Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 8d. 14:57

Nuo ilgapirščių įsilaužimo sodybas saugo kas kaip išmano: kokie būdai veiksmingiausi

Sodyba žiemą
123RF.com nuotr. / Sodyba žiemą

„Baisiausia ne tai, kad kažkas įlindo ir gyveno mūsų paveldėtoje senelių sodyboje miško viduryje, bet kad čia pat dergė, ką galėjo – išsinešė, kas liko – išdaužė“, – taip sakė policijai apie nuniokotą sodybą pranešusi vilniečių šeima. Piniginiu požiūriu nuostoliai nemilžiniški, bet jausmas – kad išniekinta, kas nuo vaikystės brangiausia.

„Kas čia eis, ką ims“. Su šia mintimi Labanoro girios viduryje pragyveno kelios kartos. Vis dėlto sodyboje ėmus tik vasaroti, situacija pasikeitė.

„Pasikalbėdavom, kad gal reikia apdrausti ar kažkokia apsauga pasirūpinti, bet taip nieko ir nedarėm. Tik po to įvykio pradėjom rimčiau apie tai galvoti“, – pripažino nukentėję žmonės.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Spyna
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Spyna

Abejonių dėl turto apsaugos kilo pasikalbėjus su vietiniais, neva nuošalių sodybų, kurios sunkiai privažiuojamos ir aplink nėra kaimynų, „joks draudimas nedraus“, „gal ir galima pasidomėti, bet bus neįperkama“.

Įsirengęs kameras, stebi stirnas, lapę, kurapkas

Už keliasdešimt kilometrų nuo nuniokoto namo sodybą turintis Saulius taip pat tėviškėje daugiau laiko leidžia vasarą. „Mama su seserimi atvažiuoja dažniau, bet ir mūsų sodyba žiemą tuščia. Irgi buvo iškilusi problema – ateidavo tokia kaimo moteriškaitė, į sesers automobilį buvo įlindusi. Tarsi nieko neėmė, bet ir technikos, ir kito turto turime, tad nusprendėme įsirengti skaitmenines vaizdo kameras“, – 15min pasakojo Saulius.

15min skaitytojo nuotr./Sauliaus sodyba Labanore pro stebėjimo kamerą
15min skaitytojo nuotr./Sauliaus sodyba Labanore pro stebėjimo kamerą

Kuo toliau, tuo jam aiškiau, kad ne pačios saugos sistemos labiau apsaugo sodybą, o pasklidusi žinia, kad šitame kieme viskas filmuojama, stebima. Tai ir atgraso.

Specialus planas mobiliajame telefone jam leidžia stebėti sodybos vaizdus: „Kartą mačiau, kaip praėjo stirnų būrelis, po poros valandų – kurapkų pulkas, o dar po kelių – netgi lapė. Keliais stopkadrais iš tėviškės Saulius pasidalijo ir su 15min skaitytojais.

15min skaitytojo nuotr./Sauliaus sodyba Labanore pro stebėjimo kamerą
15min skaitytojo nuotr./Sauliaus sodyba Labanore pro stebėjimo kamerą

Šviesa irgi prevencija

Sodyboje sumontuotos kameros vaizdus įrašo ne nuolat, o kai fiksuoja judesį. „Pastebėjau, kad įrašo net šiek tiek prieš judesį. Reiškia nemiega, seka. Yra ir naktinis matymas“, – sakė Saulius. Paklaustas, kiek moka už galimybę per atstumą stebėti, kas vyksta aplink sodybą, minėjo išleidžiantis iki 15 eurų per mėnesį. Pati įranga kainavo apie 300 eurų.

„Gal ir už mažesnę kainą galima rasti, bet aš siūlyčiau rinktis geresnę įrangą“, – pabrėžė pašnekovas, kol kas įsirengęs tris kameras. – Vienos dar trūksta – didelė sodyba, daug pastatų. Žinoma, svarbiausia – kur technika, įėjimas, o šiaip ir 8 nebūtų per daug“.

Skaitykite taip pat: Keturženklę sumą kainavusi šuniška laimė: suviliojo miško ežeriukas

Ne tiek dėl vagių ar vandalų, o kad šeimai būtų patogiau, Saulius sodyboje susimontavo apšvietimą su judesio davikliais. „Prieini ir užsidega. Arba kai šuo laksto ar lapė: pribėga, pakelia galvą, pasižiūri į šviesą ir nubėga“, – prisimindamas šypsosi Saulius. Šviesa – irgi prevencija, nes iš toli matyti, kad sodyba ne tuščia.

Saugumas priklauso nuo regiono, kaimynų

Paklaustas, ar domėjosi draudimu, Saulius sakė, kad tuo pasirūpina sesuo. Jis pats – kaip kada, vienais metais draudžia, kitais ne.

Vyro nuomone, saugumas labai priklauso nuo regiono, kokia vieta, kokie kaimynai. Apsaugos nuo vandalų, užklydėlių, jo nuomone, kaip ir nėra, jie ir pro sarginius šunis praeina.

Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./„Teritorija stebima videokameromis“
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./„Teritorija stebima videokameromis“

„Kameros kažkiek atgraso, tačiau pirmiausia reikia deklaruoti, kad teritorija saugoma, kad aplinkiniai matytų, žinotų apie kameras, kurios gali nufilmuoti, – patarė Saulius.

Nedėkingiausia rizika, jo nuomone, būtų gaisras, kurio nuostolius kompensuotų nebent draudimas.

„Kai mieste mes namus draudžiam, tai nėra brangu. Kaime – brangiau. Bet, aišku, būsto draudimas gera išeitis. Kaip ir įsirengti kameras, kai bet kada gali pamatyti, kas tavo sodyboj dedasi – ar stogą sniegas sulaužė ar dar kas. Tik reikia, kad būtų interneto ryšys ir tas kameras labai teisingai išdėlioti, pasirinkti optimalų įrašymo įrenginį. Pas mus, pvz., keturių mėnesių įrašai saugomi – bet kada per telefoną gali pasižiūrėti“, – pasakojo pašnekovas.

123RF.com nuotr./Vyras skaito gautą žinutę
123RF.com nuotr./Vyras skaito gautą žinutę

Pasirinkti ir sumontuoti skaitmenines lauko ir vidaus apsaugos sistemas jam padėjo Gytis, taip pat sutikęs pasidalinti patirtimi.

Kartais užtenka muliažo

Pasak Gyčio, smulkiems vagišiams ar nuotykių ieškotojams atgrasyti nuo įsilaužimų gali užtekti ir vaizdo kameros muliažo su mirksinčia lempute: „Pasistato žmonės, ir baigiasi landžiojimai“. Tačiau verslo įmonėms, individualių namų ar sodybų savininkams, jo nuomone, reikia rimtesnės apsaugos.

Gyčio žodžiais, saugos sistemos nuolat tobulėja, jau yra skaitmeninių spalvotai naktinį vaizdą fiksuojančių kamerų – užtenka minimaliausios šviesos šaltinio joje pačioje.

Skaitykite taip pat: Taip veikia Merfio dėsniai? Kodėl su skolintais automobiliais dažnai nutinka bėdos

„Apsaugai tarnauja ir dūžio, judesio davikliai, pagal kuriuos į objektus atvyksta objektą sauganti tarnyba. Jeigu saugos sistemos susietos su kameromis, apsaugininkai pasižiūri, ar pranešimas ne klaidingas ir tuomet nevažiuoja, o jei mato, kad kažkas vyksta, siunčia patrulius, kurie, kiek girdėjau, labai greitai sureaguoja ir atvažiuoja. Tai irgi padeda išvengti neprašytų svečių“.

„15min“ nuotr./Ilgapiršis prie durų...
„15min“ nuotr./Ilgapiršis prie durų...

Labai svarbu tvarkinga elektros instaliacija

„Vertindami, kokias apsaugos priemones šeimininkai yra įsirengę, atsižvelgiame į realią jų vertę. Jei sodyba kažkur miškuose ar laukuose ir nuo pagrindinių priešgaisrinės tarybos centrų – keliasdešimt kilometrų, signalizacijų vertė gali būti menkesnė arba net bevertė“, – 15min komentavo projektą „Laimė jaustis saugiai“ inicijavusios draudimo bendrovės „If“ privataus turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius.

Nusprendus įsirengti signalizaciją, pasak jo, labai svarbu tvarkinga elektros instaliacija.

„Elektrinėms saugos sistemos reikalinga nuolatinė elektros cirkuliacija, tačiau negyvenamame pastate cirkuliuojanti elektra savaime nėra geras dalykas, nes ilgai neprižiūrimi įrenginiai gali sugesti, tapti trumpo elektros jungimo ir gaisro priežastimi. Be to, elektronika jautri žaibams, viršįtampiams ir t.t., todėl jų gedimai net ir nesukėlę gaisrų pridaro savininkams papildomų išlaidų“, – sakė T.Sinkevičius.

Vis dėlto, jei sodyba yra atokiau nuo gyvenvietės, rekomenduojama pasirūpinti saugos sistema, tik svarbu, kad įrenginiai būtų įrengti laikantis visų saugumo reikalavimų.

„Įtakos draudimo bedrovės sprendimui drausti tokį objektą ar ne tai neturės, tačiau tokie paprasti dalykai, kaip dažnesni apsilankymai sodyboje net ir šaltuoju sezonu ar tvarkingos aplinkos palaikymas taip pat gali sumažinti vagystės riziką“, – atkreipė dėmesį T.Sinkevičius.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Žvarbi ir saulėta diena kviečia į gamtą
Arno Strumilos / 15min nuotr./Žvarbi ir saulėta diena kviečia į gamtą

Pagrindinės rizikos ugnis, gamtinės jėgos, vandalizmas

Paprašytas pakomentuoti, ar draudžiamos senos medinės, atokios sodybos, „If“ atstovas sakė, kad taip, tačiau atsižvelgiama į individualias aplinkybes. Jų rizikos vertinamos išsamiau nei nuolat gyvenamų sodybų.

Svarbu ne tik draudžiamo objekto savybės (vietovė, pastato charakteristikos, apsaugos priemonės), bet ir kliento istorija draudimo bendrovėje, kuri turi įtakos draudimo bendrovės sprendimui suteikti apsaugą ar ne.

„Ugnis, gamtinės jėgos, vandentiekio avarijos, vagystės, vandalizmas, medžio užvirtimas – tai pagrindinės rizikos, nuo kurių draudžiamos sodybos ir kurioms pasireiškus draudimas galėtų padėti. Dažni atvejai – vagystės, kurių vidutinė žala siekia 500 eurų. Tačiau nuostolių prasme, tai mažiausiai žalos sodybos šeimininkams padarantys įvykiai. Kur kas grėsmingesni - gausus sniegas, kuris sutraiško stogus ir apgriauna pastatus, audrų nuplėšti stogai ir nuversti kaminai“, - vardijo T.Sinkevičius. Audros pavojingas reiškinys – nudraskytų stogų arba nuverstų kaminų nuostoliai kartais skaičiuojami dešimtimis tūkstančių eurų“, – sakė „If“ atstovas.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Gaisro vietoje
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Gaisro vietoje

Išmokėjo po 50-80 tūkst. eurų

Vis dėlto visų grėsmingiausi sodyboms – gaisrai, kurie gana dažnai kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos arba žmonėms išvykus iš sodybų ir ne iki galo pasirūpinus šildymo įrenginių užgesinimu ar išjungimu, kai šildomasi elektra.

Skaitykite taip pat: Kas atsakys, jei jūsų vaikas išdaužė langą ar subraižė kaimynų automobilį?

„Už ugnies pridarytą žalą ne kartą esame išmokėję ir 50-80 tūkst. eurų išmokas“, – sakė „If“ atstovas.

Apie tai, kaip tvarkydami mylimą vienkiemį vos nepavertė jo pelenų krūva, sukeldami gaisro grėsmę pušynui, su 15min pasidalijo vilnietė Neringa.

Smerkė žolės degintojus – vos patys nepadegė namo miške

„Mes visada labai smerkdavom žolės degintojus. Vos prašilus važiuodavome į sodybą miške tvarkyti aplinkos ir piktindavomės pamatę degančius plotus. Bet praėjusiais metais dėl pačių neatsargumo deginant nugenėtas vaismedžių šakas, išdegė didelis žolės ir jaunuolyno plotas“, – prisipažino Neringa.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Gaisro vietoje
Tomo Markelevičiaus nuotr./Gaisro vietoje

Jai pikčiausia, kad viską darė pagal instrukcijas – šakas nutempė toli nuo namo, būsimą deginimo vietą apkasė. Tačiau neįvertino stipraus vėjo ir kad aplink – nepjauta sausa žolė. Nuo žiežirbos užsidegusią aukštą žolę bandė gesinti, bet vėjo įpučiama ugnis plito, apėmė pušynėlį ir, Neringos žodžiais, tapo tikra stichija, prieš kurią žmogus bejėgis.

Gesinti buvo beviltiška

Išsikvietę ugniagesius, stovėjom su vyru ir sūneliu prie namo ir laukėm, nes gesinti buvo beviltiška. Namą ir ūkinius pastatus išgelbėjo tik tai, kad iš rudens buvo nupjauta žolė, bet visų pirma – kad vėjas pūtė į priešingą pusę“, – įsitikinusi moteris.

Atvykę ugniagesiai įvertino situaciją ir gana greitai užgesino ugnį. Išsigandusiai porai patarė tokiu metu niekada nieko nedeginti, jeigu ką, nedelsti kviesti ugniagesius, nes po kelių minučių ugnis jau būtų pasiekusi brandų pušyną. O tada žala gamtai – milžiniška.

Skaitykite taip pat: Nesaugumas ir baimė: kada mus paralyžiuoja, o kada mobilizuoja spręsti problemas

Aktualija numeris vienas šiuo metu

Kaip pabrėžė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento komunikacijos vadovė Vida Šmigelskienė, gaisrai dėl tyčinių žolės deginimų ar netyčinių užsidegimų tvarkant aplinką – aktualija numeris vienas šiuo metu.

„Pernai kovo mėnesį atvirosiose teritorijose kilo net 511 gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 370 hektarų, todėl įspėjame gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei“, – pabrėžė V.Šmigelskienė.

Iš viso per praėjusius metus daugiabučiuose ir individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 2214 gaisrų, kuriuose žuvo 78 žmonės.

Per du šių metų mėnesius daugiabučiuose ir individualiuose gyvenamuosiuose namuose jau kilo 784 gaisrai, iš jų 431 – individualiuose gyvenamuosiuose namuose miesteliuose ir kaimo vietovėse. Pagrindinė tokių namų gaisrų priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių problemos.

Kokios sodybos pažeidžiamiausios

„Vertinant senų sodybų riziką, labai svarbi bendra pastato, šildymo įrenginių, elektros sistemos būklė. Atsižvelgiama, ar yra dalinai atliktų remonto darbų. Pusiau pakeista elektros instaliacija, kaminas sutvarkytas, o krosnis ne. Ne iki galo suremontuoti objektai yra labiausiai pažeidžiami ir kelia didžiausią grėsmę nelaimei įvykti“, - pabrėžė ir T.Sinkevičius.

Paklaustas, ar draudžiant sodybą privalomas, pvz., žaibolaidis, draudimo bendrovės atstovas sakė, kad ne, tačiau tai – rekomenduojama priemonė.

Skaitykite taip pat: Skęsta automobiliai ir lūžta kojos: ar įmanoma aštrių įspūdžių žiemą patirti legaliais būdais?

„Įsirengiant žaibolaidį, svarbu rinktis patikimus rangovus, kurie darbus atliks profesionaliai ir tinkamai. Neretai seni arba neteisingai įrengti žaibolaidžiai, pritraukdami žaibus, pridaro daugiau žalos nei suteikia saugumo“, – atkreipė dėmesį T.Sinkevičius.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

48:28
34:49
00:43

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką