Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 29d. 21:03

Psichologė: dėl neteisingai suprastos lyčių lygybės pradėjo nykti moteriškumas ir vyriškumas

Jauna pora dažo namo sienas
123RF.com nuotr. / Jauna pora dažo namo sienas

Pastaruoju metu tiesiog klesti įvairūs moteriški kursai, seminarai ar patyriminės stovyklos. Taip pat vis dažniau galima išgirsti apie vyrų klubus ar stovyklas, kuriose šie ieško „prarasto“ vyriškumo. Šios tendencijos byloja apie tai, kad lyčių lygiavos teorija turi trūkumų, todėl žmonės pradėjo ieškoti būdų susigrąžinti natūralų santykį su savo prigimtimi. Ar tai reiškia, kad vėl grįšime prie ankstesnių lyčių vaidmenų pasidalinimo, klausiame psichologės Rūtos Bačiulytės.

Jaunuoliai nebemoka būti vyrais ir moterimis

Pašnekovės manymu, moteriškų ir vyriškų seminarų populiarėjimas pirmiausiai susijęs su tuo, kad siekdami lygių teisių mes praradome suvokimą, kas yra tikrasis moteriškumas ir tikrasis vyriškumas. Kadangi moterys iš prigimties yra jausmingesnės, emociškai raštingesnės, jos greičiau suskubo ieškoti savo prigimties. Todėl ir atsirado tiek daug įvairių mokymų, kaip tą vidinę prigimtį atrasti, sužadinti ir puoselėti.

„Šie klausimai kyla, nes išsitrynė aiškus vaidmenų pasirinkimas tarp lyčių. Pavyzdžiui, mūsų močiučių laikais buvo aišku, kad moteris dirba laukuose arba prie puodų, atlieka kitus moteriškus darbus – audžia, prižiūri vaikus ir pan. O vyras kerta mišką, stato namą, užsiima daugiau fizinės jėgos reikalaujančiais darbais. Taigi viskas būdavo labai aišku.

Dabar tiek moteris, tiek vyras gali atlikti bet kokius darbus, užsiimti bet kokia profesine veikla. Net ir fiziniai reikalavimai vyrams ir moterims yra tokie patys.

Visgi mūsų vyriška ir moteriška tapatybė susijusi su vaidmenimis, kuriuos atliekame.

Visgi mūsų vyriška ir moteriška tapatybė susijusi su vaidmenimis, kuriuos atliekame. Beje, natūraliai ji reiškiasi mažuose vaikuose. Pavyzdžiui, berniukai dažniausiai renkasi aktyvesnius žaidimus – bėgti, rungtyniauti, konkuruoti, šokinėti. Mergaitės natūraliai, nors niekas jų to nemokė, rinksis pasyvesnę, su socialiniais kontaktais susijusią veiklą – ką nors darys su kitomis mergaitėmis, žais šeimą, liūliuos lėlę ir pan.

Aišku, mes kalbame apie bendrą tendenciją. Tai nereiškia, kad jeigu mergaitė žaidžia su mašinytėmis arba laksto su berniukais, ji ne mergaitė. Kita vertus, šių vaidmenų mokomasi žiūrint į mamą ir tėtį, o dabar vaikai per mažai laiko praleidžia su tėvais, dažniau juos mato prie kompiuterio nei buityje“, – svarstė psichologė.

Kai vaikai tampa jaunuoliais, vaikinus visgi labiau traukia moteriškos merginos, nes jiems norisi tam tikros kompensacijos, atsvaros savo vyriškai energijai. Merginos taip pat nori vyriškų vaikinų. Tačiau nei vieni, nei kiti nežino, kaip tokiais būti, todėl ir atsiranda tokios frazės: „nėra tikrų vyrų“ ar „moterys visai suvyriškėjo“.

„O iš kur jiems mokėti, jeigu nematė to savo šeimoje? Net ir sovietinėje santvarkoje moterys buvo labiau vyriškos nei moteriškos, jos stengėsi būti dominuojančios, veiklios. Tačiau kiekvienai moteriai svarbu sukurti ją tenkinančią partnerystę.

Vyras gali gauti pasitenkinimą realizuodamas save profesinėje veikloje, sporte, hobiuose, o moteris visgi labiau orientuota į šeimą, ji nori vaikų, todėl ieško būdų, kaip sužadinti savo moteriškumą. Tiesa, vėlgi negalima apibendrinti. Būna ir taip, kad moteris nenori vaikų, siekia karjeros, o vyras ją įkalbinėja“, – teigė R.Bačiulytė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rūta Bačiulytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rūta Bačiulytė

Būtina priimti savo ribotumą

Pasak psichologės, labai svarbu atskirti lyčių teises ir su lytimi susijusią tapatybę. Vyrų ir moterų teisės yra lygios, nes mes visi esame žmonės ir kaip žmonės esame vienodai vertingi. Bet mūsų galimybės, fiziniai, fiziologiniai ypatumai skiriasi. Ir jeigu mes į juos neatsižvelgiame, galime prieiti prie kraštutinumų, kai moteris tampa raumeningesnė už vyrą, o vyras tampa trapus ir pažeidžiamas labiau nei moteris.

Pasak psichologės, labai svarbu atskirti lyčių teises ir su lytimi susijusią tapatybę.

„Tokie kraštutinumai gimsta iš to, kad mes, siekdami lygių teisių, kas yra absoliučiai teisinga, nes kaip žmonės vyrai ir moterys yra vienodai vertingi, pamirštame savo prigimtį – anatomiją, fiziologiją ir pan. Pradėkime nuo to, kad vyras gimdyti negali, neturi reikiamo organo. O statistinės moters raumenų jėga tikrai bus mažesnė nei vyro, nes taip nulemta fiziologiškai. Galiausiai visiškai skirtingi hormonai gaminami moterų ir vyrų organizme, todėl dar įsčiose ir susiformuoja skirtingos lyties kūdikiai.

Šiais laikais labai svarbus tapo racionalumas, intelektualumas, protingumas. Mes viską bandome išmąstyti,o atmetami natūralūs, prigimtiniai, net, sakyčiau, biologiniai aspektai, natūralūs kūno poreikiai.

Pavyzdžiui, anoreksija sergančios mergaitės, nors sąmoningai to nesiekia, tarsi sunaikina savyje moteriškumą – išnyksta mėnesinės, jų kūnas užstringa vaikiškame lygmenyje – nei mergaitė, nei berniukas, nei moteris, nei vyras. Taigi kūniškus dalykus mes arba norime labai gerai kontroliuoti, arba visai juos ignoruojame. Įsivaizduojame, kad galime save formuoti, lipdyti kaip molį. Taip nėra. Yra tam tikri fiziologiniai apribojimai, kuriuos reikia priimti“, – aiškino pašnekovė.

Įsivaizduojame, kad galime save formuoti, lipdyti kaip molį. Taip nėra. Yra tam tikri fiziologiniai apribojimai, kuriuos reikia priimti.

Su moteriškumu ir vyriškumu susijęs ir seksualumas, kuris taip pat pasireiškia skirtingai. Natūraliai moters juslinė dalis turėtų būti šiek tiek sužadinama vyriškos energijos, todėl jeigu moteris puls reikalauti sekso iš vyro, vargu ar tai bus geras moteriškumo pasireiškimas. Bet, R.Bačiulytės teigimu, gali būti, kad poros santykiuose moteris iš tiesų aktyvesnė, energetiškai stipresnė už vyrą, o vyras – ramesnis, švelnesnis. Jeigu tai tinka abiem, jie priima šį savo individualų skirtumą, kodėl gi ne?

„Shutterstock“ nuotr./Namų šeimininkė
„Shutterstock“ nuotr./Namų šeimininkė

Grįžti prie puodų?

Pasak psichologės, kai prarandamas ryšys su savo prigimtimi, atsiranda susvetimėjimo su pačiu savimi pojūtis.

„Kai aš nesijaučiu savyje kaip namuose, visur jaučiuosi nesaugus ir svetimas, tai reiškia – neramus, nepasitikintis savimi ir kitais, gyvenimą priimantis kaip grėsmę. Tai gali baigtis depresija, noru save žaloti ar, kraštutiniu atveju, pasitraukti iš gyvenimo.

Paprastesniais atvejais tiesiog kyla nepasitenkinimas gyvenimu, žmogus jaučiasi pasyvus, jam sunku užmegzti ryšius tiek su savo, tiek su priešingos lyties žmonėmis. Nukenčia vidinė gyvenimo kokybė. Kartais, ieškodamas kompensacijos, jis stačia galva puola į profesinę veiklą, netgi gali joje daug pasiekti, bet emociškai vis tiek jaučiasi nepakankamas.

Ir atvirkščiai, kai aš gerai jaučiuosi, priimu savo prigimtį, pažįstu save, žinau, kaip reaguoju į vieną ar kitą situaciją, atsiranda pasitikėjimas savimi. O pasitikintys žmonės geriau adaptuojasi, lengviau užmezga ryšius, geriau jaučiasi su kitais žmonėmis, jie nėra įtarūs ar labai reiklūs kitų žmonių atžvilgiu. Tai reiškia, kad jie visada kurs draugiškesnius, geranoriškesnius santykius, su jais kiti norės būti ir bendradarbiauti. Juk mus visada traukia optimistiški, patenkinti gyvenimu žmonės“, – teigė R.Bačiulytė.

Ar tai reiškia, kad, norėdama gerai jaustis, moteris turi grįžti prie puodų? Nebūtinai, tikina pašnekovė. Pasak jos, šis klausimas daugeliui moterų kirba todėl, kad funkcionalumas painiojamas su tapatumu.

Norint išreikšti savo moteriškumą, nebūtina grįžti į stereotipinius vaidmenis, kokie buvo prieš 100 ar 200 metų.

„Būkime realistai – gyvenimo aplinkybės keičiasi ir šiais laikais niekam nebūtina stovėti prie puodų, jeigu tai nepatinka. Juolab kad maistą galima užsisakyti į namus. Kita vertus, yra tiek moterų, tiek vyrų, kuriems smagu gaminti. Lytiškumas visgi yra tik dalis asmens tapatybės. Ir jis reiškiasi individualiai – kiekviena moteris savo moteriškumą šiek tiek kitaip jaučia, išgyvena ir supranta. Reikia suvokti, kad norint išreikšti savo moteriškumą, nebūtina grįžti į stereotipinius vaidmenis, kokie buvo prieš 100 ar 200 metų.

Vida Press nuotr./Pora
Vida Press nuotr./Pora

Kelias į savo moteriškumą ir vyriškumą driekiasi per savęs kaip asmens priėmimą ir pažinimą. Dėl šiandieninio gyvenimo tempo mes tapome šiek tiek mašinomis, funkcijų atlikėjais. Mes turime būti gerais vadybininkais, geromis finansininkėmis ir pan.

Tačiau susitelkdami į funkcijas mes prarandame ryšį su savimi kaip su asmeniu, o tai liūdina, kuria tuštumos jausmą ir nepasitenkinimą, sekina emociškai bei fiziškai, nes tai vartotojiškas, o kartais net prievartos santykis su savimi.

Mat, jeigu aš neatitinku vartotojiškos visuomenės reikalavimų, turiu save perdirbti, įkišti į Prokrusto lovą, nusipjauti kojas, galvą ar dar ką nors, kad atitikčiau. Tos moterys, kurios vyksta į moteriškas stovyklas, tiesiog nori pabūti su savimi, pailsėti nuo savęs prievartavimo“, – svarstė psichologė.

Taip pat rengiama vis daugiau ir stovyklų vyrams, kur jie ieško savo vyriškosios prigimties, leidžia sau pabūti tarp vyrų, stebėti, kaip kiti vyrai elgiasi ir jaučiasi. Pašnekovės, manymu, tai labai graži tendencija.

Komentarai: 9

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu Tik 15min
Interviu

Video

15:21
02:08
01:16

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką