Kalvystės amatas buvo perduodamas iš kartos į kartą, tad kalvystė Martynui nebuvo atradimas, jis nuo pat mažų dienų sako slampinėdavęs kalvėje. Nors nuo gilios senovės šeimos vyrai buvo kalviai, tačiau, anot Martyno, jam niekas neskiepimo minties, jog kalviu privalės būti ir jis.
„Tėtis mane vesdavosi visur kartu, aš užaugau šio amato žmonių terpėje, tad tapimas kalviu man buvo tiesiog natūralus dalykas“, – teigia Martynas, nuo pat mažumės padėdamas tėčiui.
Idėja gimė atradus netikėtą informaciją
Sąmoningai darbuotis kalvėje Martynas pradėjo nuo 16-likos metų, o vėliau Daubarių kaime, Mažeikių rajone pradėjo rengti gyvosios archeologijos dieną. Ši mintis kalviui užgimė sužinojus informaciją, jog Daubarių piliakalnio papėdėje buvusioje gyvenvietėje rastos dviejų geležies lydymo krosnių liekanos. Atradimas bylojo, jog Daubariai buvo metalurgijos centras.
„Sužinojęs šią informaciją pamaniau, kad būtų nuostabu šioje vietoje padaryti kažką panašaus atkartojant tai, kas buvo seniau, prieš 1000 metų“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
-
Lietuvos miestelis, kuriame 10 proc. gyventojų groja kanklėmis: tradicija gyva jau 120 metų
-
Živilės blynai Alytaus bagažinių turgelyje: 20–30 kg mamos nuluptų bulvių, viena ketaus keptuvė ir daug širdies
-
Užburti šuolių parašiutu: vienintelė moteris instruktorė ir karys rekordininkas – apie pinigus, adrenaliną ir klientų emocijas
Martynas teigia norėjęs parodyti žmonėms kalvystės gilumą, juk anuomet ji buvo apipinta mitais, o kalvis – lyg mitinė būtybė, gebanti bendrauti su ano pasaulio gyventojais, ar žiniuonis, kurio darbas buvo itin svarbus visos bendruomenės gyvenimo gerovei užtikrinti. „Dabar dažnai nebejaučiame daiktų vertės, tad norisi ją priminti, parodyti. Norisi atskleisti geležies vertę ir jos sampratą anuomet, parodyti, nuo ko viskas prasidėdavo, kiek kainavo ir kiek laiko bei jėgų reikėjo“, – pasakoja Martynas.
Mes naudojome senovines technologijas, tačiau išgauti geležį yra itin sudėtinga, nes nėra išlikusių jokių tikslių rašytinių šaltinių.
Geležies vertę atskleidžia itin įdomus laimės pasagos fenomenas. Dažnas galvoja, kuria puse ją geriau kabinti, kad namus gaubtų laimė, tačiau esmė, anot kalvio, yra visai kitokia: „Lietuvoje arkliai buvo pradėti kaustyti 15-16 amžiuje, o tuo metu geležis buvo labai brangi. Net grožinėje literatūroje buvo vartojamas terminas „laimės geležėle“ arba „pasaga“. Tad laimė iš tikrųjų buvo ne pasagos, o geležies radimas. Jos, beje, nebuvo įmanoma rasti niekur kitur, tik einant keliu, o ta geležis dažniausiai ir būdavo arklio pasaga.“
Renginio akcentas senųjų technologijų pagalba
Tad renginiu Martynas nori ne tik priminti istoriją ir atiduoti duoklę žmonėms, bet ir parodyti deramą pagarbą vietai, kurioje buvo rastos krosnies liekanos. Į jį yra kviečiami savo srities ekspertai, patys įdomiausi amatininkai iš visos Lietuvos: metalurgai, kalviai, juvelyrai. „Kviečiu tuos, kuriems taip pat yra įdomu, nes, kaip bebūtų keista, yra kalvių, kurių tokie dalykai visiškai nedomina, nors turėtų“, – teigia kalvis.
Neapsakomo grožio renginį kiekvienais metais vainikuoja eksperimentas – geležies anglinimas, kuriam pradedama ruošis likus savaitei iki renginio. Pirmasis geležies anglinimo eksperimentas, anot pašnekovo, pavyko nuostabiai, o jam padėjo archeologas Gvidas Slah: „Mes naudojome senovines technologijas, tačiau išgauti geležį yra itin sudėtinga, nes nėra išlikusių jokių tikslių rašytinių šaltinių.“
Tad laimė iš tikrųjų buvo ne pasagos, o geležies radimas.
Eksperimento tikslas yra geležies kritės išgavimas. Joje, anot kalvio, yra daugybė priemaišų, kurios kenkia geležies struktūrai, tad pasidėjus ritę ant priekalo, reikia kuo švariau išmušti priemaišas: „Taip yra gaunama švari geležis, o ją pavertus plienu galima nukalti naudingą įnagį – peilį, kirvį ar kažką kito.“
Visas renginys yra neįtikėtinai nuostabus. „Krosnies ardymas, lydymo procesas, žarijos, kylančios į dangų... Tai yra toks nuostabus reginys, kuriam jokie fejerverkai negalėtų prilygti. Sunku viską apsakyti žodžiais, reikia atvažiuoti ir pamatyti“, – svajingomis mintimis besidalijantis Martynas pabrėžia, jog renginys unikalus nenutrūkstama veikla, o šiemet bus rengiamas jau šeštą kartą.
Visą projekto „Kasdienybės artumoje“ turinį galite rasti paspaudę čia.
