„Didelis išgąstis, stresas ir nerimas tokiose situacijose yra normalus organizmo atsakas į grėsmę. Tačiau vaikai pirmiausia stebi ne naujienas, o suaugusiųjų reakcijas“, – primena Higienos instituto Psichikos sveikatos centro specialistai.
Anot jų, staiga atsiradęs nesaugumas, nerimas gali paveikti tiek emocinę, tiek fizinę savijautą – pasireikšti raumenų įtampa, padažnėjusiu kvėpavimu, sunkumais susikaupti. Todėl pirmiausia reikia pasirūpinti savo pačių emocine sveikata: riboti perteklinį ir vis pasikartojančių naujienų vartojimą, skirti laiko poilsiui, kvėpavimo pratimams, pokalbiams su artimaisiais ar kitoms raminančioms veikloms.
Specialistai ragina nevengti pokalbių su vaikais apie grėsmes ar nerimą keliančias situacijas. Jei suaugusieji nekalba, vaikai informaciją dažnai gauna iš socialinių tinklų ar bendraamžių – ji gali būti gąsdinanti ir klaidinanti.
Psichologai primena, kad vaikams saugumo jausmą kuria ne tobuli atsakymai, o stabilus, ramus ir pasiekiamas suaugęs žmogus. „Jūsų ramybė – svarbiausia atrama vaikui. Vaikai mokosi ir vertina situacijas stebėdami ne žinias, o jus“, – sako Higienos instituto Psichikos sveikatos centro specialistai.
Jūsų ramybė – svarbiausia atrama vaikui. Vaikai mokosi ir vertina situacijas stebėdami ne žinias, o jus.
Tėvų pagalba būtina
Anot Paramos vaikams centro, tokie įvykiai vaikus gali neraminti, išgąsdinti, sukelti nežinomybės jausmą ir įvairių klausimų. Vaikai gali labai jautriai reaguoti ne tik į pačius įvykius, bet ir į suaugusiųjų emocijas, aplinkinių reakcijas, girdimas kalbas ar socialiniuose tinkluose matomus vaizdus. Todėl šiandien tėvams svarbiausia – padėti vaikui vėl pasijusti saugiam.
Specialistų rekomendacijos, kaip šį vakarą kalbėtis su vaikais ir padėti jiems nusiraminti:
- Pirmiausia – išklausykime savo vaiką. Paklauskime vaiko, kaip jis jautėsi šiandien, kas buvo baisiausia, kas labiausiai įstrigo. Leiskime jam kalbėti savo tempu. Nebūtina iškart raminti ar aiškinti – dažnai vaikui svarbiausia būti išgirstam ir suprastam.
- Patvirtinkime vaiko jausmus. Jei vaikas sako, kad bijojo, nerimavo ar verkė – nesumenkinkime jo jausmų žodžiais „čia nieko tokio“, „nereikia bijoti“. Verčiau sakykime: „Suprantu, kad buvo baisu“, „Tokiose situacijose daug kas išsigąsta“. Tai padeda vaikui jaustis priimtam ir saugiam savo emocijose.
- Ramiai paaiškinkime situaciją pagal vaiko amžių. Svarbu pasakyti aiškiai ir trumpai: šiandien signalas buvo skirtas atsargumui, žmonės reagavo tam, kad visi būtų saugūs, o šiuo metu tiesioginio pavojaus nėra. Vaikams labai svarbu girdėti, kad suaugusieji situaciją kontroliuoja.
- Pasakykime, kas veikė gerai. Galime atkreipti dėmesį, kad mokytojai, auklėtojai, gelbėjimo tarnybos ir kiti suaugusieji žinojo, ką daryti, rūpinosi vaikais ir stengėsi juos apsaugoti. Tai stiprina pasitikėjimą aplinkiniais ir mažina bejėgiškumo jausmą.
- Ribokime perteklinę informaciją. Šį vakarą reikėtų vengti nuolat įjungtų žinių kanalų, gąsdinančių vaizdų ar emocingų diskusijų vaikų akivaizdoje. Net jei atrodo, kad vaikas neklauso – jis girdi ir jaučia daugiau, nei gali parodyti.
- Atkurkime įprastą saugumo jausmą. Įprasti vakaro ritualai – vakarienė kartu, knygos skaitymas, apkabinimas prieš miegą, ramus pokalbis. Visa tai padeda vaiko nervų sistemai nusiraminti ir grįžti į stabilumo jausmą.
- Leiskime vaikui būti arčiau. Po išgąsčio kai kurie vaikai gali nebenorėti būti vieni, dažniau ieškoti fizinio artumo, sunkiau užmigti ar prašyti daugiau dėmesio. Tai normali reakcija į stresą. Kantrus vaikui artimo suaugusiojo buvimas šalia padeda greičiau atsigauti po patirtų stiprių emocijų.
- Atkreipkime dėmesį į užsitęsusį nerimą. Jei artimiausiomis dienomis vaikas tampa itin jautrus, sunkiai miega, nenori eiti į mokyklą ar darželį, nuolat kalba apie baimę – verta skirti daugiau laiko atviriems pokalbiams, o prireikus kreiptis pagalbos į specialistus.
- Nepamirškime pasirūpinti ir savimi. Vaikai labai jaučia suaugusiųjų emocinę būseną. Kuo ramiau ir stabiliau jausimės mes, tuo daugiau saugumo galės pajusti ir jie.
Po išgąsčio kai kurie vaikai gali nebenorėti būti vieni, dažniau ieškoti fizinio artumo, sunkiau užmigti ar prašyti daugiau dėmesio.
Šį vakarą vaikams labiausiai reikia ne tobulų atsakymų, o ramaus balso, artumo ir žinojimo, kad šalia yra suaugusieji, kurie pasirūpins jų saugumu.
Jei jaučiate padidėjusį savo vaikų nerimą ar kyla kitų tėvystės klausimų, pasitarkite su Paramos vaikams centro psichologais „Tėvų linijoje“ darbo dienomis 9:00-13:00 ir 17:00-21:00 val. telefonu 0 800 900 12 arba el. paštu tevulinija@pvc.lt (atsakome per 7-9 d. d.).
Daugiau ir išsamesnių patarimų, kaip kalbėti su vaikai ir paaugliais galima rasti Higienos instituto leidinyje „Kaip kalbėti su vaikais ir paaugliais apie karą“, kurį atsisiųsti galima svetainėje pagalbasau.lt. Svetainėje taip pat rasite informaciją, kur gauti profesionalią pagalbą, jei vaiko ar paauglio nerimas užsitęsia, stiprėja, jis tampa užsisklendęs.
