Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 9d. 21:03

Ar knarkiant galima uždusti? Pirmieji pavojaus signalai, į kuriuos būtina reaguoti

Knarkimas
„Shuterstock“ nuotr. / Knarkimas

Knarkimas atrodo lyg vienas tų natūralių procesų, kuris žmogų aplanko jau vyresniame amžiuje. Tačiau sakyti, kad knarkia tik vyresni žmonės, – klaidinga. Pasak „Baltijos Amerikos klinikos“ gydytojos otorinolaringologės Donatos Šukytės-Raubės, knarkia ir vaikai, ir jauni žmonės. Su gydytoja kalbame apie tai, kokios priežastys lemia knarkimą ir kokiais būdais galima jį gydyti?

– Kas yra knarkimas?

– Garsinis fenomenas, vykstantis miego ir kvėpavimo metu. Tai garsas, kurį leidžia mūsų viršutinių kvėpavimo takų vibruojanti gleivinė, esant tam tikro lygio obstrukcijai viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei kurioje nors viršutinių kvėpavimo takų vietoje yra siauriau, per tą vietą įeinantis ir išeinantis oras sukelia turbulencines sroves ir ima vibruoti minkštieji audiniai. Gali vibruoti minkštasis gomurys, liežuvėlis, kitos struktūros, ir būtent ta vibracija sukelia knarkimo garsą.

– Dėl kokių priežasių apskritai žmogus gali knarkti?

– Apie 10 proc. vaikų knarkia nuo 3 iki 6 metų, nes tuo laikotarpiu turi didžiausias gomurines tonziles ir adenoidus. Jauni knarkiantys žmonės dažniausiai turi kokių nors anatominių subtilybių viršutiniuose kvėpavimo takuose, kurios juos siaurina.

Tai gali būti labai žemas minkštasis gomurys, ilgas, prailgėjęs atoniškas liežuvėlis, gali būti įvairios nosies obstrukcijos priežastys – pavyzdžiui, iškrypusi nosies pertvara, padidėjusios apatinės nosies kriauklės, didelis liežuvis, tam tikra apatinio žandikaulio forma – tarkime, jis mažesnis ir šiek tiek pastumtas atgal, gerklų patologija.

Knarkimo priežastis gali būti ir nutukimas, nes riebalinis audinys kaupiasi tiek kakle, tiek ryklėje, taip pat alkoholio vartojimas, rūkymas, gastroezofaginis refliuksas, kitos ligos.

Vertėtų paminėti, kad triskart dažniau nei moterys knarkia vyrai. Vyresniame amžiuje knarkimas ir dažnėja, ir sunkėja, manoma dėl to, kad senstant organizmui, senėja ir mūsų audiniai, mažėja raumenų tonusas.

– Įprasta, kad dažniausiai žmogus knarkia miegodamas ant nugaros. Atsigulęs ant šono jis knarkti nustoja. Ką reiškia, jei jaunas žmogus knarkia miegodamas tiek ant šono, tiek ant nugaros?

– Knarkiančius žmones skirstyčiau į dvi grupes. Yra epizodiškai knarkiantys – tarkime, išgėrė žmogus vakare alkoholio arba yra labai pavargęs, nuėjo miegoti ir užknarkė. Arba susirgo sinusitu, užsikimšusi, užburkusi nosis, ir epizodiškai paknarkia, kol serga.

Kita grupė – žmonės, kurie knarkia nesvarbu, kaip miegotų – ant šono, nugaros, ir tai daro kasnakt. Čia jau gali būti rimtos patologijos signalas, kad knarkimas yra obstrukcinės miego apnėjos simptomas.

– Kas yra miego apnėja?

– Tai – kvėpavimo sustojimai miegant, kai kraujyje pritrūksta deguonies, paprastai sakant, žmogus yra dusinamas miego metu. Apnėjos epizodas turi būti ilgesnis nei 10 sekundžių suaugusiam žmogui, vaikui – 3 sekundės. Tai yra rimta liga.

Miego apnėja – kvėpavimo sustojimai miegant, kai kraujyje pritrūksta deguonies, paprastai sakant, žmogus yra dusinamas miego metu.

– O kraujyje pritrūkus deguonies yra reali galimybė knarkiančiajam miegant uždusti?

– Ne. Organizme yra tam tikri mechanizmai, vadinami mikro prabudimais. Kai žmogus pradeda dusti naktį, padidėja anglies dvideginio koncentracija aukštai kraujyje, tada tas kraujas nukeliauja į smegenis ir praneša kvėpavimo centrui, kad laikas keltis. Būtent dėl tų mikro prabudimų miegas tampa fragmentuotas, nekokybiškas, pacientai neišsimiega, būna irzlūs, dirglūs, organizme daugėja streso hormonų, kardiovaskulinių ligų rizika.

– Kas gali padėti nustoti knarkti?

– Iš pradžių žmogui reikėtų pamėginti keisti gyvenseną. Jei žmogus yra nutukęs, pirmiausia reikėtų atsikratyti antsvorio, nes būna ir taip, kad numetus svorio knarkimas išnyksta savaime, o jei serga miego apnėja, stipriai pagerėja.

Reikėtų atsisakyti rūkymo, besaikio alkoholio vartojimo, stengtis apskritai vakare nevartoti alkoholio, prieš naktį neprisivalgyti.

Taikyti pozicinę terapiją – neleisti knarkiančiajam gulėti ant nugaros. Arba nusipirkti specialius marškinius su įsiūtais kamuoliukais, kad ant nugaros būtų nepatogu miegoti.

Labai svarbus ir miego režimas: eiti tuo pačiu laiku miegoti, stengtis išsimiegoti, tuo pačiu metu keltis, kad būtų patogi pagalvė, lova. Žmonėms, kurie knarkia retai, šie dalykai padeda.

– O ką turėtų daryti tie, kurie knarkia nuolat?

– Tiems žmonėms, kuriems miegant sustoja kvėpavimas, jei tai pasako šalia miegantis žmogus, reikia kreiptis į gydytoją, kad tiksliai nustatytų, dėl ko yra knarkiama, ir skirtų gydymą.

Tiems žmonėms, kuriems miegant sustoja kvėpavimas, reikia kreiptis į gydytoją, kad tiksliai nustatytų, dėl ko yra knarkiama.

– Kaip gydoma miego apnėja?

– Pirmiausia nustatoma, ar yra tik knarkimas, be miego apnėjos, ar yra ir miego apnėja – ir kokio ji sunkumo. Jei nepadeda dalykai, kuriuos jau apkalbėjome, gali tekti taikyti arba chirurginį gydymą, arba nakčiai naudoti specialų aparatą. Uždedama kaukė ant nosies arba ant nosies ir burnos ir teigiamu slėgiu oras įpučiamas į kvėpavimo takus nakties metu. Nors šis aparatas visiškai išgydo miego apnėją, pacientai nelabai jį toleruoja.

– O ar veiksmingos tokios priemonės kaip pleistrai nosiai, dantų įtvarai ar specialūs purškalai į nosį?

– Realybėje didelio poveikio nedaro. Jei padeda dėl knarkimo – viskas gerai, galima juos naudoti, tačiau tyrimais nėra įrodyta, kad jie iš tiesų pagelbėja.

Tam tikrai pacientų grupei padeda burnos įtvarai, kai kurie odontologai gamina juos specialius. Jie truputį į priekį patraukia apatinį žandikaulį, o su juo pasikelia ir liežuvio šaknis. Bet yra tekę susidurti, kad pacientai jų irgi ilgai netoleruoja, nes paskausta žandikaulį, prasideda sąnario problemos ir pan.

– Kaip knarkiančiajam susivokti, kad verta būtų apsilankyti pas specialistą ne tik dėl aplinkinių, bet ir dėl savo gerovės – kokie požymiai turėtų žmogų priversti sunerimti?

– Jei žmogų kankina rytiniai galvos skausmai, neišsimiegojimas, vargina mieguistumas dienos metu, lengvai užmiega prie televizoriaus, po kelis kartus per naktį keliasi į tualetą, kyla spaudimas, vyrus gali kamuoti potencinės problemos ir pan. Bet, jei šalia miegantis žmogus pasako, kad jums sustoja kvėpavimas, be jokių kalbų reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

123RF.com nuotr./Knarkimas
123RF.com nuotr./Knarkimas

– Ar žmogus pats sau gali nusistatyti diagnozę, kas jam yra, ar vis dėlto reikėtų kreiptis į specialistus?

– Pačiam užsiimti diagnostika gal nevertėtų. Aš visada siūlau poroms ateiti kartu. Dažnai būna, kad atėjęs knarkiantis žmogus negali atsakyti į daugelį klausimų, nes jis, kaip pats sako: aš nežinau – aš miegu. Tad geriausia pas gydytoją ateiti su tuo žmogumi, kuris miega šalia. Ta anamnezė tikrai padeda.

– Daug kalbėjome apie tuos šalia miegančius žmones. Dažnai jie, kad galėtų išsimiegoti, ieško išeičių, viena jų – ausų kamštukai. Ar nuolat miegant su ausų kamštukais galima pasidaryti žalos, ar jie niekuo nepavojingi?

– Jei su jais tenka miegoti kas naktį, gal vertėtų įsigyti geresnius – išlietus pagal savo ausies landą. Realiai geri kamštukai blogo poveikio neturės.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:17
01:26
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką