„Kaip viskas prasidėjo ir kaip susidomėjau šia veikla, net ir negalėčiau pasakyti, nes neturiu aiškaus atskaitos taško, viskas prasidėjo dar vaikystėje“, – juokdamasis pokalbį padeda audėjas, jau 6 metus audžiantis įvairius gaminius. Matyti, kaip abi močiutės audžia, Mindaugui buvo be galo įdomu, tad ir vaikystės prisiminimai – prie staklių.
Pirmas blynas neprisvilęs
„Labiausiai įdomu, kaip iš siūlų gimsta audinys. Vis galvodavau – kaip tie siūlai nesusipainioja, kaip pasidaro raštas ir ornamentai. O ir skirtingi raštai traukdavo akį“, – šiltais vaikystės prisiminimais ir emocijomis dalijasi pašnekovas. Šiuo metu Vilniuje gyvenantis audėjas sako, jog atėjus laikui pabandyti austi pačiam, pirmiausia teko mokytis audimo pagrindų, o tikslas buvo išmokti austi „divonus“.
Anot audėjo, tik pradėjus mokytis austi paaiškėjo, kiek daug yra audimo technikų ir būdų: „Pirmiausia išmokau ruoželinės technikos – vienos paprasčiausių ir lengviausių. Tačiau be galo troškau išmokti austi „divonus“. Deja, pradėjus mokytis, iškeliavo močiutė, tad nebeturėjau su kuo pasikonsultuoti, tačiau nusprendžiau pamėginti.“
Pirmas blynas, kaip atskleidžia Mindaugas, nebuvo prisvilęs, tad audėjo kelio pradžia buvo išties nebloga. Vasarą botanikos mokslų daktaras turi daugybę veiklų, tad audžia dažniausiai rudenį ir žiemą, tačiau, kaip pats juokauja, kai labai norisi, laiko galima atrasti viskam. O ir stakles turi dvejas – vienos puikuojasi Vilniuje, kitos – laukia Mindaugo sugrįžtančio į Kašėtų kaimą.
Dalijasi audimo įmantrybėmis
Atskleisdamas audimo paslaptis Mindaugas pabrėžia – svarbiausi elementai yra pradžia ir pabaiga. Tačiau reikia ir tinkamai pasiruošti – žinoti, kokiu raštu bus audžiama, bei tinkamai suverti siūliukus. Juk padarius klaidą, jos taip lengvai neištaisysi – gali tekti viską perverti iš naujo.
Labai svarbu paminėti, jog tas žmogus, kuris audžia, nebūtinai bus audėjas.
Tuomet sekantis techninis darbas, audimas, anot pašnekovo, yra pats lengviausias dalykas. Juk belieka sėdėti ir austi! „Labai svarbu paminėti, jog tas žmogus, kuris audžia, nebūtinai bus audėjas. Audėjas – tai asmuo, kuris gali pats pasidaryti raštus, susiverti siūlus į nytis pagal norimą raštą ir net kitiems paaiškinti ar padaryti planelius bei schemas raštui susiverti. O žmogus, kuris audžia, nebūtinai moka viską pasidaryti pats, kartais užtenka tik atsisėsti už staklių tuomet, kai viskas jau yra paruošta ir atlikti techninį darbą“, – skirtumus pabrėžia pašnekovas.
Taip pat svarbu perprasti techniką, kas, anot pašnekovo, tampa nemenka užduotimi, o kiekviena iš jų turi specifinių niuansų: „Dažnai vos pradėjus austi pradedu galvoti apie sudėtingesnes technikas, galimą raštą, spalvas, siūlus... Kuo toliau, tuo labiau norisi pabandyti sudėtingesnių, retesnių ir laikui imlesnių technikų.“
Žavi žmonių kūrybiškumas
Mindaugas dažniausiai audžia takus, skaras, užklotus, lovatieses, tačiau juokauja, jog gaminys priklauso nuo nuotaikos, taip pat galioja viena svarbi taisyklė – piktam prie staklių geriau šiukštu nesėsti: „Jeigu žmogus atsisės austi pavargęs ir piktas – kas nors tikrai bus ne taip ar nepavyks. Šis darbas reikalauja ramybės, susikaupimo.“
Audimas pašnekovui simbolizuoja ramybę, o atsisėdus prie staklių viskas pasikeičia – dingsta nuovargis po ilgos darbo dienos, mintys pasidaro šviesesnės, o veidą užplūsta šypsena. „Ši būsena yra labai unikali. Viena vertus, reikia didelio susikaupimo, kita vertus – tai suteikia be galo daug šiltų emocijų, juk iš karto gali matyti, kaip viskas vyksta, ir įvertinti savo darbo rezultatą“, – darbo užkulisiais svajingai dalijasi pašnekovas.
Jeigu žmogus atsisės austi pavargęs ir piktas – kas nors tikrai bus ne taip ar nepavyks.
Anot jo, žavu yra senieji audiniai ir žmonių gebėjimas suderinti iš pirmo žvilgsnio atrodančias nesuderinamai spalvas: „Spalvų žaismas, jų suliejimas, skirtingi efektai – visa tai yra be galo įdomu. Audimas iš tiesų suteikia džiaugsmo ir laimės, o tų pačių dalykų kartojimas nuramina.“
Visą projekto „Kasdienybės artumoje“ turinį galite rasti paspaudę čia.
