2025-08-31 17:17

Nelaimė, paralyžiavusi pusę Edvino kūno: „Gydantis Indijoje įvyko tai, kuo niekaip negalėjau patikėti“

Beveik prieš dvejus metus Edviną Vygontą ir jo šeimą sukrėtė skaudi nelaimė – jaunas vyras iškrito iš antro aukšto. Nuo to laiko Edvinas nebevaikšto, nes pusė kūno yra paralyžiuota, o retas Lietuvos valstybinių įstaigų gydytojas tiki, kad jis vėl vaikščios. „Mus smukdo, gniuždo ir atima viltį“, – sukaupta patirtimi dalijasi Edvinas, pasakodamas apie tai, ką jam teko patirti ir su kuo susidurti per šiuos beveik dvejus metus.
Edvinas Vygontas
Edvinas Vygontas / Asmeninio albumo nuotr. / „15min“ fotomontažas

Edvinas sako per šiuos metus prisijaukinęs savo dabartinį gyvenimą: „Iš pradžių galvojau, kad viskas per porą mėnesių išnyks ir aš vėl atsistosiu ant kojų, vėliau atėjo supratimas, kad tai užtruks ilgiau, tačiau vis tiek nepasidaviau ir su dideliu užsispyrimu atlikdamas visas man paskirtas procedūras tikėjau, kad gyvenimas greitai sugrįš į ankstesnes vėžes.“

Čia, Lietuvoje, yra ypač sudėtinga surasti fizioterapeutą, kuris nuoširdžiai tikėtų, jog galiu atsigauti.

Pamatęs, jog gyvenimas į ankstesnes vėžes nebegrįš, Edvinas savo senąjį gyvenimą „palaidojo“ ir įklimpo į depresiją. „Labai baisu, kai žiūrėdamas senas nuotraukas suvoki, jog tokio gyvenimo daugiau nebebus. Tačiau iš depresijos liūno mane ištraukė artimi draugai, kurie nepaliko bėdoje ir neleido kentėti vienam“, – prisiminimais dalijasi Edvinas.

Reabilitacija Indijoje padėjo atgauti jutimus

Visus šiuos metus vyro gyvenimo kompanionu tapo nuolatinės intensyvios reabilitacijos, tačiau ir jos, anot pašnekovo, kiekvienoje šalyse skiriasi, o Lietuvoje situacija yra gana prasta: „Čia, Lietuvoje, yra ypač sudėtinga surasti fizioterapeutą, kuris nuoširdžiai tikėtų, jog galiu atsigauti. Daugybė specialistų, dirbančių valstybinėse įstaigose, visus pacientus, įkalintus vežimėliuose, gniuždo, smukdo ir po truputį atima viltį ir didžiausią svajonę – vaikščioti.“

Asmeninio albumo nuotr./Edvinas Vygontas
Asmeninio albumo nuotr./Edvinas Vygontas

Dėl itin prastos situacijos Lietuvoje, pašnekovas gydytis pasirinko kitose šalyse – aplankė Lenkiją, Latviją, netgi Indiją. „Lenkijoje yra stipriai išvystyta fizioterapija, o Latvijos specialistai itin gerai darbavosi su robotika. Sugrįžęs į Lietuvą panorau žengti į priekį link efektyvesnio gydymo, todėl pradėjau domėtis kamieninių ląstelių gydymo metodu, kuris turėtų paskatinti regeneracinius procesus. Tuomet gavau rekomendaciją susisiekti su Indijos gydytoju“, – pasakoja Edvinas, iš pradžių dvejojęs, ar Indija pakankamai patikima šalis gydytis.

O tuomet pajutau pirmuosius gydymo rezultatus: pradėjau šiek tiek jausti pirštų galiukus, blauzdas, šlaunis.

Išvažiavęs į Indiją pašnekovas sako apie šią šalį visiškai pakeitęs nuomonę – tokių draugiškų žmonių ir profesionalių medikų esą nebuvo sutikęs niekur kitur, o laboratorija, tarsi iš filmų, buvo įspūdinga: „Po mėnesio, praleisto Indijoje, pastebėjau pirmuosius pakitimus, tad nusprendžiau pasilikti ilgiau. O tuomet pajutau pirmuosius gydymo rezultatus: pradėjau šiek tiek jausti pirštų galiukus, blauzdas, šlaunis. Atrodė, jog būtų įvykusi magija.“

Asmeninio albumo nuotr./Edvinas Vygontas
Asmeninio albumo nuotr./Edvinas Vygontas

Visi galimi, tačiau nerealūs scenarijai, kuriuos Edvinas buvo aptaręs su kamieninių ląstelių gydytojais, pradėjo pildytis, nors vilties ar garantijų specialistai jam nebuvo suteikę. Tačiau pašnekovas pabrėžia, jog atsistatymas vyko ne tik dėl gydymo kamieninėmis ląstelėmis – reikėjo daugybės pastangų, užsispyrimo ir didelio darbo, o ir treniruotės reabilitacijoje vyko 5 valandas per dieną.

Neįgaliųjų klausimais žmones šviečia socialiniame tinkle

„Vėliau turėjau grįžti į Lietuvą, be galo to nenorėjau, bijojau, kad prarasiu progresą ir man nebegerės. Taip pat mane kankino stiprūs neuropatiniai skausmai, kurie atsirasdavo keičiantis orui, tad Lietuvoje gyventi buvo itin sunku, tekdavo gerti daugybę nuskausminamųjų. Indijoje, pastoviame klimate, pamiršau, ką reiškia patirti šiuos skausmus“, – pasakoja Edvinas, dabar jau esantis Lietuvoje ir bandantis išlaikyti Indijoje pasiektą progresą.

Asmeninio albumo nuotr./Edvinas Vygontas
Asmeninio albumo nuotr./Edvinas Vygontas

Šiuo metu Edvinas socialiniame tinkle „TikTok“ šviečia visuomenę neįgaliųjų klausimais ir leidžia žmonėms klausti visko, kas jiems yra įdomu ar ko nedrįsta, tad klausimų sako sulaukiantis įvairių: „Atsakydamas į jų klausimus ir transliuodamas savo gyvenimą stengiuosi parodyti, kad neįgalūs žmonės niekuo nesiskiria nuo likusios visuomenės. Noriu skleisti žinią, kad vežimėlis nėra nuosprendis, o išgydyti gali pozityvas ir reikiamos informacijos žinojimas. Tikiu, kad viskas vyksta ne be reikalo, o galbūt ir ši nelaimė nutiko dėl to, kad galėčiau padėti kitiems.“

Žmonių, kuriuos Edvinas yra subūręs savo socialiniuose tinkluose, palaikymas daug reiškia, tačiau lėšų rinkimas yra be galo sekinantis dalykas. Pasak jo, kai lėšos renkamos kitam, be galo gera padėti, tačiau lėšas rinkti sau – žymiai sudėtingiau. „Tai emociškai išgręžia, žemina, apima gėda. O kur dar begalinis kiekis internetinių patyčių... Vienintelis dalykas, leidžiantis neišprotėti, yra žinojimas, jog viską darai kilniam tikslui – savo atsistatymui. Taip pat ir žmonės, kurie mane palaiko, suteikia vilties nepasiduoti ir toliau kabintis į gyvenimą“, – teigia pašnekovas.

Nors dabar gydytojai įžvelgia didelį potencialą, Edvinas sako tikintis, jog jam pavyks atsistoti ant kojų, o jo pagrindinis tikslas – metams išvažiuoti į Indiją: „Per pusę metų Indijoje pasiekiau nuostabiu rezultatų, tad tikiu, kad dar kartą išvažiavęs sugebėčiau pasiekti dar daugiau ir galiausiai atsistočiau ant kojų.“

Visi norintys ir galintys padėti Edvinui vėl atsistoti ant kojų paramą galite pervesti čia:

„Edvino Vygonto labdaros ir paramos fondas“

Sąskaitos Nr: LT177189900010700330

Bankas: AB Artea

BIC/SWIFT: CBSBLT26

Pervedimo paskirtis: Parama

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą