„Viskas prasidėjo, kai gimė antrasis sūnus. Išėjau motinystės atostogų dviem metams, laiko buvo daugiau, galėjau daugiau dėmesio skirti virtuvei. Man visada joje patiko sukiotis, o per karantiną juokiausi, kad virtuvė – tarsi mano darbo kabinetas“, – pasakojo klaipėdietė Dovilė Ringis.
Klaipėdos jūrų uosto direkcijoje dirbanti moteris atskleidė savo aistrą: gaminti maistą taip, kad jis būtų ne tik sveikatai palankus, bet ir atrodytų estetiškai lėkštėje. Savo kasdieniais atradimais ji dalinosi socialiniuose tinkluose, taip atsirado populiari grupė „Vaikų mityba – sveikas požiūris į maistą“.
Įkvėpėja – močiutė
Komunikacijos studijas baigusi ir ilgai žurnaliste televizijos žiniose dirbusi Dovilė mano, kad aistrą gaminti galėjo paveldėti iš jau anapiln išėjusios močiutės.
Viekšniuose gyvenusi Dovilės močiutė buvo miestelyje gerai žinoma šeimininkutė – ruošdavo maistą svarbioms progoms. „Tai ir vestuvės, ir krikštynos, ir jubiliejai, ir laidotuvės. Mes vasaras leisdavome pas ją. Iki šiol pamenu, kaip prie vartelių laukdavome grįžtančios po darbų. Parnešdavo mums grybukų, cukruotų kaštonų, braškių. Gaminti kartu mums neleisdavo, bet aš matydavau visą procesą“, – pasakojo pašnekovė.
Kai močiutė mirė, Dovilei liko visos jos turėtos senoviškos keptuvės – grybukų, voveraičių.
Kurį laiką klaipėdietę buvo apėmusi aistra kepti grybukus: glazūruotu koteliu ir šokoladu tepta kepurėle.
„Anyta atsiuntė iš Anglijos įvairių nematytų pabarstukų. Iš pradžių kepiau tik savo ratui. Tas ratas plėtėsi. Aš vis kepdavau, net sapnuodavau. Pamenu, grįžau į darbą, o vis kepdavau iki išnaktų. Pavargau, teko sustoti“, – pasakojo pašnekovė.
Daržovės virto herojais
Dovilė pasakojo, kad augindama pirmagimį Emilį gana anksti grįžo į darbą: kai vaikui buvo pusmetis. Augindama pagranduką Janą turėjo daugiau laiko.
„Kai reikėjo pradėti primaitinti vaiką, ėmiau galvoti, kaip padaryti, kad tas maistas atrodytų estetiškai, patraukliai, kad vaikas norėtų jį valgyti. Kepu kotletuką ir žiūriu – gali gimti vėžliukas arba žmogelis, blynelis, apdėtas vaisiais, gali tapti saule. Ėmiau galvoti apie maistą kaip apie meną“, – pasakojo dviejų vaikų mama.
Dovilės sūnus kaskart lėkštėje išvysdavo nuotaikingą, apetitą keliantį vaizdą.
Virtuvės spintelėje pamažu ėmė kauptis įvairiausios formelės, mediniai pagaliukai, smeigtukai. Daržovės ir mėsos kukuliai, suverti ant medinių pagaliukų, virsdavo raketomis, keksiukų formelėse kepdavo omletus, bulvių plokštainius.
„Pamenu, dičkis nemėgo burokėlių. Iškepiau burokėlių keksiuką: džiaugėsi neįprastu, maloniu skoniu. Manau, kad visos mamos yra sprendusios dilemą, kaip pasiūlyti vaikui paragauti to, ko jis kategoriškai atsisako. Dabar jis valgo viską, išskyrus žuvį ir svogūnus“, – pasakojo Dovilė.
Nepamainoma – formelės ir vaflinė
Dovilė virtuvėje dažnai naudoja vaflinę. Joje kepa ne tik įprastus blynelius, omletą bet ir įvairius kepinius iš daržovių.
„Galima iškepti paprastą cukinijų blynelį, bet galima jį iškepti ir širdelės formos. Kai vaizdas pasikeičia, atrodo, kad ir skonis kitoks. Arba plokštainis – jei jis keptas keksiuko formelėje ir jei į jį dar įbedi pagaliuką su vėliavėle – iš karto skaniau atrodo“, – pasakojo Dovilė.
Keturmetis Janas itin pamėgęs vėrinukus – uogų, vaisių, daržovių.
„Pamenu, nemėgo brokolio. Tik pamatęs imdavo žiaukčioti. Padariau iš brokolio zuikį, supjausčiau jį smulkiai. Pamažu pamažu, ir vaikas ėmė valgyti šią daržovę“, – prisiminė mama.
Abu berniukai mėgsta blynus. Čia gali pasireikšti mamos fantazija blynelius kepti pačius įvairiausius – su daržovėm, turtingesnių miltų.
Karštomis vasaros dienomis abu Dovilės sūnūs vis varsto šaldytuvo duris ir ieško namuose gamintų ledų. Lego kaladėles primenančiose formelėse vis šąla apelsinų, braškių ar kokių kitokių vaisių ar uogų sultys.
„Janas man sako: „Mama, o gal pasigaminkime ledus iš pomidorų ar agurkų?“. Bandysime“, – šypsojosi pašnekovė.
Didžiausia nuodėmė – batonas
Abu vaikai ilgai augo neragavę saldžių produktų. Tačiau prasidėjo gimtadieniai, šventės, ir tada prisiragavo įvairiausių saldėsių.
Dovilė prisiminė, kaip svečiuose mažylis paragavo „Nutellos“ kremo. Pro šį saldėsį dar ilgai negalėjo ramiai praeiti parduotuvėse.
„Tada „Facebook“ grupėje paklausiau mamų, kaip būtų galima pasigaminti „Nutella“ kremo namie. Mamos atsiuntė kelis receptus. Vaikas paragavo ir iš karto pasakė, kad kremas – ne toks“, – pasakojo Dovilė.
Moteris prisipažįsta – savo šeimos ji nevadina sveikuoliais. „Ypač darbo dienomis, kai gyvename lėkime. Tačiau man svarbu, ką valgome. Stengiuosi, kiek galiu, kad maistas būtų įvairus“, – atviravo klaipėdietė.
Didžiausia nuodėme virtuvėje ji įvardija batoną. Vaikai vis paprašo baltos duonos sumuštinių, pakeisti ją duona iš speltos miltų nepavyko.
Mama džiaugiasi, kai trylikametis Emilis paprašo salotų, pats mėgsta jas pagardinti alyvuogėmis. „Bet tada... paprašo dar ir batono prie jos“, – juokėsi Dovilė. Paaugliui svarbu kaip atrodo maistas lėkštėje: jei lėkštėje neestetiškai pritaškyta padažo, jis jį kruopščiai apvalo.
Keturmetis Janas mėgsta mamos virtas daržovių sriubas ir šventai tiki, kad jas valgydamas užaugs didelis.
„Pamenu, kurį laiką naktimis man net sapnavosi mažas restoranas vaikams, kur viskas ruošiama gražiai, estetiškai. Kas žino, gal vieną dieną išsipildys!“ – šypsojosi klaipėdietė Dovilė.
