Sekite 15min Google
Su netikromis žmonių anketomis M.Pareščius susidūrė dar prieš du dešimtmečius, kai buvo vienas iš „Draugas.lt“ įkūrėjų ir akcininkų.
„Pažinčių klubuose buvo kuriamos netikros anketos, susirašinėjama ir iš žmonių viliojami pinigai. Problema sena, tik ji vis labiau plinta, nes atsiranda įrankių, leidžiančių lengviau kurti turinį ir kopijuoti žmonių profilius“, – pasakoja ekspertas.
Medžiagos tam sukčiams net nebūtina ieškoti vienoje platformoje. Pavyzdžiui, žmogaus asmenines nuotraukas jie gali pasiimti iš „Instagram“, o netikrą profilį jo vardu sukurti „Facebook“ ar kitame socialiniame tinkle.
Didelis sekėjų skaičius čia, anot M.Pareščiaus, nėra lemiamas veiksnys. Taikiniu gali tapti ir žmogus, kuris pats socialiniuose tinkluose beveik nieko neskelbia.
„Sukčiai gali paimti žmogaus nuotrauką iš spaudos ar interneto portalų ir įdėti ją į naujai sukurtą anketą, panašią į tikro žmogaus profilį“, – sako jis.
Nuo prašymo paskolinti iki „garantuoto“ uždarbio
Sukūrus patikimai atrodantį profilį prasideda kita sukčiavimo dalis. Vienas paprasčiausių scenarijų – apsimetus pažįstamu žmogumi kreiptis į jo aplinką.
„Jie gali paprašyti pasiskolinti pinigų, papasakoti, kad turi skaudžių gyvenimiškų problemų, ir kreiptis: būk geras, gal gali paskolinti“, – vieną iš schemų apibūdina M.Pareščius.
Nuotraukose gali būti visiškai realus žmogus, tačiau vardas, pavardė ir visa istorija – išgalvota.
Kur kas ilgiau gali būti ruošiama romantinio sukčiavimo schema. Socialiniame tinkle pasirodo, pavyzdžiui, užsieniečio ar kariškio uniformą vilkinčio vyro profilis. Nuotraukose gali būti visiškai realus žmogus, tačiau vardas, pavardė ir visa istorija – išgalvota.
„Žmogus apsimeta būsima jūsų gyvenimo meile. Kad įtikintų, jog yra įsimylėjęs, jis reguliariai kalbins, sakys komplimentus, kiekvieną dieną ir vakarą bendraus, klausinės, kaip sekasi, ką veikiate“, – pasakoja ekspertas.
Kai pasitikėjimas jau sukurtas, pokalbis gali pakrypti apie pinigus. Vienas iš specialisto minimų variantų – pasiūlymas investuoti į kriptovaliutas ar valiutų rinką per konkrečią sukčių nurodytą platformą.
Aukai pristatomas esą patikimas konsultantas ir žadama, kad vadovaujantis jo patarimais bus galima uždirbti. Kai kurie žmonės susigundo ir perveda nemažas pinigų sumas ar kriptovaliutas į tariamą biržą.
„Žmogus perveda savo kriptovaliutų piniginės lėšas į kitą biržą, kuri iš tiesų neegzistuoja. Taip jūsų pinigai ir perimami“, – aiškina M.Pareščius.
Jis mini ir kitą, jau seniai sukčių naudojamą požymį – kai internetinis pažįstamas staiga paprašo pinigus siųsti į kitą šalį, pavyzdžiui, į Nigeriją, pasinaudojant „Western Union“. Tokį netikėtą prašymą ekspertas vertina kaip aiškų signalą, kad žmogus jau yra įtrauktas į sukčiavimo schemą.
Flirtas baigėsi šantažu
Dar vienas scenarijus, su kuriuo M.Pareščius susidūrė konsultuodamas žmones, prasideda pažinčių programėlėje.
Susipažinus, pavyzdžiui, per „Tinder“, pasiūloma pokalbį tęsti „WhatsApp“ ar kitoje programėlėje. Kurį laiką bendraujama, flirtuojama, kol pašnekovė pasiūlo virtualų intymų bendravimą. Žmogui apsinuoginus paaiškėja tikrasis tokios pažinties tikslas.
„Kitą dieną gaunate žinutę: norėčiau, kad pervestumėte 5, 10 ar 30 tūkstančių eurų kriptovaliuta į nurodytą sąskaitą. Sukčius jau turi jūsų draugų sąrašo kopiją ir grasina, kad nesumokėjus jūsų nuogybių vaizdo įrašai bus išsiųsti draugams ir kolegoms“, – apie realius savo klientų atvejus pasakoja ekspertas.
Tokiose situacijose jo pirmasis patarimas kategoriškas – nemokėti: „Jeigu sumokėsite sukčiams, nėra jokios garantijos, kad jie vis tiek nepaviešins jūsų vaizdo įrašo ar nuotraukų. Esu turėjęs klientų, kurie sumokėjo kelis tūkstančius eurų vien dėl savo ramybės“.
Vienas į M.Pareščių kreipęsis žmogus buvo kariškis. Jis baiminosi, kad paviešinus intymią medžiagą gali nukentėti jo tarnyba.
Ekspertas jam patarė ne bandyti išsipirkti iš sukčių, o pačiam informuoti vadovybę ir savo aplinką apie tai, kas įvyko. Esant reikalui, perspėti, kad jo vardu ar naudojant jo atvaizdą gali būti platinamas netikras ar dirbtinio intelekto priemonėmis sukurtas turinys.
Viena netikra anketa gali įsukti visą grandinę
Problema nesibaigia vien tuo žmogumi, kurio vardu sukurtas profilis. Perėmę tikrą paskyrą arba sukūrę jos kopiją sukčiai gali pradėti taikytis į jo draugus.
Netikras profilis išsiunčia kvietimus, žinutes ar nuorodas. Bent daliai žmonių jas paspaudus gali būti mėginama išgauti jų duomenis, telefono numerį, perimti paskyrą ar paprašyti pinigų.
„Taip nulaužiamos ir draugų paskyros, ir tas sukčių ratas sukasi toliau. Žmogus dar gali susikurti naują anketą ir įspėti artimiausius draugus, bet jeigu turi tūkstantį ar daugiau sekėjų, visų taip paprastai nepasieksi“, – atkreipia dėmesį M.Pareščius.
Būtent todėl jis ragina sureaguoti net ir tada, kai pats žmogus pinigų dar neprarado. Jei jo vardu jau kuriamos paskyros, siunčiamos žinutės ar nuorodos, rizika persikelia ir jo aplinkai.
Sukčiai pagamins ir veidą, ir dokumentą
Dirbtinis intelektas, anot pašnekovo, dar labiau apsunkino bandymus suprasti, ar internete matomas žmogus iš tiesų yra tas, kuo prisistato. Šiandien sukčiui nebūtina apsiriboti tik pavogta nuotrauka.
Atėjo laikai, kai negali niekuo tikėti.
„Jie gali sukurti bet kokį veidą, net ir mūsų prezidento netikrą anketą. Gali padaryti ir dokumento kopiją, ir bet kokio žmogaus nuotrauką. Atėjo laikai, kai negali niekuo tikėti“, – įspėja M.Pareščius.
Todėl vien nuotrauka, vaizdo įrašas ar atsiųsta dokumento kopija nebėra patikimas įrodymas, kad žmogus tikras. „Kaip patikrinsi, ar tas žmogus tikras, jeigu tik susirašinėjate ir neinate su juo susitikti?“ – retoriškai klausia ekspertas.
Jo teigimu, sukčiavimo būdai egzistavo ir iki dirbtinio intelekto – nuotraukomis jau seniai buvo galima manipuliuoti naudojant, pavyzdžiui, „Photoshop“. Pasikeitė greitis ir kaina: šiandien tokiam turiniui pagaminti reikia gerokai mažiau laiko ir išteklių.
Pasitraukimas iš socialinių tinklų neapsaugos
Atrodytų, paprasčiausia išeitis – nieko apie save neskelbti internete. Tačiau M.Pareščius sako, kad visiškai išvengti rizikos tokiu būdu nepavyks.
Žmogaus nuotrauka gali būti paskelbta žiniasklaidoje, mokyklos renginio fotografijoje ar kito žmogaus socialiniame tinkle. Galiausiai kažkas gali jį tiesiog nufotografuoti.
„Galima jūsų nuotrauką pridėti prie kito kūno ar šalia sudaužyto automobilio ir išsiųsti draugams, kad jums reikia pagalbos. Jūs patys nieko nebūsite paskelbę, bet jūsų atvaizdas vis tiek gali būti atsiradęs viešoje erdvėje“, – pateikia pavyzdį pašnekovas.
Interneto aplinką jis lygina su realiu gyvenimu: ir gatvėje žmogus negali visiškai kontroliuoti, ką apie jį padarys ar pasakys kiti.
Todėl, M.Pareščiaus nuomone, šiandien verta galvoti ne apie absoliučią apsaugą, kurios pasiekti praktiškai neįmanoma, o apie tai, kaip sumažinti riziką ir ką daryti kilus problemai.
Pastebėjus, kad kažkas naudojasi jūsų vardu, nuotraukomis ar siunčia žinutes jūsų vardu, svarbu perspėti savo aplinką. Jei jau mėginama išvilioti pinigus, šantažuojama ar kitaip daroma žala, ekspertas ragina kreiptis į policiją.
Skaudžiausia net ne prarasti pinigai
M.Pareščius pastebi, kad į jį žmonės dažniausiai kreipiasi jau tada, kai situacija būna gerokai pažengusi – prarastos didelės sumos, patiriamas šantažas arba žmogus nebežino, ką daryti. Tačiau sukčių padaryta žala nebūtinai matuojama eurais.
„Gali būti paprastas žmogus, uždirbantis minimalią algą, bet jeigu kas nors pasinaudos jūsų asmeniniais duomenimis, sugadins reputaciją ir dėl to jausitės emociškai blogai, tas skausmas gali būti daug didesnis už prarastus pinigus“, – sako ekspertas.
Ypač skaudžios, jo teigimu, situacijos, kai netikras ar žeminantis turinys sukuriamas apie nepilnamečius. Jis prisimena atvejį, kai merginos bendraklasiai sukūrė melagingą ir žeminantį turinį, panaudodami jos atvaizdą, ir išplatino jį internete.
Tokiu atveju M.Pareščius ragina kreiptis į policiją. Problema ta, kad tyrimas užtrunka, o internete paskleisti vaizdai tuo metu gali ir toliau cirkuliuoti. Net ir ištrynus turinį, jo kopijos gali vėl atsirasti.
„Bet kuo daugiau bus išaiškintų tokių atvejų, tuo mažiau norinčių taip piktnaudžiauti bus tarp jaunų ar vyresnių žmonių. Tačiau kol policija aiškinasi, nuotraukos ar vaizdai lieka internete. O žmogui nuo to emociškai labai sunku“, – sako jis.
Ekspertas žino ir atvejų, kai panašios priemonės pasitelkiamos kerštaujant buvusiems partneriams – platinamas žeminantis turinys, atsiranda sekimo elementų, konfliktai persikelia į teisėsaugą ar teismus.
Pasak M.Pareščiaus, būtent čia ir atsiskleidžia viena sunkiausiai pamatuojamų internetinio sukčiavimo bei piktnaudžiavimo pasekmių – žmogus gali neprarasti nė euro, bet stipriai nukenčia jo privatumas, reputacija ir emocinė savijauta.