Davė startą nuogybėms
Nuogas žmogaus kūnas neatsiejamas nuo daugelio šiandienos kino filmų. Visai nesvarbu, kokio žanro kino juostą žiūrite – dramą, komediją, trilerį, veiksmo ar net siaubo filmą, bent vieną nuogą kūną tikrai išvysite. Tačiau taip buvo ne visada.
Pirmųjų kino filmų kūrėjai dėl griežtų visuotinių moralės ir religinių normų nefilmavo jokių nuogybių ar juolab sekso scenų. Žiūrovai pamatydavo tik užuominas į tai, kas vyksta tamsoje ar už uždarų durų.
Taip buvo iki 1960 m. Tais metais dienos šviesą išvydo drąsi sekso komedija „Pažadai! Pažadai!“ (angl. „Promises! Promises!“). Tai buvo pirmasis ilgametražis filmas su to laikotarpio kino žvaigžde Jayne Mansfield, kuri filmavosi visiškai nuoga. Iki tol žiūrovai nuogybių galėjo išvysti tik trumpametražiuose, dažniausiai nebyliuose filmuose, tačiau ilgametražiame – niekuomet.
Juosta „Pažadai! Pažadai!“ davė pradžią ne tik sekso scenoms filmuose, bet ir įteisino, kad reklamuojant filmus ir siekiant geresnių reitingų būtų rodomos apsinuoginusios žvaigždės ir atskleidžiamas jų seksualumas. Jei ne šis filmas, šiandien, ko gero, nebūtų tokių komedijų kaip „Amerikietiškas pyragas“ (angl. „American Pie“) ar „Užkibo“ (angl. „Knocked Up“).
Siaubo „dokumentika“
Kitaip nei pirmąją sekso juostą, daugelis dar prisimename 1999 m. populiariausią siaubo filmą „Bleiro ragana“ (angl. „The Blair Witch Project“). Galima šį filmą dievinti arba jo nemėgti, tačiau po peržiūros abejingų tikrai neliko.
Sunkiausia šią kino juostą užmiršti dėl jos filmavimo būdo. Grupelė draugų su filmavimo kamera iškeliavo į miškus ir filmuodami savo nuotykius bei emocijas susuko tikrą šedevrą. Na, gal ir ne šedevrą, bet labai pelningą filmą. Juostos biudžetas buvo vos 20 tūkst. JAV dolerių, o uždirbo 250 mln. JAV dolerių.
Po „Bleiro raganos“ sėkmės, daugelis kino kūrėjų ėmėsi filmuoti neva dokumentinius filmus. Vieni norėjo tikrumo suteikti dramoms, kiti – meilės istorijoms, tačiau sėkmingiausiai prigijo siaubo dokumentikos žanras.
Vienas geriausių įrodymų – net penkios „Paranormalių reiškinių“ (angl. „Paranormal Activity“) dalys. Pirmoji šio filmo dalis kainavo 11 tūkst. JAV dolerių, o uždirbo net 183 mln. JAV dolerių. Panaši sėkmė lydėjo ir dar keturis šios kino juostos tęsinius.
Pirmasis filmukas
1937 m. animacijos tėvu vadinamas Waltas Disney’us sumanė pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“ perkelti į kino ekranus. Vyrukas neabejojo savo sumanymo sėkme, tačiau tam prieštaravo jo draugai, kolegos ir netgi žmona. Visi aplinkiniai buvo įsitikinę, kad niekas neišsėdės ilgiau nei valandą žiūrėdamas animacinį filmuką.
Tačiau W. Disney’aus perkalbėti nepavyko. Jis pasiskolino kino juostai kurti reikalingus 1,5 mln. JAV dolerių ir į filmuką sudėjo visus savo gebėjimus bei meilę. W. Disney’us norėjo, kad jo filmukas taptų epiniu, todėl buvo pasamdyti talentingi kompozitoriai ir gabūs dainininkai, kurie sukūrė ir įdainavo ilgametražio filmuko „Snieguolė ir septyni nykštukai“ garso takelį. Dailininkai ir animatoriai iki menkiausios detalės ištobulino kiekvieno personažo judesius ir emocijas.
Rizika ir įdėtas darbas atsipirko su kaupu. Kino teatruose „Snieguolė ir septyni nykštukai“ Didžiosios depresijos laikais uždirbo per 75 mln. JAV dolerių. Šie pinigai suteikė galimybių W. Disney’ui į kiną perkelti dar kelis nuostabius animacijos šedevrus, o geras pavyzdys užkrėtė ne vieną kino industrijoje besisukiojantį žmogų. Uždirbti iš filmukų sekasi ir prodiuserių kompanijoms „Hannah-Barbera“, „Pixar“.
Taip pat skaitykite: Filmai, kuriuos verta pamatyti kiekvienai moteriai
Su „Snieguole ir septyniais nykštukais“ W. Disney’us pradėjo ir dar vieną naujovę. Gaminti animacinio filmuko personažais puoštus suvenyrus, žaislus ir kitus daiktus, kurie taip pat nešė pelną. Kaip žinome, šiandien animacinių filmų kūrėjai šios tradicijos nepamiršta.
Efektingi „Žvaigždžių karai“
George’o Lucaso epopėja „Žvaigždžių karai“ (angl. „Star Wars“) nebuvo pirmoji kino istorija, pasakojanti apie kosmoso užkariautojus ir kitas galaktikas, tačiau būtent ši kino juosta pelnė pasaulinę šlovę ir buvo pamatas kitiems filmams apie kosmosą.
Šešių filmų serija prasidėjo 1977 m. ir tapo populiariosios kultūros fenomenu: pagal filmus rašomos knygos, kuriami komiksai, serialai, videožaidimai, pardavinėjama atributika. „Žvaigždžių karų“ veiksmas vyko „seniai seniai tolimoje galaktikoje“ ir žiūrovus stebino specialiųjų efektų gausa bei filmavimo technikos naujovėmis.
Filmą prodiusavę „Twentieth Century Fox“ sutiko padengti nemažą biudžetą, bet uždirbti iš „Žvaigždžių karų“ nelabai tikėjosi. Tiesą sakant, su G. Lucasu jie pasirašė gana keistoką bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią net 40 proc. pelno atitenka filmo kūrėjui, jei filmuojant kino juostą jis dirbs už minimalią algą. G. Lucasas tikėjo savo filmu ir sutiko su kompanijos sąlygomis. Kaip žinome, gailėtis jam neteko. Pirmoji filmo „Žvaigždžių karai“ dalis uždirbo daugiau kaip 2,7 mlrd. JAV dolerių, o likusios penkios – dar 8 mlrd. JAV dolerių.
