Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 9d. 20:57

Aplinkiniai skundžiasi jūsų knarkimu? Gydytojas įspėja, kad jį sukelti gali pavojinga liga

Knarkimas
„Fotolia“ nuotr. / Knarkimas

Pasak Santaros klinikų gydytojo otorinolaringologo Arnoldo Morozo, knarkimas gali būti susijęs su vis dar mažai žinoma liga – miego apnėja, kurios metu miegant ne mažiau kaip dešimčiai sekundžių sustoja kvėpavimas. Dėl to žmogus per valandą gali atsibusti nuo 10 iki 30 ar net 50 kartų, tačiau to neprisimena, tik ryte jaučiasi nepailsėjęs. Įdomu tai, kad 92 proc. moterų ir 80 proc. vyrų, sergančių miego apnėja, to nežino.

Kuo paprastas knarkimas skiriasi nuo apnėjos

Turbūt iš patirties daugelis galime pasakyti, kad vyrai knarkia dažniau. Iš tiesų taip – tai susiję su vyrų kūno anatomija ir nutukimo pobūdžiu. Tačiau su amžiumi knarkiančių vyrų ir moterų statistika išsilygina, ypač kai moterys įžengia į menopauzės laikotarpį.

Taip pat dažniau knarkia žmonės, kurie prieš miegą pavartojo raminamųjų vaistų arba alkoholio. Pasak A.Morozo, tai susiję su tuo, kad šios medžiagos atpalaiduoja raumenis. O kuo labiau atsipalaidavę raumenys, tuo didesnė jų turbulencija bei vibravimas, ir, natūralu, didesnis knarkimas.

Galima išgirsti patarimą į marškinėlius nugaros pusėje įsisiūti teniso kamuoliuką.

Neretai knarkimas susijęs su poza, kuria miegama. Pastebėta, kad dažniau žmonės knarkia miegodami ant nugaros. Taip yra todėl, kad gulint ant nugaros minkštasis gomurys ir liežuvis pagal gravitacijos dėsnius slenka atgal bei susidaro mažesnis tarpas tarp užpakalinės ryklės sienos ir minkštojo gomurio bei liežuvėlio. Tokiais atvejais galima išgirsti patarimą į marškinėlius nugaros pusėje įsisiūti teniso kamuoliuką. Specialisto teigimu, kamuoliukas padėtų tiems žmonėms, kurių knarkimas iš tiesų susijęs su miego poza, nes neleistų miegoti ant nugaros, bet tokią terapiją turėtų skirti gydytojas.

„Pats žmogus gali net nežinoti, kad knarkia. Jeigu tai tik paprastas knarkimas, sveikatos požiūriu pačiam žmogui jis nėra žalingas, daugiau nuo jo kenčia aplinkiniai. Dažniausiai pacientai pas mus atvedami ar atsiunčiami savo antrųjų pusių.

Tačiau knarkimas yra ir pagrindinis miego apnėjos simptomas. Jeigu kartu miegantis žmogus yra labai atidus, jis gali pastebėti, kad miegančiajam sustoja kvėpavimas ir kurį laiką šis nekvėpuoja. Paprastai kvėpavimo sutrikimai trunka 10–20 sekundžių, tačiau kartais tai atrodo labai baisiai, nes žmogus gali nekvėpuoti net iki poros minučių. Jeigu to paties žmogaus paprašyčiau sulaikyti kvėpavimą dvi minutes kabinete, kai jis ateina apžiūrai, išbūtų tik keliasdešimt sekundžių, tačiau miego metu sugebama išbūti be deguonies ilgiau“, – aiškino gydytojas.

Pašnekovo teigimu, žmogaus žadinimas nepadės, nes tuomet apnėja sergantį žmogų teks žadinti visą naktį. Įdomiausia tai, kad kai sustoja kvėpavimas, žmogus kiekvieną kartą prabunda pats – jo smegenys įsijungia, tačiau tų naktinių prabudimų, kurie gali vykti net kas minutę, neprisimena.

Įsivaizduokite, ką reiškia kas minutę prabusti iš gilaus miego.

„Įsivaizduokite, ką reiškia kas minutę prabusti iš gilaus miego, kurio metu mes labiausiai pailsime. Natūralu, kad ryte žmogus jaučiasi visiškai nepailsėjęs, mieguistas, nedarbingas ir tai turi didžiulės įtakos jo gyvenimo kokybei.

Kitas dalykas, kad miego apnėja susijusi su daugeliu ligų, kurios turi rimtų pasekmių sveikatai, rizika. Yra įrodytas jos ryšys su kardiovaskulinėmis ligomis, t. y. žmonės, kurie serga miego apnėja, dažnai turi padidėjusį kraujospūdį, jiems dažniau išsivysto aterosklerozė, jie turi didesnę infarkto ir insulto, taip pat cukrinio diabeto ir kai kurių kitų ligų riziką“, – pasakojo A.Morozas.

Kvėpavimas gali sustoti net 2 minutėms

Įtariant apnėją pirmiausiai reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti siuntimą pas specialistą – otorinolaringologą arba pulmonologą.

Ligos diagnostika vyksta keliomis pakopomis. Pirmiausiai žmogus užpildo tam tikrą klausimyną, pagal kurį sprendžiama, ar jis turi padidintą riziką sirgti miego apnėja. Jeigu atsakymas teigiamas, kitas žingsnis dažniausiai būna naktinė pulso aksimetrija, kai ant piršo uždedamas aparačiukas, kuris matuoja pulsą ir deguonies koncentraciją kraujyje: stebima, ar šie rodikliai nenukrenta žemiau normos ribos.

Jeigu tokių nukritimų bent 10–15, paskiriama polisomnografija – daugelio gyvybinių funkcijų stebėjimas. Tai auksinis standartas diagnozuojant miego apnėją. Tyrimas atliekamas laboratorijoje: miegantis žmogus prijungiamas prie specialaus aparato, kuris užrašo smegenų encefalogramą, elektrokardiogramą, stebi deguonies koncentraciją kraujyje, kvėpavimo raumenų, kojų, žandikaulio judesius ir pan. Vėliau visi šie rodikliai įvertinami.

Gydymas taip pat pakopinis. Jeigu apnėja yra lengvo arba vidutinio laipsnio, pirmiausiai siūloma keisti gyvenimo būdą, o tai, pasak gydytojo, pats sunkiausias dalykas pacientams: reikia atsikratyti antsvorio, mesti rūkyti, nevartoti raminamųjų, alkoholio, ypač likus 5–6 val. iki miego.

Tam tikrais atvejais gali padėti specialūs burnos prietaisai, kurie nakties metu išstumia apatinį žandikaulį į priekį, todėl liežuvis neužkrenta ant kvėpavimo takų juos blokuodamas. Gali būti taikomi pratimai ryklės ir gerklų raumenims stiprinti, bet vėlgi tai susijęs su pastangomis, kurioms nusiteikę ne visi, nes tai kasdienės treniruotės po 30 min.

Dar vienas miego apnėjos gydymo būdas – oro įpūtimas į viršutinius kvėpavimo takus specialiu aparatu, kad jie nesubliūkštų, bet šie aparatai nėra labai patogūs, žmonėms pakankamai sunku prie jų priprasti.

Chirurginis gydymas taikomas tik labai gerai atrinktiems pacientams. Jeigu žmogus nutukęs, turi kitų anatominių ypatumų, operacijos sėkmės tikimybė nėra didelė. Operuojant koreguojamas minkštasis gomurys ir liežuvėlis. Šios operacijos sumažina knarkimą ir miego apnėjos tikimybę, bet nėra pačios maloniausios.

Serga ir vaikai

„Miego apnėjos paplitimas visuomenėje yra gana didelis – pavyzdžiui, JAV šia liga serga 4–9 proc. moterų ir 9–24 proc. vyrų. Tai gana dideli skaičiai. Taip pat nustatyta, kad vyresniems nei 65 metų žmonėms rizika sirgti miego apnėja padidėja 3 kartus. Mat su amžiumi mažėja raumenų tonusas, vyksta hormoniniai pokyčiai“, – teigė otorinolaringologas.

Beje, nors su amžiumi miego apnėjos atvejų daugėja, šia liga gali sirgti ir vaikai, tik jų priežastys dažniausiai susijusios su adenoidų ir tonzilių hipertrofija (padidėjimu), dėl kurios blokuojami viršutiniai kvėpavimo takai. Kartu vaikams gali pasireikšti naktinis šlapinimasis, dėl neišsimiegojimo vaikas būna dirglesnis, agresyvesnis, prasčiau mokosi. Taip pat atrastas ryšys tarp apnėjos ir intelekto koeficiento, pagaliau dėl knarkimo, t. y. miegojimo išsižiojus, pasikeičia sąkandis ir ilgainiui gali pakisti veido forma.

Vaikų miego apnėja paprastai gydoma operaciniu būdu – sumažinamos tonzilės ir pašalinamas adenoidų perteklius. Paprastai operacija atliekama vaikams nuo 3 iki 7 metų, nes šis amžius labai svarbus veido vystymuisi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką