Ryto gyvenime kraštotyra atsirado neplanuotai. Pabaigusiam Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą ir atėjusiam dirbti į mokyklą buvo pasiūlyta vesti gaisrininkų būrelį, tačiau Rytas, pabijojęs, atsisakė: „Neišmaniau šių dalykų, tad istorijos mokytojas pasiūlė kraštotyros būrelį“, – juokaudamas prisimena pašnekovas.
Kraštotyros žinias pasitelkdavo mokiniams sudominti
Iš Širvintų rajone esančio miestelio kilęs Rytas pats dar būdamas mokykloje talkino istorijos mokytojai, literatūros pamokose jį žavėjo tautosaka. Rytas sako, jog visgi pradėjo gilintis į kraštotyrą nieko apie tai neišmanydamas: „Jeigu būčiau turėjęs globėjų ar talkininkų pačioje pradžioje, viskas būtų įvykę greičiau.“
Tačiau po truputį žinių ir praktikos atsirado vis daugiau, o persikėlęs gyventi į Kėdainių rajone esantį Akademijos miestelį tapo gidu draugams, vietiniams jį pažįstantiems žmonėms ir Akademijos bei šalia esančios Dotnuvos miestelių kraštotyros ekspertu. „Į Akademiją atvykau dirbti, tačiau dar prieš važiuodamas domėjausi šiuo miesteliu. Prisimenu, kaip bibliotekose skaičiau apie miestelio kultūrą, tad su tam tikrais aspektais jau buvau susipažinęs“, – šypsosi kraštotyrininkas.
Darbas mokykloje taip pat leido pasitelkti kraštotyros žinias, jas susiedavo su lietuvių kalbos ir literatūros pamokomis, o vaikams tai buvo be galo įdomu. „Norėjau, kad pamokų turinys būtų artimesnis vaikams. Kalbėjome ir gilinomės į tam tikras epochas ir Dotnuvos apylinkėse žinomus žmones. Apžvelgdavome ir istorines temas, jose kultūra atsiskleisdavo kitaip“, – prisiminimais dalijasi Rytas.
Maži miesteliai stebina įdomybėmis
Nors tiek Akademijos, tiek Dotnuvos miesteliai yra nedideli, objektų gausa stebina. O kultūros pavelde, anot pašnekovo, yra užfiksuota daugiau nei 40 oficialių objektų: „Yra daugybė materialių dalykų – paminklų, pastatų, o kokia gausa asmenų ir žymių žmonių, ypač iš tarpukario laikotarpio – Vincas Vilkaitis, kunigas-profesorius Fabijonas Kemėšis. Akademijos visas miestelis yra tarsi istorija, o objektai išsidėstę kas keliasdešimt metrų.“
Knygelė praverčia atvykėliams, o ir vietinių pasąmonėje kai kurie objektai yra pasimiršę.
Itin įdomios yra asmenų gyvenimo nuotrupos, kultūrinė veikla. Nepaisant to, kad Rytas Akademijoje gyvena jau daugybę metų, miestelis vis dar sugeba nustebinti. „2022 m. esu išleidęs knygelę „Akademijos sodyba: ekskursijos gidas“. Dabar, po trijų metų, knygelę galėčiau papildyti, tad ta istorija yra visada gyva, vis kažką naujo sužinau“, – mažo miestelio subtilybes atskleidžia pašnekovas.
Knygelėje Rytas yra pateikęs ekskursijos gidą, kuris veda pagal gatves. Joje galima rasti pastatus, statytus prieš Pirmąjį pasaulinį karą, nepriklausomos Lietuvos pastatus, buvusią bažnyčią ir daugybę kitų objektų. „Knygelė praverčia atvykėliams, o ir vietinių pasąmonėje kai kurie objektai yra pasimiršę, tad tai ne tik gidas lankytojams, bet ir puikus priminimas Akademijos gyventojams“, – šypsosi Rytas.
Širdžiai mielos veiklos skatina nuolat domėtis
Akademijos ir Dotnuvos miestelius, anot pašnekovo, lanko atvažiuojančios ekskursijos, o savaitgaliais – šeimos su vaikais: „Keletas ekskursijų būna, matyt, dvarvietė ir kultūros istorija žmones traukia. O ir aš pats paprašytas kartais jas pravedu, nors nesu gidas.“
Rytas sako dabar daugiausiai dėmesio skiriantis savo dotnuvių svetainei, domisi Kėdainių regiono vietovardžiais. Taip pat prisideda prie Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius organizuojamo gražiausio, įdomiausio vietovardžio rinkimų. Tai apima gyvenvietes, kalnus, upes. O vietovardžius parenka pats Rytas, remdamasis savo bei mokslininkų patirtimi.
Akademijos visas miestelis yra tarsi istorija, o objektai išsidėstę kas keliasdešimt metrų.
Rytas yra parengęs įvairių kraštotyros rinkinių, išleidęs leidinių apie Dotnuvos, Akademijos miestelius, Gelvonus ir Kėdainius. O taip pat domėjęsis ir sudaręs daugybę kitų leidinių, pelnęs begalę pripažinimų bei mylimas ir gerbiamas ilgametis Akademijos gyventojas.
Visą projekto „Kasdienybės artumoje“ turinį galite rasti paspaudę čia.
