Jūratė Damulytė – apie gilų nardymą: kodėl tiriamoji žurnalistika kuria realius pokyčius

Interviu J. Damulytė pasakoja, kodėl jai prireikė „naro“ specialybės, kuo iš tiesų skiriasi tyrimai nuo tuo vardu vadinamų publikacijų, kokių vertybių ir kantrybės reikalauja šis darbas bei kaip 15min Tyrimų skyriaus žurnalistų tyrimai prisidėjo prie realių pokyčių – nuo įstatymų pataisų iki teisėsaugos tyrimų ir tarptautinių sankcijų.

– Kodėl pasirinkai šios srities žurnalistiką?

– Daugiau nei 20 metų dirbau naujienų žurnalistikoj, didesniąją laiko dalį – naujienų agentūroje BNS. Tą laiką prisimenu kaip greičio ruožų bėgimą – ten labai daug spartos, dinamikos, turi greitai orientuotis ir reaguoti į įvykius, klaust daugybės klausimų. Negalim atsilikt, ypatingai svarbu pranešti svarbiausias naujienas pirmiems, tuo pačiu jas suskubt greit ir atsakingai patikrint ar pasitvirtint. Man tai buvo labai įdomu.

Bet taip pat ryškėjo, kad vienai naujienai vejant kitą gana daug klausimų dažnai taip ir lieka neatsakyti. Iš įvairių šaltinių pasiekdavo daug užkulisių, įvairios informacijos, kurią ir dirbant agentūroje norėjosi labiau tyrinėti, nerti gilyn. Todėl, kai sulaukiau pasiūlymo imtis tiriamosios žurnalistikos, tai skambėjo kaip labai įdomi galimybė. Nulipau nuo aktualijų bėgimo takelio ir ėmiausi naujos „naro“ specialybės.

Tyrimų žurnalistika – kur kas lėtesnis gylio žanras, gali naršyti ir tyrinėti temą įvairiais pjūviais, įsigilint ir suprast kontekstą ir išsigrynint svarbiausius klausimus, į kuriuos ieškom atsakymų. Pirmiausia siekiau geriau suprasti ir apsibrėžti, kas yra toji tyrimų žurnalistika.

Tyrimai nėra viskas, kas jais vadinama.

Tyrimų žurnalistika turi savo metodikas, savus kriterijus ir gana griežtus, kaip ir kur renkama, tikrinama ir pagrindžiama informacija. Tai sudėtinga sritis, nes tenka dirbt ir su labai didžiuliais duomenų rinkiniais, labai specifine informacija, arba atgaminti labai nutolusį kontekstą, jį paverčiant vėl aktualiu šiandien.

Ir čia reikia nuolat mokytis pačių įvairiausių dalykų ir tai labai įdomu. Ypatingai vertinu praktines pamokas, kurių galime išmokti iš kolegų bendradarbiaudami tarptautiniuose projektuos. Tyrimų žurnalistikos tokia specifika, kad ji neturi ribų nei sienų ir turi labai plačias tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Ir skirtingai nei aktualijose, čia nelenktyniauji, nesieki atbėgti primas su naujiena. Čia sieki aiškaus tikslo – pokyčio, problemos sprendimo, reakcijų. O tam tikslui pasiekti kartais susiburia labai plačios tiriamųjų žurnalistų komandos.

Antai šiemet su kolegomis teko prisidėti prie tarptautinio tyrimo, kuriame dirbo daugiau nei 100 žurnalistų. Bendrinti, analizuoti iš skirtingų šalių surinktą informaciją, ją apdoroti, koordinuoti – milžiniškas darbas. Bet tyrimo rezultatas – atskleistos sisteminės sveikatos srities reguliavimo ydos Europos mastu, į ką buvo priversta reaguot pati Europos Komisija.

– Ar gali prisiminti atvejį, kai tavo darbas tiesiogiai prisidėjo prie pokyčio – įstatymo, tyrimo ar viešo sprendimo?

– Beveik visi mūsų tyrimai yra sulaukę reakcijų, tik jų pobūdis skiriasi. Kartais institucijos, politikai ar teisėsauga reaguoja rimtai, kartais – „dėl varnelės“, nes turi parodyt susirūpinimą atskleista problema. Bet žvelgiu savikritiškai – jei reakcija skysta, labai gali būti, kad mes, žurnalistai, per menkai pasistengėm, mūsų pagrindimas ar jo pateikimas skystokas, galbūt nesugebėjom įtikinti, kad atskleista problema yra labai rimta ir verta rimtesnio visuomenės dėmesio.

Vis tik didesnė dalis 15min Tyrimų skyriaus komandos per pastaruosius ketverius metus atliktų darbų skatino pokyčius ir tuo nuoširdžiai džiaugiuos.

Po tyrimo apie nelegalius sąvartynus aplinkosauga sukruto skaičiuoti padarytą milžinišką žalą gamtai, Seime imtasi įstatymų pataisų. Tyrimas apie korupciją laikant vairavimo egzaminus paskatino teisėsaugos tyrimą, kuris baigėsi apkaltinamaisiais nuosprendžiais, sukruto ir pati „Regitra“. Po žurnalistinio tyrimo apie įžūlias rusiškas klastotes magistralinio dujotiekio GIPL statybose valstybės įmonė „Amber Grid“ ėmėsi vidinių pertvarkų, savo priežiūros procesų peržiūros, išjudinome ir labai vangiai iki tol vykusį teisėsaugos tyrimą dėl šios apgaulės. Tyrimas apie narkotikų prekybą ir vartojimą tarp vaikų institucijas paskatino bent jau rimčiau žvelgti į šios problemos gylį bei mąstą, imtis išsamesnės analizės.

Su partneriais atskleisti Lietuvos pasų gamintojos įmonės „Garsų pasaulis“ ryšiai su Baltarusijos valdžios režimo šulais sulaukė griežtų reakcijų ir Lietuvoje, ir už jos ribų – vienas baltarusių oligarchas buvo įtrauktas į tarptautinių sankcijų sąrašus, su juo obuoliavusi lietuviška įmonė neteko milijoninių valstybinių kontraktų, buvo pripažinta nepatikima.

Vienas didžiausių mūsų kartu su partneriais atliktų tyrimų – apie „Bankeros“ užjūriuose pradangintus milijonus, išjudino pastangas imtis aiškintis šio šimtamilijoninio projekto tikrąją prigimtį, jos pagrindinių veikėjų siekius. Ir Lietuvos, ir kitų šalių priežiūros institucijos ėmėsi vertinti kas ir apie ką yra „Bankera“, teisėsauga taip pat ėmėsi tyrimo dėl įtariamo pinigų plovimo ir kitų įtariamų nusikaltimų.

Čia išvardinau glaustai ir anaiptol ne viską. Bet manau, to pakanka, kad galėtume vertinti, kokį poveikį gali kurti tiriamoji žurnalistika.

- Kokios vertybės svarbiausios šiame darbe?

- Manau, kokybiškai žurnalistikai taikomos bendros vertybės – atsakingumas, kruopštumas, kritinis mąstymas, drąsa, atkaklumas, žingeidumas.

Tiriamojoje žurnalistikoje gal dažniau tenka susidurti su nenoru atsakyti į klausimus, atlaikyti spaudimą, grasinimus, įvairias manipuliacijas. Todėl čia labai praverčia ir tam tikras užsigrūdinimas, psichologinis atsparumas, įžvalgumas bei sumanumas.

Tema žurnalistui turi nuoširdžiai rūpėti ir „skaudėti“, todėl laba svarbi vertybė – empatija, tuo pačiu išlaikant ir šaltą protą.

Ir dar labai svarbu turėti pilnus aruodus kantrybės, kartais vaikštau po miestą su klausimu – kur jos galėčiau nusipirkti?

Skaitykite Jūratės Damulytės parengtus straipsnius:

„Žurnalistika mato daugiau“ tai turinio skiltis, kuri yra projekto „Tikra žurnalistika atneša tikrus pokyčius“ dalis.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas – skirta 700 000 Eur.