto studijų programą: „Neradau nė valandos trukmės specialaus kurso apie mitybą!“

Vida Press nuotr./Kūdikis valgo daržoves
Vida Press nuotr./Kūdikis valgo daržoves

Gydytojo nuomone, tiek patys gydytojai, tiek ir visuomenė dažnai tiki, kad fiziologiją ir biochemiją studijavęs žmogus savaime tampa mitybos ir įvairiausių sveikatos sutrikimų ekspertu, vis dėlto tiesa yra kitokia. Netikintiems chirurgas siūlo paeksperimentuoti: „Paklauskite savo gydytojo paprasčiausių klausimų apie mitybą, tokių, į kuriuos atsakymus lengvai rasite patys, kelias minutes panaršę internete. Greičiausiai jums neatsakys.“

Mitybos tema dažnam medikui nepatogi, jos bandoma išvengti arba nukreipti ją į pažįstamas teritorijas: medicinines procedūras ir vaistus. „Liūdniausia, kad tokie „medicinos ekspertai“ savo nepagrįsta nuomone ir neteisingomis žiniomis apie mitybą laisvai dalijasi su visuomene, bent jau mano šalyje“, – konstatuoja pašnekovas.

Aplaidžių tėvų yra ir tarp veganų, ir tarp visavalgių

Veganai privalo domėtis ir vadovautis subalansuotos mitybos principais, lengvabūdiškas požiūris į mitybą gali vesti į mažakraujystę, riebalų (įskaitant Omega 3), vitaminų B12 ir D trūkumą.

Nors viešumoje kartkartėmis vis pasirodo žinių apie susargdintus ar, dar blogiau, pražudytus veganų vaikus, dėl tokių pavienių atvejų gydytojas linkęs kaltinti ne veganizmą, bet tėvų apsileidimą. „Tol, kol vaiko meniu nėra sudarytas vien iš šlamštmaisčio, kad ir augalinio, ir jis nebadauja, maistingų medžiagų tikrai pakaks. Maitinkite vaiką įvairiai, ne vien nuobodžiais makaronais, nuolat domėkitės augaline mityba“, – pataria jis.

Chirurgui antrina ir P.Jaruševičius: „Veganai privalo domėtis ir vadovautis subalansuotos mitybos principais, lengvabūdiškas požiūris į mitybą gali vesti į mažakraujystę, riebalų (įskaitant Omega 3), vitaminų B12 ir D trūkumą. Reiktų užtikrinti pakankamą kalorijų, ne per didelį cukraus ir kitų lengvai įsisavinamų angliavandenių kiekį.“

4Fo Studio nuotr./Paulius Jarusevičius
4Fo Studio nuotr./Paulius Jarusevičius

Į veganus vis dar žvelgiama kritiškai, nors vaikams nemažiau žalos daro aplaidžiai į mitybą žvelgiantys visavalgiai tėvai, teigia pašnekovai. Saldumynai, greitasis, aliejuje skrudintas maistas ir nuolatinis užkandžiavimas veda į vėlesnius, lėtinius sveikatos sutrikimus. Tokios mitybos rezultatai dažniausiai matyti ne iš karto, vaikams išsivysto alergijos, astma, auga svoris. Nesveikai maitinamas vaikas tampa ligotu suaugusiuoju.

Ar maitinti vaiką veganiškai sudėtingiau?

Net brandžiam žmogui atsisakius gyvūninių produktų, gyvenimas pasikeičia: didelė įprastų patiekalų ir maisto produktų dalis iš raciono dingsta, tenka atidžiau studijuoti etiketes, domėtis, iš kur ir kaip ant pietų stalo atkeliavo maistas. O kur dar neišvengiamai pasipilanti klausimų lavina!

Susidaryti sveiką augalinį meniu nėra taip sunku, kaip pasiruošti visiems tardymams: „Ar tau/tavo vaikui nepritrūks baltymų? Kalcio?“ Tai neapgalvoti klausimai.

A.Haavelas tikina, jog sudėtingiausia tiek pačiam tapus veganu, tiek auginant veganą vaiką atlaikyti visuomenės spaudimą. „Susidaryti sveiką augalinį meniu nėra taip sunku, kaip pasiruošti visiems tardymams: „Ar tau/tavo vaikui nepritrūks baltymų? Kalcio?“ Tai neapgalvoti klausimai. Tiesa ta, kad nei kalcio, nei baltymų nepritrūksi, nebent, žinoma, turėtum labai retą metabolinį sutrikimą, nuolat neprivalgytum ar maitintumeisi vien šlamštmaisčiu“, – aiškina jis.

Gydytojas tikina, kad užauginti sveiką veganą nesudėtinga: „Maitinkite jį visaverčiu, mažai apdirbtu augaliniu maistu, venkite padauginti aliejų, leiskite kuo daugiau žaisti lauke.“ Vienintelis susirūpinimą keliantis dalykas gali būti vitaminas B12. „Šis vitaminas natūraliai gaminasi dirvoje. Kadangi visi vaisiai ir daržovės, prieš patekdami į parduotuvių lentynas, šiandien yra kruopščiai perplaunami, B12 neretai pritrūkstame.“ Tačiau šio vitamino trūkumas neretai pasireiškia ir visavalgiams, todėl gydytojas rekomenduoja kartais vartoti papildus.

Didžiausias išbandymas – viešasis maitinimas

Kauno technologijos universiteto profesorius, knygų autorius, semiotikas Dario Martinelli septynmetį sūnų augina vegetaru, tačiau su problemomis susiduria ir jo šeima. „Kadangi mėgstu gaminti, namuose sunkumų nekyla – nuperku, ko reikia, ir pagaminu, ko norime“, – džiaugiasi jis.

Vis dėlto sudėtinga suderinti vaiko maitinimą ne namuose. „Šiemet viskas paprasčiau, sūnus yra pirmokas Čiurlionio menų gimnazijoje, joje sudarytos sąlygos pavalgyti visaip besimaitinantiems, bet praėję metai buvo sudėtingi. Leidome vaiką į privatų darželį, tikėjomės, atsižvelgdami į sumą, kurią kas mėnesį mokėjome, lankstumo, tačiau buvo priešingai“, – pasakoja pašnekovas.

Profesorius sako buvo nuviltas, mat, nepaisant daugkartinių prašymų to nedaryti, mėsa vaikams buvo patiekiama kone kasdien (nors vegetarų grupėje buvo ir daugiau), o per visus metus situacija beveik nepasikeitė.

Ievos Deltuvaitės nuotr./Dario Martinelli
Ievos Deltuvaitės nuotr./Dario Martinelli

Su panašiais sunkumais susidūrė ir A.Haavelo šeima, tačiau gydytojas sako problemą išsprendęs: „Mūsų sprendimas – sotūs pusryčiai namuose, priešpiečius vaikai nešasi pagamintą mamos ar veganiškos kavinės.“

Chirurgas sako mėginęs apie augalinio maisto ruošimą kalbėti ir darželyje, tačiau tai pasirodė pernelyg sudėtinga: „Atrodė, lyg bendrautume su kažkuo iš kitos planetos.“ Vis dėlto vyras patenkintas: „Vaikams ėmus lankyti mokyklą, viskas tampa paprasčiau, nes ten įprasta neštis savo priešpiečius. Taline yra mokyklų, kuriose patys mokiniai inicijavo veganiškus priešpiečius ir pusė visų moksleivių juos valgo, nes veganai yra madingi, „kieti“ ir geresnės fizinės formos. Jų vis daugėja, tačiau nuolat tenka susidurti su dideliu vadovybės nepasitenkinimu.“

Pataria leisti vaikams daugiau spręsti patiems

Populiari nuomonė, kad veganai savo ideologiją primeta vaikams, draudžia jiems net paragauti gyvūninių produktų. Vis dėlto veganai tėvai tikina, tiesa kiek kitokia. Dažnas veganas savo vaikams leidžia išmėginti įvairius skonius, tačiau stengiasi juos pamokyti, paaiškinti, kaip ir iš kur maistas atkeliauja.

Tokią nuomonę patvirtina ir A.Haavelas, paklaustas, kaip užtikrinti, kad veganai vaikai nevalgytų gyvūninio maisto palikti be tėvų priežiūros, vyras šypsosi: „Siūlyčiau atsipalaiduoti ir vaikams nedrausti. Tendencijos tokios, kad, jei augaliniu maistu namie besimaitinantis vaikas nesulaukia didžiulio spaudimo iš aplinkos (mokykloje ar darželyje), polinkio gyvūniniam maistui jis taip ir neišvysto. Jei dar ir paaiškinsite, iš kur toks maistas atsiranda, jie greičiausiai ir ragauti nenorės. Asmeniškai esu susidūręs su labai daug mažų vaikų, kurie yra itin sąmoningi rinkdamiesi maistą, jei tik namuose buvo apie tai kalbėta. Net trimetis sugeba paaiškinti, kodėl atsisako gyvūninių produktų ir kuo tokie produktai yra žalingi jam ir gyvūnams.“

Kad tai nėra tik kalbos, patvirtina ir D.Martinelli: „Savo sūnumi esame be galo patenkinti. Jis ne tik priima tai, kad yra kitoks nei visi, tiesą sakant, jis tuo net didžiuojasi. Jaučiasi išdidus darydamas dalykus, kurių kiti vaikai nedaro, nevalgydamas to, ką valgo kiti, o suaugusiems mėgsta sakyti, kad visi turėtų būti vegetarai.“

Pavyzdžių netrūksta ir A.Haavelui: „Pažįstu tris broliukus, kuriems darželyje nuolat brukamas gyvūninis maistas, tačiau jie valgo tik tai, ką yra įpratę – visa kita palieka lėkštėje.“

Vida Press nuotr./Vaikas geria daržovių kokteilį
Vida Press nuotr./Vaikas geria daržovių kokteilį

Vaikai – sąmoningos ir protingos būtybės, tačiau šiokių tokių priemonių, be edukacijos maisto tema, jų socialiniam gyvenimui palengvinti gali imtis ir tėvai. „Jei vaikai eina į šventes ar vakarėlius, galite iš anksto susisiekti su organizatoriais ir pasiteirauti, kas bus patiekta. Pamaitinkite vaiką prieš tokią šventę, o jei jie ir paragaus kažko kito, anokia čia problema. Trumpai tariant, mano patarimas yra mokyti vaikus, kalbėtis su jais ir aiškinti, o nusprendžia tegul jie patys“ – pataria gydytojas.

Kartais pokytį paskatina patys vaikai

Įdomu tai, kad ne visuomet vaikai tampa veganais dėl tėvų įtakos, kartais būna atvirkščiai. Penkių vaikų tėvui A.Haavelui būtent taip ir nutiko: „Visas šis augalinis gyvenimo būdas prasidėjo tuomet, kai mano vyriausias sūnus pareiškė atsisakąs gyvūninių produktų!“

Gydytojas tikina iš pradžių kartu su likusiais šeimos nariais mėginęs atversti sūnų į „normalų gyvenimą“, tačiau ilgainiui ramus sūnaus nusiteikimas palenkė ir juos – dabar jie – veganų šeima. „Du jauniausi mūsų vaikai augalinį maistą valgo, galima sakyti, nuo gimimo. Vyresnėliai jau suaugę žmonės, ir nors nėra visiški veganai, augalinis maistas sudaro didžiąją jų mitybos dalį. Maža to, jie jau įsitikino, kad, bent jau susirgus, mūsų patarimo atsisakyti gyvūninio maisto, verta paklausyti“, – pasakoja pašnekovas.

Palaikymo ir informacijos netrūksta

Visi pašnekovai teigia, kad veganu šiandien būti yra paprasčiau nei bet kada iki šiol. „Estijoje augalinės mitybos judėjimas auga, todėl daug nemokamos naudingos informacijos yra internete, „Facebook“ galima per kelias valandas susirasti patyrusių patarėjų, palaikančių grupių, žinau, kad ir lietuviai turi nemažą „Facebook“ bendruomenę „Lietuvos veganai“, – sako A.Haavel.

Be to, daugėja ne tik augalinių maisto produktų alternatyvų, veganiškų restoranų, užkandinių ir veganiškų variantų įprastų viešojo maitinimo įstaigų meniu, bet ir švietėjiškų, veganizmą populiarinančių renginių. Viename jų „Vegfest LT“ pašnekovai skaitys paskaitas veganizmo temomis.

Garsiausias Estijos akių chirurgas A.Haavelas, paprašytas pristatyti savo paskaitą, sako: „Paskaita vadinasi „Augalinės mitybos nauda vaikų sveikatai“. Joje pristatysiu 10 dažniausių vaikų sveikatos problemų ir parodysiu, kaip nesunku būtų jų išvengti, jei tik tėvai pasidomėtų ir būtų nukreipiami tinkama linkme. Taip pat atkreipsiu dėmesį į didžiausias kliūtis užauginti sveikus energingus vaikus.“

Paskaitą „Augalinė mityba: etika ir sveikata“ festivalyje skaitys P.Jaruševičius. Jis veganams patars, kaip, neprieštaraujant savo įsitikinimams, pasigerinti sveikatą ir išlaikyti gerą savijautą.

D.Martinelli aptars būdus, kaip realizuoti veganizmo idėjas, jomis pagerinti pasaulį. Ketvirtasis kalbėtojas, verslininkas iš Didžiosios Britanijos, Mike'as Hillas konsultuos veganiško, etiško verslo klausimais.

Renginys „Vegfest LT“ vyks jau šį šeštadienį, gruodžio 9 d., sporto namuose „My Hero!“, Vilniuje. Daugiau informacijos ČIA.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką