Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 29d. 09:43

Ar galima gazuotais gėrimais gydyti virškinimo sutrikimus? Gastroenterologo V.Urbono komentaras

Moteris geria vandenį
Vida Press nuotr. / Mergaitė geria vandenį

Ne vienam teko patirti prastą savijautą, kai sutrinka virškinimo veikla. Tokiais atvejais dažnai griebiamės įvairiausių priemonių – viena pagrindinių tampa gazuoti gėrimai: mineralinis vanduo arba kola. Kad jie išties kartais suveikia, teko girdėti ir patirti ne kartą. Ar iš tiesų gazuoti gėrimai gali gydyti?

Apie tai, kas vyksta organizme, kai susiduriame su virškinimo sutrikimais, ar iš tiesų padeda gazuoti gėrimai, ar tai tik mūsų įsitikinimas, ir tai, kokių priemonių imtis rekomenduoja specialistai, kalbamės su gastroenterologu Vaidotu Urbonu.

– Paaiškinkite, ką reiškia tas pasakymas „sustojo skrandis“? Kokie procesai vyksta ir kodėl tai nutinka?

– Skrandžio funkcija yra maistą sumalti, suvelti ir išstumti į žarnyną – dvylikapirštę žarną ir t.t. Jis visada juda, susitraukinėja, ir dažniausia priežastis, kodėl sutrinka skrandžio motorika, arba šnekamąja kalba sakant – skrandis „sustoja“, yra ta, kad maistas iš jo nepašalinamas į dvylikapirštę žarną. Maistas užsilaiko skrandyje ir sukelia žmogui sunkumo, pilnumo, blogumo jausmą.

Nors skrandis ir sveikas, bet jo nervų sistema yra sutrikdyta ir jis negali koordinuotai maišyti maisto, jo išstumti į žarnyną.

Tai gali nutikti dėl skrandžio uždegimo – gastrito – arba opaligės, tačiau tokiomis ligomis sergančių žmonių šiais laikais nėra daug. Daugiau yra tokių, kurių skrandis visiškai normalus, bet yra sutrikusi skrandžio motorika, atsiranda funkcinė dispepsija, t.y. nors skrandis ir sveikas, bet jo nervų sistema yra sutrikdyta ir jis negali koordinuotai maišyti maisto, jo išstumti į žarnyną.

Skrandžio motorikos sutrikimui įtakos turi ir maistas, ir psichiniai, emociniai veiksniai. Virškinamajame trakte yra daugiau nervų ląstelių nei mūsų centrinėje nervų sistemoje. Todėl aplinka taip smarkiai ir veikia skrandžio veiklą.

– Kai „sustoja“ skrandis, pirmas įsivaizduojamas vaistas dažnai būna gazuotas gėrimas – dažniausiai, žinoma, gazuotas mineralinis vanduo. Klausimas, ar jis padeda iš tiesų ar tik psichologiškai, dėl mūsų įsitikinimų. Tad koks yra gazuotų gėrimų vaidmuo sutrikusios skrandžio motorikos atžvilgiu?

– Na, kad gazuotas mineralinis vanduo ar kiti gazuoti gėrimai padeda esant funkcinei dispepsijai, turi teigiamą įtaką skrandžio veiklai, mokslinių įrodymų nėra. Vienam kitam galbūt ir padeda, kaip ir kola. Kadangi tai, kaip minėjau, glaudžiai susiję su nervine sistema, tai natūralu, kad mūsų įsitikinimas čia irgi turi poveikį – jei esame įsitikinę, kad nuo to mums pagerės, tai gali ir pagerėti.

Gazuoti gėrimai kaip tik nerekomenduojami, jei žmogus turi gastroezofaginio refliukso ligą, kai graužia rėmuo, kyla rūgštys.

Tačiau gazuoti gėrimai kaip tik nerekomenduojami, jei žmogus turi gastroezofaginio refliukso ligą, kai graužia rėmuo, kyla rūgštys, nes angliarūgštė kyla į viršų, atpalaiduoja apatinį stemplės rauką, automatiškai su oru ir rūgštis patenka į stemplę. Sergant stemplės ligomis gazuoti gėrimai tikrai nerekomenduojami.

Kalbant apie skrandžio ligas, mokslinių įrodymų apie teigiamą gazuotų gėrimų naudą nėra, bet jei žmogus sako, kad jam gerai, tikrai padeda, kodėl gi ne, jis gali gerti tą gazuotą mineralinį vandenį.

Yra tokių duomenų, kad ypač šarminiai mineraliniai vandenys, kurių pH yra apie 8, turi teigiamą poveikį skrandžio veiklai ir rėmens mažinimui. Lietuvoje tokių natūralių nelabai turime, daugiau pas mus yra atvežtinių, bet dar būtų geriau, kad jie būtų negazuoti. O nusipirkus gazuotą geriau būtų pradaryti buteliuką ar įpilti į stiklinę ir palikti keletui valandų, kad tie burbuliukai išsigazuotų.

– Ar galima gazuoto mineralinio vandens padauginti ir sau pakenkti?

– Ne, vargu ar įmanoma perdozuoti mineralinio vandens. Su paprastu vandeniu galime žmogų nužudyti, bet jau ten reikėtų labai didelio kiekio. Pavyzdžiui, suaugęs žmogus vienu kartu turėtų išgerti apie 5–10 litrų vandens per kokią valandą, tada labai prasiskiestų kraujas, jame labai sumažėtų natrio ir galėtų prasidėti traukuliai.

– Galbūt tai iš mitų serijos, galbūt lemia tam tikri įsitikinimai, bet savo kailiu ne kartą teko išbandyti „gydymąsi“ kola ir turiu pasakyti, kad tais keletu atvejų ji tikrai atvėrė akis. Juokais sakau, kad vienas blogis įveikia kitą. O jei rimtai – ką ji padaro skrandžiui, kai virškinimas sutrinka, kad juntamas pagerėjimas?

– Galbūt daugiau tų duomenų yra iš JAV, kuriose kola atsirado gerokai anksčiau nei Lietuvoje, tačiau nėra mokslinių įrodymų, kad kola išties taip veikia. Kitas dalykas, ne visada mokslas atitinka praktiką. Ne iš vieno ligonio esu girdėjęs, kad kola tikrai palengvina virškinimą, išsituštinimą. Ir tai tikrai ne dėl gazo, angliarūgštės. Tai lemia koloje esančios medžiagos, tarp jų – ir kofeinas. O jis yra stimuliatorius – jis kaip botagas mūsų skrandžiui ir visam žarnynui. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie išgeria kavos ir lekia į tualetą, nes suaktyvėja žarnyno peristaltika.

„Shuterstock“ nuotr./Stiklinė kokakolos
„Shuterstock“ nuotr./Stiklinė kokakolos

O kai išgeri kolos „sustojus“ skrandžiui, ji stimuliuoja skrandžio veiklą ir kai kuriems tai suveikia. Kadangi vieniems yra taip, o kitiems – jokio poveikio, mokslas, medicina negali teigti, kad „sustojus“ skrandžiui reikėtų gerti kolą. Ir lygiai taip pat kaip gazuotas mineralinis vanduo, kola netinka žmonėms, kurie turi gastroezofaginio refliukso ligą, nes tik dar labiau pablogina situaciją.

Kodėl kartais skrandžiui suveikia ir pati angliarūgštė? Skrandis būna spazmuotas. Jis kaip maišas – vienas galas atsiveria į stemplę, kitas nukreiptas į žarnas. Jei jis būna spazmuotas, užsidaro ir vienas, ir kitas įėjimas. Ir tada jis išsipučia, visas maistas, oras stovi, žmogus labai negerai jaučiasi. Tačiau, kai išgeria angliarūgštės, ji dirgina orą ir šis stengiasi išeiti. Oras dirgina viršutinę dalį, kuri susijungusi su stemple, ir tą dalį atpalaiduoja, tada žmogus atsirūgsta. Kitaip tariant, kai žmogus negali atsirūgti, gazuotas gėrimas padeda tai padaryti.

– Pasidalykite patarimais, ką reikėtų vartoti, kaip gydyti sutrikusią skrandžio veiklą, kad žmogus geriau pasijustų?

– Siūlyčiau pradėti nuo šiltos vaistažolių arbatos arba šilto vandens. Tam ypač tinka ramunėlių arbata, taip pat krapų, kmynų bei mėtų, tačiau pastarąją patariama vartoti tik tada, jei žmogaus nepykina ir negraužia rūgštys.

Arbatos geriausia būtų nesaldinti, bet jei labai norisi, galima įsidėti cukraus, tik ne medaus, nes jis labai kelia rūgštis, kartais būna, kad virškinimas sutrinka ir dėl per didelio rūgščių kiekio. Ir tada mažais gurkšneliais išgerti stiklinę ar dvi tos šiltos arbatos. Tai pirmoji paprasčiausia pagalba, kuri dažnai suveikia.

Šaltas maistas, gėrimas dar labiau spazmuoja skrandį, o šiltas jį atpalaiduoja, taip pat ir išėjimą iš skrandžio į žarnas. Tada žmogui ir palengvėja.

123RF.com nuotr./Žolelių arbata
123RF.com nuotr./Žolelių arbata

Jei arbata nepadeda, galima dar išgerti kasos virškinimo fermentų, kurie vaistinėse parduodami be recepto. Pradedame gydymą nuo tų priemonių, kurios, jei ir nepadės, tai tikrai nepakenks. Tuos fermentus reikėtų užsigerti šilta arbata. Jei ir tai nepadeda, galbūt reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

Bandyti gerti kolą? Na, nežinau. Aišku, jei kartą esant tokiai situacijai ji padėjo, žmogus gali bandyti jos išgerti ir kitą kartą. Kad padarytų ką nors bloga – tai tikrai ne, tik klausimas, ar tikrai padės. Tačiau būtina prisiminti, kad jei turite bėdų su rėmeniu, kolos tikrai nereikėtų vartoti.

Taip pat rekomenduočiau pabandyti šarminį mineralinį vandenį, kurio pH 8.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

04:35
12:16

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

05:52
17:54
02:59

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką