Neignoruoti
Panikos kontrolė glaudžiai susijusi su akademiniais pasiekimais, o šie – su ateities sprendimai. Taigi – jei imam jausti, kad nerimas trukdo atlikti kasdienius veiksmus, sumažėja noras bendrauti su aplinka, užsiimti mėgstamais dalykais, o įtampa labai slegia, būtina jo neignoruoti.
Atsakomybės slegia pečius, todėl jaunuoliai patiria daug streso, į kurį reaguoja organizmas.
Abiturientai susiduria su dideliais iššūkiais – viena vertus, jiems reikia pasirengti atsiskaitymams, o taip pat – priimti sprendimus, kurie turės lemiamos įtakos jų gyvenimui.
Šios atsakomybės slegia pečius, todėl jaunuoliai patiria daug streso, į kurį reaguoja organizmas. Mobilizuoti kūną tam tikrais momentais, kai išties reikia susikaupimo ir reakcijos į iššūkius, – pravartu ir gerai. Tai ir įgūdis, ir gera treniruotė. Vis dėlto, jei tokioje būklėje organizmas gyvena nuolat ar per ilgai, tai ima daryti didžiulę žalą.
Jei nerimas pasireiškia itin dideliu stiprumu ir neretai juntami jo fiziniai padariniai, tai rodo, kad metas sunerimti.
Šioje būsenoje padidėja adrenalino hormono lygis ir imama dominuoti simpatinė nervų sistema, kuri kontroliuoja automatines funkcijas (pavyzdžiui, kvėpavimą), o ne sąmoningus veiksmus. Padidėja širdies susitraukimų dažnis, pagreitėja kvėpavimas, kraujas nukreipiamas į galūnes, padidėja kraujospūdis ir kūno temperatūra, gali pradėti prakaituoti.
Kaip sau padėti? Kokie veiksmai gali padėti nuraminti kūną ir smegenis?
- Jei jaučiate, kad pradedate panikuoti, raminkite save ir kalbėkite su savimi. Savęs įtikinėjimas, kad jums pavyks, jus viską įveiksite – padeda.
- Stenkitės kontroliuoti savo kvėpavimą. Pabandykite įkvėpti per nosį per keturias sekundes, tuomet sulaikyti kvėpavimą dvi sekundes, o galiausiai iškvėpti orą per burną per šešias sekundes.
- Norint išvengti nerimo, labai padeda turimų atlikti užduočių ir bendrai visų dienos veiklų bei darbų planavimas. Sąmonė žino, ko laukti, kūnas nurimsta ir patiria mažiau streso. Taigi esant bet kokioms stresinėms situacijoms, disciplina yra puikus būdas mažinti įtampą.
- Ką beveiktumėte, nepamirškite palepinti save trumpais momentais sau – arbatos petraukėlėmis, o svarbiausia – gryno oro pasivaikščiojimais. Esant didesniam nerimui, jų reikėtų kuo daugiau, mat ir gamta, ir fizinis aktyvumas padeda nuvykti mintis, kitaip pažvelgti į situaciją ir mažinti stresą.
- Nepeikite savęs ir netapkite sau priešu. Priimkite, kad šiuo metu padėtis yra sudėtinga, ir pagalvokite, kaip galite pasinaudoti savo protu, kad pasiektumėte norimų rezultatų bei sprendimų.
- Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą. Per didelis kofeino kiekis sustiprina nerimo simptomus, o alkoholis, nors atrodo, kad ramina, bet itin kenkia miegui ir poilsiui. Taigi kitą dieną galite jaustis dar blogiau.
- Atminkite, kad nesate vieni. Gali atrodyti, kad kiti puikiai susidoroja su tokia pat situacija, tačiau viena vertus, ne visi, kaip ir jūs, atvirai tą parodo, antra – daugelis žmonių jau yra tai patyrę. Kalbėkites tiek su bendraamžiais, tiek su šeima.
- Laikykitės sveikos mitybos, miego ir fizinio aktyvumo rutinos. Miego ir mitybos sutrikimai yra klasikiniai nerimo simptomai ir gali sukurti užburtą ratą. Jei taip atsitinka, kreipkitės pagalbos.
