S.Malinauskas sako, kad tokios sąvokos kaip „tiesa“ – nėra: „Kiekvienas šeimoje turime savo teisybę, o paauglystėje, kai vaikai pradeda bręsti, formuojasi jų požiūris į gyvenimą, būna ypač sudėtinga surasti bendrą mūsų tiesą. Ypač – buitinėse situacijoje.“
Sprendimus leidžia priimti pačioms
Pašnekovas sako turintis pakankamai maištingas dukras, su kuriomis net žmonai ne visada pavyksta susikalbėti. „Aš visada jai sakau – o kam reikia susikalbėti? Leiskime joms priimti sprendimus pačioms, juk su pasekmėmis mergaitės taip pat turės pačios gyventi“, – pasakoja tinklaraštininkas prisimindamas juokingą situaciją su džinsais.
Dabar mada nešioti plačius, ilgus džinsus, kurie visada „šluoja“ žemę. „Žmona nerimsta, kad vaiko džinsai velkasi žeme, dažnai reikia juos plauti, o nuvažiavusios į parduotuvę vėl nusiperka labai panašius džinsus. Aš sakau, kad man jie labai gražūs, puikiai tinka, o žmonai nebūtina jų taip dažnai plauti. Tegul vaikas vaikšto su tais nutampytais šonais, juk vis tiek neperkalbėsim, svarbiausia, kad jos pačios prisiimtų atsakomybę“, – šypsosi pašnekovas.
Aš visada jai sakau – o kam reikia susikalbėti?
S.Malinauskas prisimena, kad ir pats buvo taip pat auklėtas – tėvai leido daryti tai, ką nori, tačiau atsakomybę už savo veiksmus taip pat turėjo prisiimti pats: „Jeigu kažko prisidirbdavau, pats turėdavau atsakyti, tad manau, kad viskas su tuo yra gerai.“
Kalbėdamas apie dukras pašnekovas pamini mokyklos pasirinkimą. „Leidau joms rinktis pačioms – mokyklą, kurioje yra stojamieji egzaminai, didelė konkurencija, tačiau taip pat didelis žinių bagažas arba mokyklą, kurioje yra mažesnė atranka, tačiau bendras rezultatas taip pat gali būti šiek tiek silpnesnis“, – apie laisvę rinktis pasakoja S.Malinauskas.
Nors dukra pasirinko pirmąjį variantą, pasak pašnekovo, iškilo sunkumų – teko ieškoti korepetitorių, kurie galėtų padėti su sudėtingais mokslais, o rytais ilgai stovėti kamščiuose vežant dukrą į kitoje miesto pusėje esančią mokyklą: „Mes su žmona joms neprieštaravome, todėl patiems tenka gyventi su savo priimtais sprendimais. Visgi tikiu, kad jie atneš vaisių.“
Į viską žiūri paprastai
„Galvoju – o koks aš esu tėtis? Kadangi turime dvi mergaites, praktiškai viską sprendžia žmona, o aš esu įtraukiamas tik tada, kai reikia arba neišvengiamai girdžiu jų pokalbį“, – tinklaraštininkas šypsosi sakydamas, kad žmona yra labai rūpestinga, o jis į viską žiūri paprastai, duoda daugiau laisvės ir savarankiškumo.
Ir vis dėlto suprantu, kad netolimoje ateityje mes su žmona liksime dviese.
Blogas pažymys, nuotaika, ar nesutvarkytas kambarys, anot pašnekovo, yra tik maža smulkmena. Juk problemų gali būti žymiai rimtesnių – narkotikų vartojimas, įsivėlimas į problemas su policija ar kiti klystkeliai. „Nesant tikrai rimtų problemų manau, kad dėl smulkmenų net neverta gaišti laiko. Turiu labai gerą pavydį. Dukrai nespėjus susitvarkyti kambario, ji užklijuoja ant durų lapelį su užrašu „neiti“. Žmona būtinai įeis ir susinervins, bet aš sakau – tau juk rašo neiti, tai tu ir neik. Kai nežinos, kas vyksta už tų durų, bus ramiau“, – juokiasi pašnekovas dalindamasis savo gyvenimo filosofija.
„Ir vis dėlto suprantu, kad netolimoje ateityje mes su žmona liksime dviese. Mergaitės sukurs šeimas, paskambins vos vieną kartą per savaitę, o mums reikės prie viso to priprasti“, – šypteli S.Malinauskas.
Plačiau apie vaikų auklėjimą, gyvenimo filosofiją žiūrėkite laidoje:
