Šalia kelio besipuikuojantis ženklas „Malakauskų sodyba“ kviečia žmones užsukti, susipažinti ir pabendrauti su šeimininkais, apžiūrėti kolekcijas ir be galo gražius, įvairių rūšių ir egzotinių spalvų vyro prižiūrimus gėlynus. „Visus mielai priimame, pavaišiname ir aprodome savo grožybes“, – šypteli Genovaitė.
Kolekcijoms pastatyti nameliai
Jau minėtos kolekcijos, anot pašnekovės, yra bendras jos ir vyro pomėgis. „Visos kolekcijos atsirado palaipsniui. Vienoms iš jų jau 5 metai, kitoms – dar mažiau. Bet sakėme, kad daugiau nebekolekcionuosime, nes jų turime labai daug ir įvairių, o vietos labai trūksta“, – juokiasi moteris.
Seniausia kolekcija, anot pašnekovės, yra taurelių, jas šeima kolekcionuoja jau 20 metų: „Jų turime daugiau nei 700. Net namelį pastatėme, bet ir jame nebetelpa – tiek daug jų yra.“ Prie vartų į sodybą lankytojus pasitinka iš medžio išdrožta muitininko figūrėlė, o už jo – taurelių namelis. Pašnekovė juokaudama sako, kad muitininkas turi atlikti svarbų darbą – nepraleisti lankytojų tol, kol nebus sumokėtas muitas – taurelė.
„Žmonių apsilanko išties nemažai. Jau matę mūsų kolekcijas bei ne pirmą kartą lankydamiesi ir dovanų atveža – taurelių. Dėl to jų įvairiausių ir turime“, – pasakoja Genovaitė. Dar viena kolekcija yra figūriniai buteliukai – lentynose puikuojasi gyvatės, arklio, drakono ir kitų figūrų buteliukai, o jų Malakauskai turi net 63.
Tarp pušų puikuojasi dar vienas namelis – „Špokinyčia“, kurioje „gyvena“ bokalai, druskinės ir pipirinės, miniatiūriniai ir kiti įvairiausių formų ir laikų laikrodžiai. O kur dar durų skambučių, belstukų ir miniatiūrinių drožtukų kolekcija – sodyboje galima daug ko išvysti.
Vos per 4 mėnesius išsipildžiusi svajonė
Nepaisant visų lankytojų, norinčių pasigrožėti jų sodyba ir turimo darbo, Genovaitė taip pat labai mėgsta gaminti įvairiausius rankdarbius. „Atrodo, kad su jais „draugauju“ nuo pat gimimo. Turiu daugybę daiktų ir priemonių rankdarbiams gaminti, o mūsų mažame namelyje jie netelpa, todėl vyras vos per 4 mėnesius išpildė mano ilgametę svajonę ir pastatė man studiją, kurioje ir kiurksau kiauras dienas“, – šypsosi pašnekovė atskleisdama, kad studijoje „apsigyveno“ ne tik ji, bet ir figūrinių buteliukų kolekcija, miniatiūriniai drožtukai ir figūros su laikrodžiais.
Ši vieta traukia lankytojus, žmonės nenori išvažiuoti. Galbūt tai alėjos, o gal šalia tekančios Nemunėlio upės įtaka.
Genovaitė kuria viską: atvirutes, dėžutes, gaminamas kartonažo technika, albumus: „Man neįdomu gaminti tai, ką pamatau internete, dažniausiai stengiuosi savo gaminius paturbinti, prigalvoti naujų idėjų. Mane veža dinamika, naujos idėjos, bet labiausiai esu pamišusi dėl dėžučių.“
Pašnekovė taip pat savanoriauja pagalbos centre, kuriame kartu su senjorėmis ir negalią turinčiomis moterimis gamina rankdarbius. O taip pat ir bendraminčių netrūksta, kurios renkasi studijoje ir gamina įvairiausias grožybes. Beje, draugė iš Latvijos Genovaitės studijoje veda ypatingą pamoką – moko lipdyti iš šalto porceliano. „Lipdome įvairiausius dalykus: magnolijas, pienes, žemuoges, ramunes. Jos atrodo kaip tikros, gyvos. Draugės anūkė žemuoges ketino suvalgyti ir tik iš arčiau pasižiūrėjusi suprato, kad jos netikros. Kita draugė nulipdytą pienę „pasisodino“ vazonėlyje ant palangės, o atvažiavusi brolienė pasisiūlė gėlių atvežti, sakė, kam tu čia tas pienes iš lauko parsinešei“, – juokiasi linksmas istorijas prisiminusi Genovaitė.
Tad nors artimiausi kaimynai gyvena beveik už kilometro, šeima neliūdi – nei bendraminčių, nei lankytojų netrūksta. Aplinkiniai užsuka, iš Latvijos atvažiuoja, net buvę sodybos šeimininkai iš Kanados buvo apsilankę, tad atrodo, jog gyvenimas nuolat verda tarp žmonių. O taip pat ir šalia sodybos esanti beržų alėja, anot pašnekovės, traukia akį. 230 metrų besitęsiančioje beržų alėjoje abejose kelio pusėse puikuojasi 400 beržų, sukuriančių įspūdingą reginį. „Ši vieta traukia lankytojus, žmonės nenori išvažiuoti. Galbūt tai alėjos, o gal šalia tekančios Nemunėlio upės įtaka.“
Man neįdomu gaminti tai, ką pamatau internete, dažniausiai stengiuosi savo gaminius paturbinti, prigalvoti naujų idėjų.
„Džiaugiuosi, kai žmonės atvažiuoja ir, pamatę mūsų kolekciją, nustemba. Kaip gera gyvenime dar turėti pirmų kartų... Kai matau kibirkštėles jų akyse, man taip gera ant dūšios būna. Dėl to visus atvažiavusius apkabinu, dalinuosi geromis emocijomis ir tikiu, kad su šiltu apkabinimu juos pasiekia gera energija. Juk tada ir gyventi yra smagiau, o ir problemos nublanksta“, – svajingai pasakoja Genovaitė.
Visą projekto „Kasdienybės artumoje“ turinį galite rasti paspaudę čia.
