Šiame interviu jis atvirai pasakoja apie misiją, vertybes ir atsakomybę, slypinčią už sporto žurnalisto darbo.
– Kodėl pasirinkai šios srities žurnalistiką?
– Daug kas įsitikinę, kad sportas yra apie rezultatus, emocijas, reginį akims, bet fiksuodami visa tai sporto žurnalistai dažnai atlieka svarbią misiją, naudingą visuomenei dėl eilės priežasčių.
Viena svarbiausių – pavyzdys, nes sporto žvaigždės, jų pasiekimai – įkvepia. Atletų pergalės, istorijos apie tai ir pačų sportininkų asmenybes žadina norą sportuoti ir kitiems žmonėms, tarp jų ir vaikaims bei paaugliams. O sportuodami jie ne tik atsitraukia nuo žalingų pagundų, bet ugdo daugybę gyvenime reikalingų savybių, kaip ryžtas, valia, disciplina, pagarba, komandiškumas.
Sportininkų ar komandų pergalės bei atskleidžiamos emocijos atneša daug gerų įspūdžių ir visų mūsų kasdieniniame gyvenime, o nesėkmės grūdina ir tarsi parodo, kad jų nereikia bijoti, jų pasitaiko net geriausiems.
– Ar sporto žurnalistika gali padaryti visuomenę sąžiningesne?
– Sporto žurnalistika daugumai šios profesijos atstovų leidžia prisidėti prie visuomenės ugdymo tampant jai sąžingnesne, doresne, skaidresne. Tai ir prevencija sukčiavimui.
Pavyzdžiui, daug tekstų esame parašę apie dopingą, juo sukčiavusius Lietuvos ir užsienio sportininkus ir trenerius, kurie nesąžiningu būdu apgavo ar bandė apgauti sąžiningus atletus. Tarkime, po serijos rašinių apie dopingą Lietuvos sunkiaatlečių gretose, juos atidžiau pradėjo tikrinti Lietuvos antidopingo agentūra, o pareigūnai atliko kratas, kol galiausiai 10 metų buvo diskvalifikuotas uždraustų medžiagų platinimu Klaipėdoje kaltintas treneris ir federacijos prezidentas Bronislavas Vyšniauskas.
Kita sudėtinga sporto sukčiavimo tema – sutartos rungtynės. Policijai yra sudėtinga nustatyti tokius atvejus, bet sporto žurnalistai savo tyrimais viešino nesąžiningų krepšinio ir futbolo veikėjų siekius režisuoti rungtynių rezultatus, tai skatino federacijas ir klubus imtis savų priemonių saugant sąžiningą sportą. Kai kurių klubų neliko, sukčiavę asmenys turėjo pasitraukti į šešėlį.
Ne kartą esame rašę apie sporto pinigų dalybas. Net jei sumos nebūtinai tokios didelės, kaip kitose srityse, valstybė skiria daug milijonų eurų kasmet įvairioms organizacijoms, kuriose kartais pasitaiko asmenų, kurie veikia ne bendriems, bet savo interesams. Viešinant tokius sandorius, ateina pokyčiai – pavyzdžiui, Kūno kultūros ir sporto departamento paramos fondo valdyba, kurioje keli sporto funkcionieriai pastebimai daugiau pinigų skirdavo savo organizacijoms, sulaukė STT įvertinimų, kol galiausiai buvo išardyta, o paskui sukurtas skaidresnis pinigų skirstymo mechanizmas, su konkretesnėmis taisyklėmis.
Arba, pavyzdžiui, kolegos šiemet aprašyti Lietuvos krepšinio federacijos bandymai daryti verslą su federacijos viceprezidento Tomu Pačėso įmone – galima teigti, jog viešumas tapo bajeru nešvariam sandoriui.
Dar anksčiau aktyviai buvo aprašomi anksčiau teistų asmenų įtaka futbolo federacijoje – jų nebeliko, aktyviau įsiterpus politikams. Vienas garsiausių šalies nusikaltėlių – Giedrius Janonis, pravarde Kamuolys, irgi neteko pareigų futbolo akademijoje Kaune, kai paviešinome 15min portale.
– Ar sporto žurnalistika gali atliepti lygybę?
Labiau kitose šalyse, nei mūsų, bet pasitaiko rasizmo atvejų, kuriuos aprašant ir akcentuojant atletų pasisakymus auga tolerenancija kitiems žmonėms.
Tekstai apie paralimpiečius ar specialiuosius olimpiečius (sportininkus su mąstymo sutrikimais) galbūt nėra labai gerai skaitomi, bet stengiamės jais palaikyti likimo mažiau apdovanotus žmones, iš kurių valios irgi galime semtis pavyzdžių visi.
Šiais metais aprašėme vieno Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovų nuodėmę tarptautiniame renginyje, kur jis galimai priekabiavo prie moters, kartu atskleisdami, kaip kitaip pats komitetas aprašė tą patį renginį, nors galiausiai Mindaugas Griškonis turėjo pasitraukti iš vienų iš savo pareigų.
Skaitykite Kęsto Rimkaus parengtus straipsnius:
Suprasti akimirksniu
- Naujas darbuotojas Lietuvos futbole – „Kamuolinių“ gaujos vadeiva
- „Komplimentas“ moteriai išvertė iš pareigų – ką Šveicarijoje padarė Lietuvos olimpinis didvyris?
- Kas sukčiavo, o kas ne? Sutarti mačai nulėmė Lietuvos krepšinio klubo mirtį
- Centimetrų detektyvas: svarbus lengvosios atletikos žvaigždės šuolis sukėlė abejonių
- Legendinio Vilniaus „Žalgirio“ vyrų likimai: tragedijos, emigracija ir įvairios profesijos
„Žurnalistika mato daugiau“ tai turinio skiltis, kuri yra projekto „Tikra žurnalistika atneša tikrus pokyčius“ dalis.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas – skirta 700 000 Eur.
