Apie tai, kas vyksta su Ali ir dar mažiausiai keturiais Irako piliečiais, dėl skirtingų priežasčių palikusiais gimtąjį Iraką ir jau kelerius metus gyvenančiais Lietuvoje, viešai „Facebook“ parašė žurnalistė Daina Žeimytė-Bilienė.
„Sėdžiu nusvirusiomis rankomis ir galvoju: bet kodėl taip? Ar tikrai nėra didesnių grėsmių, kurioms dabar reiktų skirti daugiau dėmesio, nei šie, integracijos keliu sėkmingai einantys jauni žmonės? Daugiau nei ketveri metai sunkaus darbo salone. Sutvarkytas gyvenimas. Jie daro viską, kad tik atitiktų mūsų kriterijus.
Ar mums svarbesnė naujai atvykstanti darbo jėga? Po ketverių metų išsiunčiami žmonės jau spėjo integruotis, nenusikalto, turi darbą, būstą, dažnai gyvenimo draugą ar net šeimą, neprašo pašalpų, mokosi kalbos, kuria gyvenimus ir pridėtinę vertę mums. Kodėl jie vis mums taip kliūva?“ – savo įraše klausimus kelia žurnalistė.
Ali, kurio galimybės likti Lietuvoje pakibo ant plauko – vienas iš nedaugelio, kurie turi galimybę gauti teisinę pagalbą. Penkis Irako piliečius, atsidūrusius panašioje situacijoje, atstovaujantis tarptautinės teisės ekspertas, teisininkas Rytis Satkauskas, penktadienį 15min sakė, jog Ali likimas sprendžiasi būtent dabar. Penktadienį jis buvo dar kartą apklaustas ir galbūt tai taps pretekstu sustabdyti įsivažiavusią teisinę mašiną ir pirmadienį jo neįsodinti į lėktuvą.
Jei taip įvyktų, Ali susidurtų su realia grėsme dėl savo gyvybės, o taip pat turėtų kur kas mažiau šansų įrodyti pasikeitusias savo gyvenimo aplinkybes, kurios – itin svarbios jo galimybėms gyventi Lietuvoje – šalyje, kurią jau ketverius metus laiko namais.
„Ali atstovauju nuo 2022 m. Iš Irako jis išvyko dėl persekiojimo grėsmės. Tačiau, nors Lietuvoje pirmos instancijos teismas nustatė to persekiojimo grėsmę, vėliau Vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą panaikino. Tuomet Ali išvyko į Liuksemburgą, kur dirbo kirpėju (tai – jo profesija, Lietuvoje keletą mėnesių jis taip pat jau buvo dirbęs kirpėju – past.). Iš ten buvo parsiųstas į Lietuvą – dėl to, kad prašymas gyventi buvo pateiktas šioje šalyje. Taip nutiko ir daugeliui kitų irakiečių“, – pasakojo Ali interesams jau kelerius metus atstovaujantis teisininkas.
Grįžti į Iraką negali dėl grėsmės sau ir artimiesiems
Pasak jo, Lietuvos teismai yra pripažinę, kad Ali priskiriamas pažeidžiamų asmenų kategorijai, dėl ko ir negali grįžti į Iraką, kur jam kyla persekiojimo grėsmė.
„Liuksemburge Ali atsidūrė neatsitikinai – tuo metu ten gyveno jo brolis. Šiuo metu brolis yra Lietuvoje, susituokė su lietuve. Taigi, Ali čia turi darbą, socialinius ryšius. Deja, to nepakanka – rugsėjo 11 d. jis buvo vėl sulaikytas su tikslu deportuoti iš šalies“, – pasakojo teisininkas, paaiškinęs situaciją, kurioje atsidūrė jo atstovaujamas kirpėjas iš Irako.
„Grįžęs į Lietuvą 2024 m. kovą Ali formaliai neprašė antrą kartą prieglobsčio, kadangi bijojo, kad bylą nagrinėjant bus sulaikytas ir perkeltas pusmečiui į Pabradę. Šiuo metu, kiek suprantu, jis sulaikytas, nes nėra aišku dėl jo teisės gyventi Lietuvoje. Ali paso galiojimas pasibaigęs dar 2020 m. Jokių kitų kelionės dokumentų jis neturi. Ir dėl to jis gali būti išsiųstas iš šalies. Irako institucijos atsisako bendradarbiauti ir išduoti kelionės dokumentus <…>“ – pasakojo teisininkas.
Pasak pašnekovo, Ali teismui pristatė elektroninius laiškus, kuriuose matyti, kad patenkintas jo prašymas patvirtinti asmens tapatybę – Irako institucijos elektroniniu būdu tai padarė. Deja, situacijos tai nepakeitė – iki penktadienio popietės, kada Ali ir vėl buvo apklausiamas. Advokatas viliasi, kad naujos aplinkybės – socialiniai ryšiai, darbas – padės į Ali situaciją pažvelgti naujomis akimis ir taps pagrindu jo nedeportuoti į grėsmę jo sveikatai ir gyvybei keliančią gimtinę.
Visgi Ali istorija – tik viena iš daugelio. Kalbėdamas apie ją, teisininkas R.Satkauskas prisiminė ir dar vieną. Kamerūno pilietis, gyvenantis Lietuvoje ir čia sukūręs šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, net ir įvertinus visas aplinkybes buvo tiesiai iš darbo vietos nugabentas į oro uostą ir deportuotas į Kamerūną.
Teisininko teigimu, akivaizdu, jog sistema neveikia. Jo nuomone, žmogaus teises deportacijos metu turinti užtikrinti nevyriausybinė organizacija neatlieka savo darbo, teismai taip pat neatsižvelgia į prieglobsčio prašančių užsieniečių iš trečiųjų šalių gyvenimo aplinkybių pokyčius. Juolab, kad daug tokių žmonių neturi nei žinių, nei finansinių galimybių gauti tinkamą teisinę pagalbą ir apginti savo teises.
Portalas 15min kreipėsi į Migracijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą, prašydamas pakomentuoti šią situaciją.
„Migracijos departamentas neteikia informacijos apie konkrečių prieglobsčio prašytojų bylose esančius duomenis, bylų nagrinėjimo eigą, trukmę, aplinkybes, motyvus, patikslinimus, priimtus sprendimus ir panašiai“, – nurodoma portalui atsiųstame atsakyme.
Gavę Valstybės sienos apsaugos tarnybos atsakymą, pasidalinsime.
Kavinę įkūrusios vietnamietės buvo deportuotos
Ši istorija priminė pernai gruodį garsiai nuskambėjusį panašų atvejį. Kaip tuomet skelbė portalas Lrt.lt, teismas atmetė Šiauliuose kavinukę turinčių užsieniečių prašymą stabdyti Migracijos departamento sprendimą, kol bus išnagrinėtas jų skundas.
Beveik 6 metus Šiauliuose nedidelę kavinę „Saigon Kava“ turėjusios pusseserės Ngoc Anh Thu Vu ir Thi Phuong Dung Le apie naikinamą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje sužinojo prieš porą savaičių. Migracijos departamento atsiųstame rašte buvo nurodyta, kad užsienietės pažeidė esamą tvarką – neįdarbino dviejų ES piliečių arba leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turinčių piliečių. Per dvi savaites joms liepta uždaryti savo verslą ir palikti Lietuvą.
Moterys guodėsi, kad gimtajame Vietname nieko neturi, viską pardavė ir pastaruosius 5 metus gyvenimą kūrė Lietuvoje. Tuo metu Migracijos departamento vadovė tikino, jog verslininkės jau ilgą laiką neįvykdo reikalavimų leidimui gyventi verslo pagrindu, o įstatyme išimtys nėra numatytos.
Priešindamiesi Migracijos departamento sprendimui panaikinti laikinai išduotą leidimą gyventi vietnamietiškos virtuvės restoraną „Saigon kava“ Šiauliuose įkūrusioms vietnamietėms Alex ir Dianai, gyventojai parengė peticiją, kuria raginama atšaukti sprendimą moterims palikti šalį. Ją pasirašė virš 2 tūkst. žmonių.
