Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 14d. 18:58

Kodėl šuo mane supranta, o tu – ne? Mokslininkė paaiškino, kodėl vyrai ir moterys emocijas jaučia skirtingai

Santykių krizė
Vida Press nuotr. / Santykių krizė

Tema, kad vyrai nesupranta moterų, o moterys – vyrų, taip dažnai pašiepiama, kad tapusi anekdotų žanru. Tačiau realiame gyvenime šie bendravimo nesusipratimai neretai tampa didžiulių dramų ar net skyrybų priežastimi. Su moterimis dažnai siejama nemotyvuota nuotaikų kaita, o su vyrais – perdėta agresija. Tai stereotipai ar tiesa? Ir kas padėtų skirtingoms lytims susikalbėti? Į šiuos klausimus nuotolinėje paskaitoje atsakė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Rasa Mončiunskaitė.

Moterys dažniau išreiškia teigiamas emocijas

Pasak pranešėjos, mokslininkai, tyrinėjantys, kaip vyrai ir moterys reiškia savo emocijas, pastebėjo, kad moterys labiau linkusios intensyviau reikšti pozityvias ir teigiamas emocijas, gal net jas „perspausdamos“, bet slopinti liūdesį ar nerimą. Vyrai labiau linkę reikšti agresiją arba pyktį, o teigiamas emocijas dažniau slopina. Manoma, kad būtent todėl vyrams dažniau būna padidėjęs kraujospūdis ir streso hormono kortizolio kiekis kraujyje.

Taip pat vieno tyrimo metu buvo paprašyta dalyvių aprašyti savo prisiminimus, susijusius su emociniais įvykiais, arba tiesiog laisvai surašyti patirtas emocijas. Abiejų lyčių tiriamieji dažniausiai nurodė priešingas emocijas – liūdesį ir džiaugsmą. Moterys, apibūdindamos savijautą, linkusios pasakoti pačią istoriją, vyrai yra lakoniškesni, linkę vartoti daiktavardžius. Be to, vyrai dažniau prisimena teigiamus įvykius, o moterys turi tiek teigiamų, tiek neigiamų prisiminimų ir jų nevengia.

R.Mončiunskaitės teigimu, atsakant į klausimą, kodėl moterys atviriau reiškia savo emocijas, reikėtų pabrėžti, kad skirtinga emocijų raiška pastebima nuo vaikystės. Mergaitės, būdamos žmonių būryje, stengiasi rodyti teigiamas emocijas, netgi jas pabrėžti, berniukai stengiasi išlikti ramūs ir susikaupę, o teigiamas emocijas linkę slopinti.

Vyrai labiau linkę reikšti agresiją arba pyktį, o teigiamas emocijas dažniau slopina.

„Yra trys teorijos, aiškinančios skirtingą mergaičių ir berniukų emocijų raišką. Pirmoji yra biologinė, antroji susijusi su socialiniu, arba psichologiniu, vystymusi, trečioji – socializacijos teorija.

Pasak pirmosios, tarp mergaičių ir berniukų egzistuoja tiek genetiniai, tiek lytinių hormonų skirtumai, kurie lemia skirtingą elgesį. Pastebėta, kad berniukai vaikystėje yra aktyvesni, turi prastesnius kalbinius gebėjimus nei mergaitės, yra impulsyvesni ir prasčiau kontroliuoja savo impulsus. Suaugę jie dėl tų pačių prastesnių kalbinių gebėjimų prasčiau reiškia ir emocijas.

Pasak antrosios teorijos, vaikai, mokydamiesi ir stebėdami kitus, susikuria tam tikras kognityvines schemas, pagal kurias atitinkamai ir elgiasi. Berniukai, suprasdami, kad turi būti stiprūs, žaidžia kaip supermenai. Mergaitės organizuoja arbatos vakarėlius.

Trečioji teorija susijusi su mokymusi ir situacijų modeliavimu bei paskatinimais iš aplinkos. Pavyzdžiui, mama gali modeliuoti arba rodyti, koks yra „moteriškas“ elgesys, ir paskatinti taip elgtis, pavyzdžiui, kad mergaitės verkia arba tik džiaugiasi. Lygiai taip pat berniukai skatinami neverkti“, – pasakojo mokslininkė.

Nuotaikų kaita – ne moteriška užgaida, o realybė

R.Mončiunskaitės teigimu, teisingiausia teorija turbūt turėtų apjungti visas tris, tačiau jeigu grįšime prie biologijos, neįmanoma paneigti, kad didžiulę įtaką mūsų emocijoms daro hormonai. Pranešėja pasirinko patyrinėti, kaip hormonai veikia nuotaiką kaitą, kuri dažniausiai siejama su moterimis, ir agresiją, kuri dažniausiai siejama su vyrais.

„Visi mes patiriame dienų, kai turime daug energijos, ir gyvenimas atrodo gražus. Bet būna dienų, kai gyvenimas atrodo ne toks gražus. Ir tos dienos keičia viena kitą.

Moterys šiuos pokyčius, ko gera, patiria ryškiau nei vyrai. Taip pat moterys įvairius nuotaikų sutrikimus patiria 2 kartus dažniau nei vyrai. Tai susiję su gana dideliais hormonų pokyčiais moterų organizme – pradedant paauglyste, nėštumu, gimdymu, menopauze ir baigiant įprastu mėnesiniu menstruaciniu ciklu.

Detaliau apžvelkime moters menstruacinį ciklą. Žinome, kad yra du pagrindiniai moterų lytiniai hormonai – estrogenų hormonų grupė ir progesteronas. Apibendrintai galima teigti, kad estrogenai skatina serotonino (laimės hormono – red.) cirkuliaciją, t. y. gerina nuotaiką, progesteronas slopina serotonino poveikį, todėl nuotaiką blogina. Menstruacijų ciklo metu pirmoje fazėje – folekulinėje – didėja estrodiolio, estrogenų grupės hormono, kiekis, kuris didžiausias būna prieš pat ovuliaciją. Antroje – geltonkūnio – fazėje didėja progesterono lygis.

Fotolia nuotr./PMS
Fotolia nuotr./PMS

Taigi pirmą ir antrą ciklo savaitę, kol kyla estrogenų lygis, moterys yra energingos, laimingos, geros nuotaikos. Kuo arčiau ovuliacijos, tuo daugiau energijos, taip pat stiprėja libido, jos jaučiasi seksualesnės. Po ovuliacijos, kai ima dominuoti progesteronas, moterys tampa irzlesnės, liūdnesnės, galbūt daugiau verkia, o kai kurios netgi patiria labai rimtus priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus. Ir ši nuotaikų kaita nėra moteriška užgaida ar prasimanymas, tai labai realu ir biologiška“, – aiškino pranešėja.

Tyrimais nustatyta, kad moterims, esančioms geltonkūnio fazėje, reikia daugiau laiko atpažinti laimingas išraiškas tiek vyrų, tiek moterų veiduose. Taip pat ir smegenų tyrimais fiksuojamas skirtingas smegenų aktyvumas pirmoje ir antroje ciklo fazėje.

Kaip moters smegenis veikia kontracepcija?

Dar labiau viską apsunkina hormoninė kontracepcija. „Kad suprastume, kaip jaučiasi moterys, vartodamos kontracepciją, pirmo karantino metu apklausėme bene 700 moterų. Apie 17 proc. iš jų vartojo geriamą kontracepciją. 39 proc. iš vartojančiųjų kontraceptines tabletes teigė, kad jaučia intensyvesnes emocijas nei anksčiau – dažniau verkia, labiau būna susierzinusios, labiau išgyvena dėl ko nors. Dar 37 proc. pastebėjo sumažėjusį seksualinį potraukį, 22 proc. paminėjo prastesnę nuotaiką ar didesnius nuotaikų svyravimus.

Akivaizdu, kad hormoninė kontracepcija veikia moters organizmą. Kad geriau tai išsiaiškintume, pasinaudojome elektroencefalografijos metodu, kuris fiksuoja smegenų aktyvumą reaguojat į tam tikrus stimulus. Mat kartais smegenys žino geriau, negu mes galime paaiškinti žodžiais, kaip jaučiamės.

Taigi savo tiriamosioms rodėme nuotraukas, kurios kelia neigiamas, teigiamas ir neutralias emocijas. Lyginome dvi moterų grupes – turinčias natūralų menstruacinį ciklą ir vartojančias kontraceptikus.

Shutterstock nuotr./Pikta žmona
Shutterstock nuotr./Pikta žmona

Nors reagavimo intensyvumas pasirodė panašus (didžiausias smegenų aktyvumas nustatytas reaguojant į erotinio pobūdžio stimulus, o silpniausias – į neutralius stimulus), skirtumas užfiksuotas reaguojant į labai nemalonius stimulus. Vartojančios kontracepciją moterys į juos reaguoja ne taip intensyviai. Kaip tai pasireiškia kasdienybėje – ar jos mažiau jautrios arba depresyvesnės, iš šio tyrimo pasakyti negalime, bet užfiksuoti reakcijų skirtumai akivaizdūs“, – teigė R.Mončiunskaitė.

Pasak jos, būtent iš smegenų ateina signalai, reguliuojantys menstruacijų ciklą. Kai hormonų aplinka organizme sujaukiama kontraceptikais, hormonų balansas pakinta, todėl keičiasi ir emocinės reakcijos.

Vyrų nuotaikų kaita taip pat egzistuoja

Mokslininkė iškėlė klausimą, ar egzistuoja vyrų nuotaikų kaita? Pasirodo, taip, netgi yra toks terminas – suirzusio vyro sindromas. Pirmiausia jis pastebimas tarp gyvūnų – sumažėjęs testosterono lygis poravimosi sezono pabaigoje arba po poravimosi susijęs su neramiu gyvūno elgesiu, suirzimu ir pan.

Kalbant apie žmonių pasaulį, suirzusio vyro sindromas siejamas su tokiais būdvardžiais, kaip piktas, sarkastiškas, nepatenkintas, neramus, nekantrus, priešiškas, įsitempęs, susierzinęs, nemylintis, užsidaręs, gynybiškas, liūdnas. Ir tai vėlgi ne užgaida, o realybė.

Biologine prasme suirzusio vyro sindromas labiausiai sietinas su padidėjusiu kortizolio ir sumažėjusiu testosterono, kurio natūraliai mažėja su amžiumi, lygiu.

Ar vyrai agresyvesni nei moterys?

Visgi vyriškos emocijos daug dažniau asocijuojasi su agresija. „Taip, vyrai yra agresyvesni ir jų agresijos išraiška yra labiau fizinė, – teigė pranešėja. – Tačiau moterys yra ne mažiau agresyvios, tik agresijos forma yra netiesioginė ir pasireiškia apkalbomis, paskalomis, šmeižimu, socialine atskirtimi, išvaizdos kritika.“

Agresijos išraiškos skirtumų šaknys slypi dar medžiotojų ir rinkėjų bendruomenėje. Joje moterys dažniau likdavo namuose ir prižiūrėdavo vaikus. Kadangi jos nėra fiziškai labai stiprios, tarpusavyje pykosi ne fizine forma, o verbaliniu ar kitu būdu. Vyrai, būdami stipresni ir turėdami didesnę raumenų masę, medžiojo, kovojo ir agresiją reiškė fiziniu būdu.

Moterų agresijos forma pasireiškia apkalbomis, paskalomis, šmeižimu, socialine atskirtimi, išvaizdos kritika.

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad agresyvesni, dominuojantys vyrai turi daugiau testosterono. Beje, šis hormonas siejamas ir su padidėjusia moterų agresija. Tyrimas, atliktas sugriežtinto režimo kalėjime, parodė, kad agresyvesnių ir dominuojančių moterų organizme rastas didesnis testosterono kiekis. Tiesa, agresyvių vyrų organizme testosterono yra 5 kartus daugiau negu agresyvesnių moterų organizme. Įdomu ir tai, kad su vyrų agresija siejamas ir didesnis estrodiolio kiekis organizme, o moterų organizme šis hormonas atvirkščiai proporcingas agresijai. Kita vertus, jis siejamas su rizikingesniu moterų elgesiu.

„Kito žmogaus elgesio interpretavimas labai priklauso nuo to, kaip mes atpažįstame emocijas. Vieno tyrimo metu tiek vyrams, tiek moterims buvo pateiktos nuotraukos su skirtingo intensyvumo emocijomis: emocija buvo ta pati, bet ji nuotraukose intensyvėjo. Buvo pastebėta, kad moterys geriau atpažįsta subtilias emocines išraiškas.

Dar vienas įdomus tyrimas: vyrai ir moterys tarp daugybės robotinių veidų, išreiškiančių skirtingas emocijas, buvo paprašyti atpažinti džiaugsmą ir pyktį. Abiejų lyčių dalyviai pyktį geriau atpažino vyriškuose veiduose, o moteriškuose veiduose buvo labiau atpažįstamas džiaugsmas. Tyrėjai mano, kad tai susiję su veido architektūra. Vyrų veido bruožai yra griežtesni, moterų – švelnesni“, – aiškino R.Mončiunskaitė.

Taigi mūsų emocijas, pasak pranešėjos, veikia daugybė dalykų, tarp kurių – ir organizme esantys hormonai. Todėl, kad geriau suprastume vieni kitus ir būtume vieni kitiems tolerantiškesni, ji palinkėjo matyti ne tik emocinę išraišką, t. y. agresiją ar nuotaikų kaitą, bet pagalvoti, kas gi slypi už jos.

Tyrimas vyksta toliau

Ši paskaita apibendrino Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkų grupės, vadovaujamos doc. dr. Ramunės Grikšienės, lytinių hormonų ir hormoninės kontracepcijos poveikio moterų kognityviosioms funkcijoms ir emocijoms tyrimą.

Kadangi tyrimo rezultatai atskleidė, kad moterų, vartojančių geriamąją hormoninę kontracepciją, smegenų elektrinis atsakas į emocijas sukeliančius vaizdus yra silpnesnis nei nevartojančių, siekiant patvirtinti ir išplėsti pastebėtą fenomeną, šiuo metu kartu su partneriais iš Tubingeno (Vokietija) ir Tartu (Estija) universitetų vykdomas projektas „Biologiškai svarbių emocinių dirgiklių apdorojimas smegenyse: priklausomybė nuo lyties ir ryšys su lytiniais hormonais“.

Vykdomame tyrime, registruojant EEG, moterys, vartojančios hormoninę kontracepciją ir jos nevartojančios, stebi neigiamas emocijas sukeliančius vaizdus bei bando keisti (reguliuoti) patiriamą emociją pagal tyrėjų pateiktą instrukciją. Lygiagrečiai klausimynais vertinami moterų asmenybės bruožai, nerimo, depresiškumo lygis ir kt.

Tikimasi, kad šio tyrimo rezultatai suteiks daugiau žinių apie galimas skirtingo reagavimo į neigiamus emocinius vaizdus priežastis. Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką