2025-10-17 08:00

Harvardo tyrėjas per mėnesį suvalgė 720 kiaušinių: kas jam nutiko?

Suvalgyti 720 kiaušinių per mėnesį skamba kaip visiška beprotybė. Tačiau būtent tokį savarankišką eksperimentą atliko vyras, kuris puikiai žino, ką daro – Harvardo universiteto medicinos doktorantas Nickas Norwitzas. Jis nėra atsitiktinis sveikos gyvensenos entuziastas: dar 2021 m. Oksfordo universitete įgijo daktaro laipsnį medžiagų apykaitos srityje, o pastaruosius kelerius metus gilinasi į mitybos, cholesterolio ir ketogeninės dietos – mažai angliavandenių ir daug riebalų turinčio mitybos modelio – tyrimus, skelbia Focus.de.
N. Norwitzas per mėnesį suvalgė 720 kiaušinių.
N. Norwitzas per mėnesį suvalgė 720 kiaušinių. / Youtube Stop kadras

Šiuo metu mokslininkas atlieka tyrimus Harvarde. Savo „YouTube“ kanale jis dokumentavo kelis cholesterolio eksperimentus. Vienas vaizdo įrašas pavadintas: „Suvalgiau 720 kiaušinių per mėnesį. Štai kas nutiko mano cholesteroliui.“ Atsakymas: nieko. 24 kiaušiniai per dieną ir maždaug 133,2 miligramų cholesterolio per mėnesį, anot jo, visiškai nepadidino jo cholesterolio kiekio.

N. Norwitzas teigia, kad būtent tai jis norėjo įrodyti savo vaizdo įrašu. Anot jo, kiaušiniai nepelnytai laikomi nesveika cholesterolio bomba ir be reikalo demonizuojami.

Kaip teigiama, cholesterolis yra iš esmės svarbus. Jis yra ląstelės membranos komponentas ir dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose. Sveiko žmogaus organizme yra apie 140 gramų cholesterolio. Tačiau per didelis cholesterolio kiekis gali susiaurinti arterijas dėl apnašų kaupimosi, taip padidindamas širdies ir kraujagyslių ligų, infarkto ir insulto riziką.

Eksperimento metu N. Norwitzas ypač domėjosi vadinamuoju MTL cholesterolio kiekiu, dažnai vadinamu „bloguoju“ cholesteroliu. Anot jo, išvados šioje srityje jį patį nustebino.

„Mano MTL cholesterolio kiekis per pirmąsias dvi savaites sumažėjo dviem procentais, o per kitas dvi savaites – dar 18 procentų“, – teigė jis.

Bendrą žmogaus cholesterolį sudaro MTL ir DTL, dar vadinamas gerasis cholesterolis. MTL, kaip „blogasis“ cholesterolis, gali kauptis ant arterijų sienelių, o DTL palaiko organizmo veiklą.

Teigiama, jog MTL taip pat turi svarbių savybių. Paprastai tariant, jis atlieka atstatomąjį darbą organizme. Kuo didesnis MTL kiekis kraujyje, tuo daugiau raumenų masės kaupiasi kūne.

Tyrimai patvirtino teoriją

Ar ekstremalus kiaušinio eksperimentas iš tikrųjų įvyko taip, kaip aprašyta, ir ar N. Norwitzo MTL lygis sumažėjo, niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti. „YouTube“ vaizdo įraše jis nėra rodomas gaminantis maistą ar valgantis. Tačiau neabejotina tai, kad dabartiniai tyrimai patvirtina N. Norwitzo teoriją. Šiuo metu mokslininkai mano, kad mityba tik iš dalies atsakinga už cholesterolio kiekį. Visa kita yra genetika. Kepenyse esantys MTL receptoriai, be kitų veiksnių, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje.

Priklausomai nuo genetikos, žmogus gali turėti daugiau arba mažiau MTL receptorių. Tai lemia, kaip reguliuojamas cholesterolio kiekis kraujyje, aiškna Ulrichas Laufsas, Leipcigo universitetinės ligoninės profesorius ir kardiologijos skyriaus vedėjas.

„Tam tikri organizmo veiksniai turi daug didesnę įtaką cholesterolio kiekiui nei mūsų mityba“, – interviu „FOCUS.de“ teigė jis.

U. Laufsas sekė ir kitus ekstremalius bandymus, panašius į Nicko Norwitzo.

„Buvo vyras, kuris 25 metus kasdien suvalgydavo po 25 kiaušinius. Jis gyveno iki 85 metų, turėjo normalų cholesterolio kiekį ir nesirgo ateroskleroze“, – pasakojo jis.

Viduržemio jūros regiono dieta padeda išvengti ligų

Nuolat padidėjęs cholesterolio kiekis gali skatinti širdies ligas. Tačiau norint to išvengti, pirmiausia reikėtų vengti nikotino ir pakankamai mankštintis, sako U. Laufsas.

Viduržemio jūros regiono dieta, dar vadinama Viduržemio jūros virtuve, moksliškai laikoma sveikiausia mityba pasaulyje. Racione – daug šviežių daržovių, salotų, riešutų, žuvies ir alyvuogių aliejaus. Tačiau reikėtų vengti per didelio kiekio raudonos mėsos ir riebiųjų pieno produktų.

Svarbu, kas lėkštėje

Vokietijos širdies fondo atstovas Helmutas Gohlke teigia, kad vartojant daug kiaušinių, svarbi yra yra „lydinčioji dieta“, tai yra, kas dar patenka į jūsų lėkštę. Tie, kurie pusryčių kiaušinį derina su daržovėmis, gyvena žymiai sveikiau nei tie, kurie jį valgo su šonine, kurioje yra nesveikų sočiųjų riebalų.

N. Norwitzas teigia, kad kiaušinių pagrindu paremtą mitybą kasdien papildė bananais, mėlynėmis ir braškėmis. Šiuose vaisiuose gausu vitaminų, fitocheminių medžiagų ir antioksidantų. Be to, kiaušiniuose yra daug svarbių vitaminų ir mineralų: A, D, E ir K, taip pat B grupės vitaminai. Taip pat trynyje yra kalcio, fosforo ir geležies, o baltyme – natrio ir kalio.

Nepaisant to, N. Norwitzo eksperimentas nėra ilgalaikės dietos pavyzdys. Anot medikų, jei skrandis kasdien užpildomas 24 kiaušiniais, vietos daugeliui kitų maisto produktų tiesiog neliks, tad tai – pernelyg vienpusė mityba.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą