Sekite 15min Google
Sukčiai vis dažniau prisidengia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), „Regitros“, policijos, bankų ir siuntų bendrovių vardais, o jų siunčiamos nuorodos nuveda į tikroviškai atrodančias suklastotas svetaines. Kaip atpažinti tokią žinutę, ko siekiama išviliojant net simbolinį mokestį ir ką daryti jau paspaudus nuorodą, – apie tai 15min pasakoja Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai.
– Ar šiuo metu dažnai fiksuojamos žinutės, kuriose sukčiai apsimeta VMI, „Regitra“, policija, siuntų bendrovėmis ar kitomis gerai žinomomis organizacijomis? Kokius masalus jie pasitelkia dažniausiai?
– Taip, tokio pobūdžio sukčiavimo žinutės yra vienos dažniausiai pasitaikančių. Sukčiai nuolat prisitaiko prie aktualijų ir renkasi visuomenei gerai žinomų institucijų ar įmonių vardus, nes tai didina pasitikėjimą ir tikimybę, kad gavėjas sureaguos neįvertinęs rizikos.
Dažniausiai sukčiai bando suvilioti gyventojus pranešimais apie tariamas baudas, nesumokėtus mokesčius, įskaitant mokesčius už stovėjimą, neapmokėtas siuntas, muitinės mokesčius, sustabdytas banko operacijas ar įvairias kompensacijas.
Taip pat dažnai pasitaiko žinučių apie neva laimėtus prizus, dovanas arba skubų poreikį atnaujinti paskyros duomenis. Nepaisant skirtingo turinio, šiomis schemomis siekiama to paties rezultato – priversti žmogų paspausti nuorodą ir atskleisti savo duomenis.
– Vienoje gautoje žinutėje siūloma nemokamai atiduoti sodo baldų komplektą, tačiau prašoma sumokėti 2 eurų „pašto mokestį“ ir spausti nuorodą. Kaip veikia tokia schema ir ko iš tiesų siekia sukčiai, prašydami tokios nedidelės sumos?
– Nedidelė suma yra psichologinė manipuliacija. Daugelis žmonių pagalvoja, kad 2 eurai nėra didelė rizika, todėl sumažėja budrumas. Tačiau paprastai sukčių tikslas nėra pasisavinti 2 eurus.
Paspaudęs nuorodą žmogus nukreipiamas į netikrą siuntų bendrovės ar mokėjimo puslapį, kuriame prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis arba prisijungti prie elektroninės bankininkystės.
Simbolinis „mokestis“ tėra priemonė įtikinti žmogų atlikti veiksmą, kurio kitu atveju jis greičiausiai neatliktų.
Gavę šiuos duomenis sukčiai gali mėginti atlikti didesnius neteisėtus mokėjimus, prijungti kortelę prie savo sistemų arba išvilioti papildomus autentifikavimo kodus. Tokiose sukčiavimo schemose simbolinis „mokestis“ tėra priemonė įtikinti žmogų atlikti veiksmą, kurio kitu atveju jis greičiausiai neatliktų.
– Ar tokie pasiūlymai per „Messenger“ gali būti siunčiami iš nulaužtos tikro žmogaus paskyros? Kaip patikrinti, ar rašo pažįstamas žmogus, o ne jo vardu apsimetantis sukčius?
– Taip, dažnai tokios žinutės siunčiamos iš perimtų tikrų paskyrų. Būtent todėl jos atrodo įtikinamos, nes gavėjas mato pažįstamo žmogaus vardą, nuotrauką ir bendravimo istoriją.
Jeigu gaunate neįprastą žinutę su nuoroda, pinigų prašymu ar neįtikėtinai geru pasiūlymu, rekomenduojama susisiekti su tuo žmogumi kitu kanalu: paskambinti telefonu, parašyti SMS žinutę ar pan. Ypač atsargiai reikėtų vertinti situacijas, kai pažįstamas staiga siunčia nuorodą ir ragina skubiai atlikti mokėjimą ar prisijungti prie tam tikros svetainės.
– Kokie požymiai išduoda, kad pranešimas apie baudą, siuntą ar nemokamai atiduodamą daiktą yra netikras? Į ką pirmiausia atkreipti dėmesį?
– Vertinant tokią žinutę reikėtų atkreipti dėmesį į visumą, tačiau dažniausi įspėjamieji ženklai yra:
- raginimas veikti skubiai arba grasinimas pasekmėmis;
- nuoroda, kurios adresas neatitinka oficialios organizacijos interneto svetainės;
- neįprastas siuntėjo numeris ar paskyra;
- kalbos, gramatikos ar stiliaus klaidos;
- prašymas suvesti asmeninius, banko ar kitus duomenis;
- pasiūlymai, kurie atrodo pernelyg geri, kad būtų tiesa.
Svarbiausia taisyklė – nespausti nuorodos tiesiai iš gautos žinutės. Jei kyla abejonių, reikėtų savarankiškai atsidaryti oficialią institucijos ar įmonės svetainę ir informaciją pasitikrinti ten.
– Kas paprastai nutinka paspaudus tokioje žinutėje pateiktą nuorodą? Kokių duomenų siekiama?
– Dažniausiai žmogus nukreipiamas į suklastotą svetainę, kuri vizualiai primena realią instituciją, kurjerių bendrovę ar banką.
Sukčiai gali siekti mokėjimo kortelės numerio, galiojimo datos ir CVV kodo; elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų; „Smart-ID“ arba mobiliojo parašo patvirtinimų; asmens duomenų, tokių kaip vardas, pavardė, telefono numeris ar asmens kodas.
Kai kuriais atvejais žmogus gali būti įtikintas pats patvirtinti mokėjimus ar prisijungimus, nesuvokdamas, kad taip suteikia sukčiams prieigą prie savo sąskaitų.
– Ką reikėtų daryti žmogui, kuris nuorodą tik paspaudė, tačiau duomenų neįvedė? Ir kokių veiksmų būtina imtis, jeigu jis jau pateikė kortelės ar prisijungimo duomenis, patvirtino mokėjimą arba pervedė pinigus?
– Jeigu žmogus tik paspaudė nuorodą, tačiau nepateikė jokių duomenų ir nieko nepatvirtino, rizika paprastai yra mažesnė. Tokiu atveju reikėtų uždaryti puslapį, nebespausti jokių papildomų nuorodų, stebėti savo paskyrų saugumą ir pasikeisti slaptažodį arba slaptažodžius.
Jeigu buvo pateikti mokėjimo kortelės ar banko duomenys, būtina nedelsiant:
- susisiekti su savo banku;
- užblokuoti mokėjimo kortelę arba elektroninės bankininkystės prieigą;
- pakeisti slaptažodžius;
- patikrinti atliktas operacijas;
- kreiptis į teisėsaugą.
Apie sukčiavimo žinutes rekomenduojama pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC). Tokia informacija padeda greičiau identifikuoti naujas sukčiavimo kampanijas ir perspėti visuomenę. Tuo tarpu nukentėjus nuo sukčių reikėtų nedelsiant kreiptis į policiją.
Pagrindinė žinutė gyventojams
Sukčiai dažniausiai laimi ne todėl, kad jų schemos būna techniškai sudėtingos, o todėl, kad geba sukelti stiprią emociją – baimę, smalsumą, godumą ar skubą. Jei gavus žinutę kyla stiprus noras reaguoti nedelsiant, verta sustoti ir informaciją patikrinti per oficialius kanalus. Dažnai būtent trumpa pauzė ir kritinis situacijos įvertinimas padeda išvengti finansinių nuostolių.