Kaip pažymi NDG edukacinių programų kuratorė Eglė Nedzinskaitė, galerija, būdama Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, taip pat dalyvauja jau kelerius metus vykstančiame projekte „Savas muziejus“, kurio idėja – kurti edukacines veiklas įvairioms tikslinėms grupėms – žmonėms su negalia, ne neurotipiškoms bendruomenėms ir pan.
„Nacionalinėje dailės galerijoje nuo pat pirmų susitikimų 2022 metais sugalvojome, kad kūrybinių dirbtuvių vedėjus ir rengėjus norime kviesti iš tų pačių bendruomenių. Kad ne meno terapeutai, ne edukatoriai nuspręstų, bet patys tų bendruomenių žmonės, ką ir kaip jie nori veikti“, – sako E.Nedzinskaitė.
„Kiekvienais metais turime po du kūrybinių dirbtuvių ciklus, su dviem menininkais kūrėjais. Įvairių jau turėjome formatų – darėme ir tokį variantą, kai disgrafiją turintis menininkas rengė dirbtuves paaugliams, kurie turi disleksiją ar disgrafiją. Ir kadangi jis buvo apskritai toks atviras žmogus, sakė „tegul jie patys ir nusprendžia, ką mes čia veiksime“. Taip ir buvo – dirbtuvių ciklas vyko taip, kad atėję turėjome tarsi patys ir sugalvoti, ką čia veikti.
Bet iš tiesų šie susitikimai yra ne apie meną, ne apie edukacines veiklas, bet apie tai, kaip tokie paaugliai jaučiasi mokykloje, visuomenėje ir pan., kai paauglys, turintis disleksiją, pasako, kad daugiau tokių žmonių mokykloje nepažįsta, galima tik įsivaizduoti, kaip jie jaučiasi“, – sako viena iš projekto kuratorių.
Su ekskursiją vedusia Kotryna E.Nedzinskaitė susipažino anksčiau vykusiame kontaktų renginyje, o šiemet, galvodama, ką pakviesti dalyvauti „Savo muziejaus“ projekte, prisiminė būtent Kotryną.
„Jaučiuosi kaip priėmusi iššūkį, kadangi nesu baigusi jokios meno specialybės, bet kažkaip priėmiau kvietimą“, – sako Kotryna.
Modernizmas pasirinktas neatsitiktinai
„Skaitau knygas, domiuosi menu, man labai patinka ekskursijos, dėl to ir sutikau su pasiūlymu. Kadangi žinau, kad negalią turintiems žmonėms nėra viskas taip jau paprasta, nėra paprasta kur nors išeiti, ateiti į naujas erdves. Todėl galbūt kai pamatai viešumoje kitą negalią turintį žmogų, įgauni drąsos ir pats ten ateiti“, – teigia Kotryna.
Moteris sako, kad pasakoti apie modernizmo kryptį šioje ekskursijoje pasirinko neatsitiktinai.
„Modernizmas atsirado iš menininkų poreikio keisti tradicijas ir meno stereotipus. Manau, simboliška, kad ir mes čia šiandien esame – tai irgi keičia stereotipus apie negalią turinčius žmones ir jų galimybes patirti meną“, – pradėjusi ekskursiją teigė Kotryna.
Ji pripažįsta, kad nors vis daugiau erdvių ir meno bei kultūros vietų tampa vis labiau prieinamos žmonėms su negalia, vis dar daug objektų nėra pritaikyti ir prisitaikę negalią turinčių asmenų poreikiams.
„Kalbant apie žmones su judėjimo negalia, dažniausiai trukdo mums nepritaikyta infrastruktūra. O žmonėms su intelekto negalia yra kiti dalykai – prie jų reikia kitokio priėjimo, daugiau laiko, kantrybės, supratimo“, – sako Kotryna.
„Man pavyksta išeiti į viešumą, nes gyvenu Vilniuje, bet apskritai, kas gyvena mažesniuose miesteliuose, kultūra, menas ir muziejai yra labai retas dalykas, ypatingai žmogui su negalia“, – teigia negalią turinti jauna moteris.
Bet kuriuo atveju, ji įsitikinusi, kad tokie projektai vienareikšmiškai svarbūs didinant negalią turinčių žmonių įtrauktį visuomenėje bei didinant jų pasitikėjimą savimi ir savo galimybėmis.
„Tikrai manau, kad tai padrąsina, paskatina ir padeda, motyvuoja eiti į viešumą. Tikiu, kad menas sukelia emocijas, suteikia patyrimą ir tai tikrai pradžiugina net ir žmogų, turintį intelekto negalią. Juk jis kažką jaučia, kažką patiria, kažką išgirsta. Tai ir yra svarbiausia – skatinti tą įtrauktį ir priminti žmonėms, kad ir tu čia laukiamas, kad ir tau čia atsiras vietos“, – sako Kotryna.
