Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mitybos specialistas A.Sujeta: „Aš – kaip kelio ženklas, nurodantis greitį, bet kelią nuvažiuoti reikia jums“

Artūras Sujeta.
Asmeninio archyvo nuotr. / Artūras Sujeta.
Šaltinis: jonavoszinios.lt
2
A A

Jonavietis Artūras Sujeta yra kiekvienos svorį numesti siekiančios moters svajonė – vienas iš nedaugelio Lietuvoje esančių sveiko gyvenimo būdo ir mitybos specialistų savo darbe ir gyvenime atrado harmoniją, kuria dabar dalijasi su savo klientais, tarp kurių daugiausia – moterų.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Jei nori – gali, jei tiki – viskas įmanoma, o keli ar net keliasdešimt gyvenimą „nuodijančių“ kilogramų gali dingti, jei tik klausysite Artūro Sujetos patarimų. Tai – ne dieta, tai – ne tik sportas, tačiau bendra sveikos gyvensenos visuma.

Savo patirtimi jonavietis dalijasi ne tik sporto salėje, bet ir įvairiuose televizijos projektuose, taip pat jis veda paskaitas grupėms žmonių, o neseniai pradėjo „savanorystės turą“ – A.Sujeta važiuoja į mokyklas ir neatlygintinai skaito paskaitas apie sveiką gyvenimo būdą. Vienas pirmųjų susitikimų – su J.Ralio gimnazijos auklėtiniais, mat šią ugdymo įstaigą yra baigęs ir pats A.Sujeta.

Tiesa, šiose paskaitose telpa ne tik tradicinis supratimas apie sveiką gyvenimo būdą, bet ir A.Sujetos gyvenimo filosofija, kai nuo sveikos gyvensenos neatsiejamas kasdienis džiaugsmas ir mėgstamos veiklos atradimas.

Tačiau savo kelią ir veiklą Artūras atrado ne iš karto ir stebuklinga lazdele niekas nepamojo. „Buvo laikas, kai norėjau emigruoti“, – sakė A.Sujeta.

– Artūrai, gimėte, augote Jonavoje, čia mokėtės, dirbote. Kodėl pasirinkote tokią kryptį – mitybos specialistas?

– Taip, gimiau ir augau Jonavoje – mažame, bet jaukiame Lietuvos mieste su visais jo trūkumais, vargais ir privalumais. Baigiau Jonavos pradinę mokyklą, paskui – dabartinę J.Ralio gimnaziją. Buvome 60-toji laida.

Po mokyklos baigimo įstojau ten, kur norėjau – į Lietuvos sporto universitetą, kuris man, kaip sportuojančiam jaunuoliui, atrodė tobula vieta derinti mokslą ir studijas.

Tiesa, baigiau reabilitacijos bakalaurą, mane visada labai domino medicina, biologija. Mokykloje nebuvau pats geriausias mokinys, buvau su „charakteriu“, daug sportavau (pirmoji mano meilė) ir kartais dėl to kentėjo mano mokslai.

Gailiuosi, kad ruošdamasis biologijos valstybiniam egzaminui ruošiausi pats, nes mokytoja daug vilčių nedėjo, kad iš viso jį išlaikysiu. Tačiau išlaikiau visai neblogai.

Biologija ir sportas buvo geri draugai, daug negalvojau ir nusprendžiau tobulintis abiejose srityse.

Asmeninis mitybos specialistas nėra pigus, tačiau efektyvus „įrankis“.

Sportuodamas žinojau, kad sporto salėje, stadione, bet kur kitur tik 50 procentų pergalės lemia treniruotės, likusi dalis ir galutinis rezultatas – tai mitybos režimas, miegas, vidinė motyvacija.

Visada domėjausi mityba, todėl vėliau, baigęs magistrantūrą ir įstojęs į doktorantūrą, ėmiau gilintis į šį mokslą.

Niekada negalvojau, kad valgyti vištienos krūtinėlę šešis kartus per dieną yra natūralu ar juo labiau – sveika. Šiuo metu aš dirbu savo mylimame universitete bei konsultuoju – praktikuoju Kaune ir Vilniuje – vienuose pažangiausių Lietuvos sporto klubų. Mano veikla labai įvairiapusė – esu sveikatingumo projektų vadovas bei mitybos specialistas. Tiesa, manau, jog turiu ir antrąją meilę – mokslą.

– Ar visa tai – požiūris į sveiką gyvenimo būdą, maistą – iš vaikystės?

– Taip, požiūris, manau, susiformavo vaikystėje ir užsitvirtino paauglystėje.

– Dirbote Jonavoje – Visuomenės sveikatos biure, savivaldybėje. Kodėl išėjote? Kartais pasisakote, kad kai kuriems visuomenės sveikatos specialistams patiems reikia specialisto. Kodėl?

– Dirbau. Tada maniau, kad darbas – įdomus. Tačiau visuomenės sveikatos sektorius yra per daug „politizuotas“ – kitos sąvokos nerandu. Dirbau kaip vaikų ir jaunimo sveikatos specialistas, darbas man išties patiko, bet buvo keli ribojantys mano tobulėjimą veiksniai, tarp jų – ir nepakankamas švietėjiškos veiklos kiekis, galbūt nuomonių prieštaravimai, mažos pajamos.

Geras specialistas, dirbantis visuomenės sveikatos biure, gauna kur kas mažiau, nei yra vertas. Tačiau noriu pabrėžti, kad situacija Lietuvoje yra bloga – bloga statistika. Pasisakau apie specialistus, kuriems patiems reikia specialistų todėl, kad sutikau daug žmonių, kurių kvalifikacija buvo prasta, kurie nei savo išvaizda, nei elgesiu nereprezentavo ir nerodė jokio pavyzdžio jaunimui. Gaila, bet tokių žmonių teko matyti ir visuomenės sveikatos biuruose.

TAIP PAT SKAITYKITE: Bestselerių autorė Modesta Žukauskaitė: „Jei norite sulieknėti, išsiugdykite 10 įpročių“

Jonavos miesto neišskiriu kaip labai blogai ar labai gerai dirbančio sveikatos profilaktikos sektoriuje. Žinoma, yra didelis jaunų žmonių sveikatinimo srityje trūkumas, daug specialistų, dirbančių administracinį darbą, kurie mato tik statistikos skaičius. Stagnacija šioje vietoje yra didelė.

– Minėjote, kad buvo mintis net apie emigraciją. Kada ir kodėl?

– Esu kilęs iš labai šiltos, mylinčios šeimos, už galimybę mokytis esu dėkingas tik savo tėvams ir jų nuoširdžiam pasiaukojimui. Kadangi esu iš paprastos šeimos, natūralu, kad mūsų valstybės ekonominės sąlygos privertė susimąstyti, ar kada nors turėsiu finansinį stabilumą. Apie tai galvojau, kai studijavau magistrantūroje.

Vėliau pagalvojau, kad jei bokso ringe po kiekvieno gauto smūgio griūtum, tai kokia prasmė boksuotis? Vienintelė prasmė tokiu atveju yra gebėjimas atsistoti. Būtent to mane ir mokė gyvenimas.

Asmeninio archyvo nuotr./Artūras Sujeta.
Asmeninio archyvo nuotr./Artūras Sujeta.

– Kaip suradote savo kelią? Kas padėjo – užsispyrimas, kryptingumas, o gal kažkokia „akla sėkmė“, kai atsidūrėte tinkamu laiku tinkamoje vietoje?

– Užsispyrimas padėjo 6 metus studijuoti, kryptingumas – taip pat, nors dažnai sakau, kad buvau kaip boulingo kamuolys – nepaisant dvejonių, stengiausi eiti kiek įmanom tiesiau.

Už ugnelę mokslui esu labai dėkingas savo mokytojams LSU, studijų laikais jų buvo daug, džiaugiuosi, kad ir dabar tie žmonės yra kartu su manimi. Nesakysiu, kas jie, bet esu tikras, kad jie tikrai tai žino.

– Kaip į jūsų studijų pasirinkimą žiūrėjo tėvai? Ar nebuvo minčių, kad pasirinkote ne itin paklausią specialybę? Ar daug tokio pobūdžio specialistų yra Lietuvoje?

– Tėvai – teigiamai. Lietuvoje tokių specialistų mažai, kartais atrodo, kad universitetus baigę žmonės jau yra „nykstanti specialistų rūšis“. Mano atveju padėjo tolesnis mokslas, būtent jo pagalba pamačiau kitus horizontus.

Mano darbas – labai įdomus. Aš nesu dietologas dirbu labiau su sportuojančių žmonių mitybos strategijomis. Apie savo mokslinius disertacijos tyrimus galėčiau prirašyti ir kalbėti labai daug. Turiu ambicijų optimizuoti „pasninkų“ laiką, bet tai tik ateitis, reikia daug kur tobulėti, dar nesu toks stiprus, bet stengsiuosi.

– Jūsų nuomone, ar Lietuvoje yra pakankamai sportuojančių ir sveikai gyvenančių žmonių? Kais rasti motyvacijos keisti savo gyvenimo būdą?

– Ne. Mums trūksta teisingų, gerų žmonių ir specialistų, čia ir matau universitetų misiją.

Mėgstu pirtį, joje lankausi – tai irgi geros sveikatos ir savijautos šaltinis.

Motyvacijos reikia ieškoti savyje, tik ten. Ateikite pas vieną, jei netiks – pas kitą, trečią specialistą, jei labai sunku, jie padės jums atsiskleisti – kažkam padedu aš, kažkam – treneris, kažkam galbūt – mokytojas.

Būkite atviresni nuoširdumui, o ne išprotėjusiai madai gyventi sveikai sportuojant blogai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: „Per pusmetį numečiau 24 kg“

– Ar esate sirgęs? Kokiomis ligomis? Ar dažnai lankotės pas gydytojus, geriate vaistus?

– Hm. Nepamenu, kada tiksliai paskutinį kartą buvau peršalęs, gal prieš kokius ketverius metus. Mėgstu pirtį, joje lankausi – tai irgi geros sveikatos ir savijautos šaltinis.

Pas gydytojus lankausi nelabai dažnai, štai neseniai daviau kraujo mėginį tyrimams – profilaktika. Aišku, su medikais teko susitikti ir anksčiau, bet tai buvo seniai.

– Kiek dienų per savaitę skiriate sportui?

– Penkias, jei labai užimta savaitė – keturias, bet stengiuosi darbo metu sporto klube sportuoti tarp 7–8 vakaro arba 9–11 ryto. 25 minučių kardiotreniruotė kaitaliojant krūvį – tai pliusas tada, kai nėra laiko.

– Lankotės mokyklose, skaitote paskaitas ir sakote, kad savanorystė Lietuvoje turėtų būti labiau vertinama ir populiaresnė. Ką ji davė jums pačiam?

– Taip, savanoris kariuomenėje arba bet kur kitur yra gerbtinas pavyzdys kitiems. Savanorystė yra svarbi viskuo. Teko nemažai padirbėti nemokamai, taip tapti matomam, pastebėtam ir įvertintam, širdyje atsirado daugiau kilnumo, o tai labai svarbu. Savanorystė – ta veikla, kur jaunas žmogus gali nebijoti klaidų, atsiskleisti kaip žmogus ir mokytis iš jų bei sulaukti dėmesio iš darbdavių. Tokia mano nuomonė.

– Įvairiose Lietuvos vietose skaitote paskaitas, organizuojate seminarus. Kas yra jų klausytojas – mokinys, studentas, suaugęs žmogus?

– Jei užteks miego ir jėgų, tą veiklą tęsiu ir toliau. Noriu, kad žmonės suprastų ne tik fizinės sveikatos naudą, bet kad atrastų tą ugnelę, kuri dega kiekvieno sportininko širdyje: tobulėti, siekti geriausio, pagaliau – būti geru žmogumi. Mano paskaitų klausytojas dažniausiai jaunas, bet būna ir senyvo amžiaus žmonių.

Asmeninio archyvo nuotr./Artūras Sujeta (viduryje)
Asmeninio archyvo nuotr./Artūras Sujeta (viduryje)

– Jūsų nuomone, kas yra didžiausias sveiko gyvenimo būdo ir geros savijautos, sveikatos priešas?

– Tik pats TU.

– Ar vartojate alkoholį? Ar valgote mėsą? Kokių patiekalų/produktų iš viso nėra jūsų racione?

– Alkoholį – kartais, tiesa buvo periodų, kai jo iš viso nevartojau kelerius metus. Man būna įdomu stebėti aplinkinius ir jų reakciją, kai, tarkim, net per Naujuosius metus šampano taurė – ignoruojama.

Asmeninio archyvo nuotr./VMG įkūrėjas Alfas Ivanauskas (kairėje) ir Artūras Sujeta.
Asmeninio archyvo nuotr./VMG įkūrėjas Alfas Ivanauskas (kairėje) ir Artūras Sujeta.

Dabar mąstau vėl visiškai atsisakyti alkoholio, man jis nėra pats skaniausias gėrimas.

Mėsą aš valgau, bet ne kasdien. Mano racione visai nėra greito maisto, negaliu jo valgyti, bandžiau, bet negaliu – man jis per sunkus.

Pernelyg savęs nevaržau, stengiuosi pamėginti visko po truputį, bet manau, kad greitas maistas yra niekam tinkamas.

TAIP PAT SKAITYKITE: 10 pasirinkimų įtraukti į mitybą kuo daugiau baltymų

– Išvardinkite penkis ar dešimt produktų/patiekalų, ko rekomenduotumėte nevalgyti niekada?

– Sunku, nes pavadinimas kartais neatspindi sudėties – mėsainis gali būti ir gana sveikas, gali ir ne. Jei kalbant bendrai, rekomenduoju atsisakyti visų perdirbtų mėsos gaminių, kurie yra užšaldomi ir pakartotinai greitai atšildomi, kitų produktų ir patiekalų, kurie yra „greiti“.

– Išvardinkite penkis ar dešimt patiekalų/produktų, ką būtinai reikia į savo mitybos racioną įtraukti?

– Čia jau lengviau. Obuoliai, bananai, liesa paukštiena, žuvis (menkė, tunas), avokadas, rudieji ryžiai, grikiai ir dar + 100.

– Ar individualiai dirbate su žmonėmis? Ar užsispyrusiai vienai moteriai galite padėti susitvarkyti su savo kilogramais ir gyvenimo būdu? Ar tai yra labai brangu – samdytis mitybos ir sveiko gyvenimo būdo specialistą?

– Klientų skaičių riboju dėl užimtumo. Padėti, mėginti padėti, jei galiu – visada. Kainos priklauso nuo daugelio veiksnių, tarkime, galbūt reikės konsultuoti vieną valandą, o gal atsakinėti į klausimus visą savaitę? Asmeninis mitybos specialistas nėra pigus, tačiau efektyvus „įrankis“.

– Ar išties antsvoris yra problema? Juk sako, kad gero žmogaus turi būti daug, taip pat sako, kad liekno kūno kultas atėjo iš įvairių žurnalų viršelių ir tai, ypač jaunos merginos, per daug sureikšmina? Kuo blogai – sveikatai, savijautai – yra papildomi kilogramai?

– Tarp mano klientų yra ir lieknų žmonių. Antsvoris yra vienas iš pagrindinių išsivysčiusių šalių populiacijos hipertenzijos rizikos veiksnių. Spėkite, nuo kokių lėtinių neinfekcinių ligų Lietuvoje miršta daugiausia vyrų? Tai yra širdies kraujagyslių sistemos ligos.

– Kiek sverti yra normalu, kaip sužinoti, koks turėtų būti kūno svoris?

– Svoris nėra rodiklis, jei nėra vidinių riebalų, sverti galime daugiau, nei nurodo KMI, ypač tuo atveju, jei sportuojame. Viena mano klientė turėjo 40 % riebalų ir 25 % raumenų, vėliau proporcija pasikeitė, svoris – ne taip žymiai, bet išvaizda – labai.

– Galbūt prisimenate gražių ir išskirtinių sėkmės istorijų, kai padėjote žmogui numesti svorio ir pakeisti gyvenimo būdą?

– Gana nemažai, bet visada sakau jiems – aš esu kaip kelio ženklas ir rodau greitį, bet keliu važiuoti reikia jums. Mano darbas pasakyti, kokiu greičiu. Dėkoti už rezultatą reikia taip pat tik sau pačiam.

Istorijų yra, ir ne viena. Ne taip seniai Lietuvos spauda rašė apie įspūdingos jaunos merginos pokyčius – man su ja teko dirbti.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką