Lošimų skola automatiškai netampa bendra
Pasak advokato, vien tai, kad paskola paimta santuokos metu, dar nereiškia, jog abu sutuoktiniai už ją atsako vienodai. Pagal LR civilinį kodeksą bendromis sutuoktinių prievolėmis paprastai laikomos tos, kurios susijusios su bendru turtu, šeimos ūkio išlaikymu, vaikų poreikiais, šeimos interesais arba prisiimtos abiejų sutuoktinių sutikimu.
„Jeigu vienas sutuoktinis be kito žinios ima paskolą ir pinigus pralošia, tokia skola paprastai turėtų būti vertinama kaip jo asmeninė prievolė, o ne bendra šeimos skola. Lošimas negali būti laikomas šeimos poreikių tenkinimu“, – paaiškina V. Budnikas, jau ne vienerius metus neatlygintinai konsultuojantis priklausomus nuo lošimų bendruomenėje „Aš esu“.
Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas jų be kito sutikimo ima paskolą, kuri nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Todėl sutuoktinis, kuris apie paskolą nežinojo ir iš jos negavo jokios naudos, gali būti atleistas nuo atsakomybės už tokią skolą.
Asmeninė skola dar nereiškia, kad šeimos turtas saugus
Advokatas atkreipia dėmesį, kad būtina atskirti du dalykus – asmeninę atsakomybę kreditoriams ir išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto.
Nelošiantis sutuoktinis neturėtų manyti, kad bendras turtas visiškai apsaugotas vien todėl, kad jis pats nelošė ir paskolos neėmė.
Jeigu skola yra asmeninė vieno sutuoktinio prievolė, pirmiausia turėtų būti išieškoma iš jo asmeninio turto. Tačiau jeigu jo nepakanka, kreditorius gali siekti išieškojimo iš skolininkui priklausančios dalies bendrame turte. „Tai nereiškia, kad kitas sutuoktinis tampa skolininku, tačiau praktikoje šeimos turtui rizika gali kilti“, – pabrėžia advokatas.
Dėl to nelošiantis sutuoktinis neturėtų manyti, kad bendras turtas visiškai apsaugotas vien todėl, kad jis pats nelošė ir paskolos neėmė. „Jeigu šeima turi bendro turto, ypač nekilnojamojo, į skolininkui priklausančią jo dalį teoriškai gali būti nukreiptas išieškojimas“, – pažymi V.Budnikas.
Kam buvo panaudoti pinigai?
Skyrybų metu teismas nustato, kuris sutuoktinių turtas yra bendras, kuris – asmeninis, taip pat įvertina, kurios prievolės turėtų būti laikomos bendromis, o kurios asmeninėmis.
„Jeigu skyrybų proceso metu nustatoma, kad vienas sutuoktinis skolinosi asmeninėms reikmėms arba lošimams be kito sutuoktinio sutikimo, yra pagrindas tokią skolą laikyti asmenine to sutuoktinio prievole“, – dėsto advokatas.
Jis atkreipia dėmesį, jog teismas gali vertinti ne tik tai, kas prisiėmė skolą, bet ir tai, ar lošimams buvo panaudotas bendras šeimos turtas. Jei taip, kitas sutuoktinis gali siekti kompensacijos už sumažėjusią jam priklausančią bendro turto dalį.
Siūlo svarstyti povedybinę sutartį
Advokato teigimu, nors santuoka grindžiama tarpusavio pasitikėjimu, pajutus, kad vieno sutuoktinio žalingi įpročiai kelia grėsmę šeimos finansams, nereikėtų likti pasyviam.
Viena iš galimų teisinių priemonių – povedybinė sutartis. Joje sutuoktiniai gali aptarti asmeninio ir bendro turto teisinį režimą, tarpusavio teises ir pareigas, prisidėjimą prie šeimos išlaidų bei kitus turtinius klausimus. „Tokia sutartis gali apsaugoti vieną sutuoktinį nuo ateityje galimų pretenzijų į bendrą turtą“, – teigia V.Budnikas.
Jis taip pat pataria rinkti informaciją apie kito sutuoktinio jau sudaromus ar planuojamus sudaryti sandorius. Nelošiantis sutuoktinis gali informuoti kreditorius, kad nedavė sutikimo prisiimti konkrečių įsipareigojimų, pinigai nebuvo panaudoti šeimos reikmėms, o šeima iš jų negavo naudos.
Viena dažnesnių klaidų – sutikti laiduoti savo turtu, kai lošiantis sutuoktinis ima naują paskolą ankstesnėms skoloms padengti. Tokiu atveju žmogus, kuris pats nelošė ir neprisiėmė pradinių įsipareigojimų, savo parašu gali tapti solidariu skolininku.
„Nelošiantis sutuoktinis gali norėti padėti išspręsti problemą, tačiau sutikęs laiduoti savo turtu jau pats prisiima atsakomybę už skolą“, – įspėja advokatas. Todėl prieš pasirašant laidavimo ar kitus finansinius dokumentus svarbu suprasti, kokias teisines pasekmes jie sukels.
Turto slėpti nepataria
Išsigandę galimo išieškojimo žmonės kartais mėgina turtą perrašyti artimiesiems, padovanoti arba už nominalią kainą parduoti kitiems asmenims. V.Budnikas tokio sprendimo vengti pataria.
Bandymas paslėpti turtą gali ne tik nepadėti, bet ir padidinti patiriamus nuostolius.
„Kreditoriai ir nemokumo administratorius turi teisę ginčyti tokius sandorius. Be to, vėliau gali tekti padengti ir jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios gali siekti apie 5 tūkst. eurų“, – perspėja jis.
Taigi bandymas paslėpti turtą gali ne tik nepadėti, bet ir padidinti patiriamus nuostolius.
Viena svarbiausių taisyklių, anot advokato, – bendradarbiauti su kreditoriais ir antstoliais. Jų vengimas, laiškų ignoravimas ar atsisakymas kalbėtis problemos neišsprendžia. Priešingai, kreditoriui nelieka kito kelio, kaip tęsti aktyvų išieškojimą.
„Visi kreditoriai yra suinteresuoti skolos atgavimu. Todėl reikia aktyviai ieškoti problemos sprendimo būdų, o ne ją ignoruoti“, – akcentuoja V.Budnikas.
Jo teigimu, padengus bent dalį skolos gali atsirasti pagrindas tolesniam bendradarbiavimui ir deryboms dėl likusios sumos.
Dalį skolos galima padengti pensijų lėšomis
V. Budnikas atkreipia dėmesį, kad valstybei suteikus galimybę atsiimti lėšas iš antrosios pensijų pakopos, daliai skolininkų tai galėtų padėti sumažinti susikaupusias skolas.
„Atsiėmus šias lėšas būtų galima padengti bent dalį įsiskolinimų ir taip parodyti kreditoriams, kad žmogus siekia problemą spręsti. Tai galėtų tapti pagrindu tolesnėms deryboms ir galimam likusios skolos sumažinimui abipusiu susitarimu“, – apibendrina advokatas.
Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšomis.




