Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 21d. 20:53

Naujoji vaiko teisių tarnybos vadovė apie karantino iššūkius: kyla pyktis ir dūžta indai net „normaliose“ šeimose

Ilma Skuodienė Interviu
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Ilma Skuodienė

Naujoji Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo vadovė Ilma Skuodienė teigia, kad karantinas palietė mus visus, todėl šiuo laikotarpiu tarnyba gauna pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus ir iš šeimų, kuriose iki šiol jų nebuvo užfiksuota. Todėl vaiko teisių atstovė ragina tėvus sukaupti visą drąsą ir ieškoti jiems reikalingos pagalbos, kol situacija dar netapo kritiška.

Kaip atrodo situacija vaiko teisių srityje karantino metu? Specialistai kalba apie tai, kad karantino metu padaugėjo smurto šeimose. Ar tai reiškia, kad padaugėjo ir smurto prieš vaikus?

– Iš tiesų, teigiama, kad padaugėjo ir smurto prieš vaikus, nors pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus šiuo laikotarpiu yra mažiau, palyginti su kitais mėnesiais. Tačiau taip yra todėl, kad neveikia ugdymo ir mokymo įstaigos, šeimos gydytojai veiklą vykdo tik nuotoliniu būdu, todėl iš šių įstaigų pranešimų, kaip anksčiau, negaunama. Tačiau padaugėjo pranešimų iš policijos.

Smurto problema per keletą mėnesių besitęsiantį karantiną tikrai kelia didžiulį nerimą. Reikia pripažinti, kad karantino situacija turėjo įtakos mūsų visų gyvenimams, taip pat palietė ir vaikus. Mūsų visų sumažintos galimybės susitikti su draugais, su seneliais, su tėvais kelia tam tikrą įtampą.

Karantino metu buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai ir iki tol mums nežinomose šeimose.

Tačiau labai svarbu paminėti, kad yra labai daug pagalbos priemonių, kuriomis kviečiu išdrįsti pasinaudoti. Yra labai daug pagalbos telefonų linijų – Vaikų linija, Tėvų linija ir pan., sukurtas bendras tinklalapis pagalbasau.lt, kurioje galima surasti priimtiniausios formos ir šiuo metu reikalingiausią pagalbą. Pagalbą nuotoliniu būdu teikia labai daug psichologų ir psichoterapeutų.

Ieškoti ir gauti pagalbą labai svarbu tiek šiuo laikotarpiu, tiek po karantino, kai vieni neteksime darbo, kitiems bus sumažinti atlyginimai ar kils kitų iššūkių.

PVC iliustracija/„Tėvų linijos“ kontaktai
PVC iliustracija/„Tėvų linijos“ kontaktai

Besitęsiantis karantinas sukelia trinties ir vadinamosiose „normaliose“ šeimose. Ar jose fiksuoti vaiko teisių pažeidimai?

– Mes įpratę, kad vaiko teisių pažeidimai vyksta tik tam tikras rizikas patiriančiose šeimose, bet karantino metu iš tiesų buvo fiksuoti tokie pažeidimai ir iki tol mums nežinomose šeimose.

Deja, karantino metu ir ypač paskutinę savaitę iki jo sušvelninimo pagrindinė iškvietimo priežastis – alkoholis, kai vienas iš tėvų vartojo arba abu sutuoktiniai vartojo alkoholio, o tuomet sekė smurtas, pyktis, triukšmas, dūžtantys daiktai ir pan.

Antroje vietoje būtų tėvų nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, lankymosi ir susitikimų sąlygų pažeidimų, kai tėvai gyvena skyriumi. Kyla nesutarimai būtent karantino metu, taigi vaikai yra suaugusiųjų konfliktų centre.

Apskritai dėl suaugusiųjų skyrybų kyla daug vaiko teisių pažeidimų ir gaunama pranešimų. Tėvams nepavykstant susitarti dėl vaikų priežiūros, lankymosi ir gyvenamosios vietos, nukenčia vaikai. Žinoma, tai ne fizinis smurtas, bet tai didelė skriauda vaikui, kai apribojama vaiko galimybė turėti abu tėvus, leisti abiem tėvams dalyvauti jo gyvenime ir kartu priimti sprendimus.

Tikrai nemažai būtent tokio pobūdžio pranešimų, kaip jūs sakote, iš „normalių“ šeimų, kai tėvai – inteligentiški, išsilavinę, nestokoja teisinių žinių ir finansinių resursų.

123RF.com nuotr./Smurtas prieš vaikus
123RF.com nuotr./Smurtas prieš vaikus

Kaip veikiama, jei iškvietimas pirmas ir į „normalią“ šeimą?

– Tarnyba reaguoja į kiekvieną atvejį ir kiekvienu atveju siekia, kad vaikas augtų saugioje ir juo besirūpinančioje šeimoje. Vaiko teisių gynėjai, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pradeda jį nagrinėti ir susitinka su vaiku – išklausoma vaiko nuomonė.

Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą arba jis turi specialiųjų poreikių, raidos ar kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tuomet teisės aktų nustatyta tvarka atliekamas vaiko situacijos vertinimas. Jei nenustatoma vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, priimamas sprendimas baigti pranešimo nagrinėjimą ir jokių pasekmių nei šeimai, nei vaikui nelieka.

Tačiau šiuo metu situacija, kaip ir kalbėjome, yra išskirtinė, todėl gali būti įvairių pykčio protrūkių ar konfliktų, todėl, nepriklausomai nei nuo šeimos statuso, nei nuo to, ar buvo joje vaiko teisių pažeidimų anksčiau, šeimai teikiama pagalba.

Būna ir tokių atvejų, kai vaikai nepagrįstai apkaltina tėvus, kad šie, tarkime, draudžia jiems kur nors išeiti, patys skambindami policijai ar vaiko teisių specialistams. Kaip reaguojama tokiais atvejais?

– Jeigu vaikas pats inicijuoja skambutį, visgi tai yra pagalbos šauksmas. Tiesiog reikia nustatyti, kokios pagalbos poreikis yra, kokios paslaugos reikia šeimai. Nereikia bijoti įsileisti specialistų, nes jeigu problemos bus slepiamos, savaime jos neišsispręs. O kur kreiptis, tikrai yra: yra puikių specialistų, puikių nevyriausybinių organizacijų, padedančių tokiais atvejais.

Pavyzdžiui, jeigu tėvai jaučia, kad sunku susikalbėti su paaugliu, galite kreiptis ir į Paramos vaikams centrą ar ieškoti privačių konsultacijų. Kiekvienoje savivaldybėje įgyvendinamas kompleksinių paslaugų projektas, organizuojamos ir tėvystės įgūdžių grupės, grupės paaugliams ir teikiama kitokia psichologinė pagalba.

Sprendimų yra daug, todėl kviesčiau nelaukti, kol pats paauglys prašys pagalbos, spręsti problemą anksčiau.

Fotolia nuotr./Liūdintis vaikas.
Fotolia nuotr./Liūdintis vaikas.

Jeigu mes sulaukiame paauglio pranešimo, bet kuriuo atveju privalome reaguoti, bet tai nereiškia, kad mes tą vaiką iškelsime iš šeimos. Mes pasikalbame, įvertiname situaciją, paslaugų poreikį ir kartu su šeima susidėliojame, kaip spręsime situaciją.

Bijoti tikrai nereikia. Mūsų tikslas – bendradarbiauti su šeima, o ne bausti. Yra normalu, kad tėvai susiduria su įvairiomis situacijomis. Mes nesame visažiniai, todėl reikia ieškoti pagalbos, prašyti jos ir ji tikrai atkeliaus.

Jeigu sulaukiame paauglio pranešimo, privalome reaguoti, bet tai nereiškia, kad mes tą vaiką iškelsime iš šeimos.

Kokia procedūra, jeigu vaikas nebenori gyventi su tėvais ir prašo perkelti gyventi kitur?

– Kiekvienu individualiu atveju vertinamos aplinkybės. Svarbu paminėti, kad vienas iš pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimo užtikrinimo garantų, kuris įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, – tai vaiko teisė, kad būtų išklausyta jo nuomonė, kai sprendžiami su juo susiję klausimai. O Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai.

Nustatant vaiko interesus būtina atsižvelgti į paties vaiko norus, siekius, teikiamus prioritetus, tačiau tai nėra vaiko interesų turinį nulemianti aplinkybė. Vaiko teisių apsaugos specialistai išklauso vaiko, gebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir, įvertinę su situacija susijusias aplinkybes, atsižvelgę į vaiko amžių ir brandą, priima sprendimus, vadovaudamiesi geriausiais vaiko interesais.

Kokie pokyčiai vaiko teisių apsaugos srityje įsigaliojo nuo šių metų pradžios ir ar jau galima įvertinti poveikį?

– Nuo šių metų sausio 1 d., sprendžiant kylančias situacijas vaiko teisių apsaugos srityje, iš grėsmės vaikui lygio vertinimo perėjome prie paslaugų ir pagalbos poreikio šeimai vertinimo. Kitaip tariant, anksčiau buvo vertinamas vaikui kylantis pirmas arba antras grėsmės lygis šeimoje, pagal kurį buvo sprendžiama, ką daryti: perkelti vaiką į saugią aplinką ar palikti šeimoje, organizuojant šeimai tam tikras paslaugas. Suprantama, tokia tvarka kėlė šeimai didžiulį nerimą ir pasipriešinimą.

Dabar vertinamas pagalbos ir paslaugų poreikis šeimai, o tai užduoda visiškai kitą toną, nes tai reiškia, kad į šeimą atvykęs specialistas atlieka ne grėsmės, o vaiko situacijos vertinimą. Dar viena svarbi naujovė, kad įvesta vaiko laikinoji priežiūra, kai vaikas kartu su tėvais gali būti prižiūrimas artimo giminaičio, senelio.

Jeigu situacija sudėtingesnė arba tokio giminaičio nėra, vaikas su tėvais arba vienu iš tėvų gali būti apgyvendintas socialinėje įstaigoje, nes paslaugos tikslas – padėti šeimai išgyventi krizę ar keisti tam tikrą elgesį ir vėl grįžti prie normalaus šeimos funkcionavimo. Taigi nėra taip, kad pasikeitė tik sąvokos, o mūsų institucija ir toliau atlieka tarsi „baudėjo“ vaidmenį, paimdama vaiką iš šeimos.

Taip pat iki 30 dienų išplėstos mobilios komandos paslaugos, mobili komanda dirba tiek su tėvais, tiek su vaiku. Karantino metu ši pagalba buvo teikiama nuotoliniu būdu, o nuo gegužės 1 d. specialistas jau vyksta į šeimas.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Smurtas prieš vaikus
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Smurtas prieš vaikus

Ne taip seniai visuomenėje vyko karšta diskusija, kaip nubrėžti ribą tarp vaiko teisių ir pareigų, smurto ir drausminimo. Kaip jūs vertinate smurto prieš vaikus sąvokos supratimą visuomenėje?

– Reikia pripažinti, kad situacijų, kurios kyla auginant vaiką, mes negalime išmokti iš anksto. Kiekvienas žmogus, taip pat ir vaikas, yra unikalus ir gali kilti pačių įvairiausių situacijų.

Kur dėti ribas, kaip elgtis su vaiku, kai jis neklauso? Taip, nustatyti vaikui ribas yra svarbu, jos suteikia vaiko gyvenimui saugumo, bet jos turi būti nustatomos nenaudojant smurto. O kaip tai padaryti? Verta apie tai diskutuoti su artimaisiais, draugais, kelti klausimą darželio grupėse ir kartu ieškoti tų sprendimų. Šia tema galima rasti ir daugybę straipsnių internete, taigi kiekviena šeima gali pasirinkti sau geriausią būdą ir jį pritaikyti.

Beje, įstatyme pasakyta, kad smurtu nelaikomi veiksmai, kai fizinė jėga panaudojama norint vaiką apsaugoti, o smurtas apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis.

Nustatyti vaikui ribas yra svarbu, jos suteikia vaiko gyvenimui saugumo, bet jos turi būti nustatomos nenaudojant smurto.

Žodis „tyčinis“ labai daug ką paaiškina. Kita vertus, nustatyti praktikoje, koks buvo veiksmas – tyčinis ar netyčinis, yra labai sunku, kiekviena situacija – individuali. Visgi manau, kad kiekvieno tėvo siekiamybė – nenuskriausti, nesužeisti savo vaiko, o tinkamai ir su meile atlikti savo pareigą. Tačiau iššūkių tėvystėje kasdien būna su kaupu.

Kokia jūsų pačios vaikų teisių sistemos vizija?

– Pirmiausiai norisi didinti visuomenės pasitikėjimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kad mes kartu su šeimomis bendradarbiautume ir kartu ieškotume sprendimų. Tikrai turiu siekį, kad plačiau atliktume švietėjišką veiklą vaikų teisių ir laisvių įgyvendinimo kontekste – tiek vaikams, tiek tėvams.

Sieksime stiprinti darbuotojų kompetencijas, išsigryninsime kompetencijų portfelį, kad per tam tikrą laiką darbuotojai tas užsibrėžtas kompetencijas įgytų. Ir tai būtų mūsų kokybės standartas, kad visuomenės galėtų mumis pasitikėti. Pagaliau tuomet ir patys darbuotojai jausis saugiai tiek priimdami sprendimus, tiek reaguodami į situacijas, kurių tikrai būna įvairių. Atvykus į šeimą, kurioje vyksta krizinė situacija, tinkamai sureaguoti ir rasti tinkamiausią sprendimą, kaip padėti, nėra paprasta.

Labai svarbu kuo labiau paprastinti biurokratinius procesus ir rinkti duomenis apie vaiko teisių pažeidimus iš kiekvienos savivaldybės, kad matytume, kokios šeimos ir su kokiomis problemomis susiduria, tuomet galėtume pagal šiuos poreikius koreguoti ir vystyti paslaugas,.

Jos gali būti labai įvairios: jau minėtos tėvų savipagalbos ir tėvystės įgūdžių lavinimo grupės, grupės paaugliams, psichologo pagalba, paslaugomis negalią turinčius vaikus auginančioms šeimoms ar elgesio ir emocijų problemų turintiems vaikams, mediacijos paslaugos šeimai, pagaliau socialinių paslaugų spektras, kuris padėtų šeimai keistis ir įgyti naujus įgūdžius, paslaugos priklausomybę besigydantiems asmenims, kadangi nemažai vaiko teisių pažeidimų įvyksta šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Ypatingos

04:35
12:16

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

01:25
01:10:33
01:21

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką