Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 24d. 14:05

Darbdavių požiūris į sergantį darbuotoją keičiasi: kokie simptomai garantuoja laisvadienį

Darbas biure Sergu atsakingai
123RF.com nuotr. / Darbas biure

Regis, ne taip seniai žmonės buvo pasiryžę eiti į darbą, vaizdžiai tariant, vos ne mirdami, t. y. nepaisydami grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai, dažnai gydydavosi darbe, nes baiminosi, kad sergantis darbuotojas gretai taps nereikalingas. Tačiau dabartiniai įmonių vadovai sutartinai tikina, kad į darbą atėjusį sergantį darbuotoją jie vertina kardinaliai priešingai ir taiko įvairiausias lanksčias darbo formas, kad tik sudarytų sąlygas žmogui greičiau pasveikti.

Visgi socialinės iniciatyvos „Sergu atsakingai“ apklausa rodo, kad nors didžioji dauguma darbdavių sutinka, kad peršalimo simptomus patiriantis žmogus neturėtų būti darbe, šie simptomai vertinami prieštaringai.

Arba dirbti, arba sirgti

Kaune įsikūrusios įmonės „Baltic transline“ vadovas Mindaugas Veselis, paklaustas, kokia yra tvarka, kai darbuotojas suserga, pabrėžė, kad jo pavaldinių sveikata jam labai svarbi.

„Mano požiūris šiuo klausimu labai paprastas – atėjęs į darbą, žmogus turi gerai jaustis ir būti efektyvus, todėl jis turi būti sveikas. Taigi sveikata ir sveikatos prevencija, pradedant sveiku gyvenimo būdu, baigiant kitomis priemonėmis, kurios padeda palaikyti gerą savijautą ir reikiamą darbingumą bei efektyvumą, man, kaip darbdaviui yra svarbus dalykas.

Man tikrai nereikia į darbą einančio sergančio darbuotojo. Jeigu jau žmogus susirgo, jis pirmiausiai turi rūpintis savo sveikata, o ne kažkuo kitu. Be to, dėl vieno žmogaus, kuris atėjo į darbą sergantis, gali iškristi daugiau negu vienas darbuotojas. Todėl suvaldyti peršalimo ligas yra svarbu. Kiekvienais metais mes skiepijame savo darbuotojus nuo gripo. Aišku, ne priverstinai, nes dalis žmonių Lietuvoje turi kitokią nuomonę skiepų atžvilgiu“, – teigė pašnekovas.

Aišku, kai kolektyvas didelis, būna visko, pagaliau ne visi žmonės vienodai savo peršalimo simptomų rimtumą. Visgi įmonėje tokiems žmonėms patariama ne į darbą eiti, o kreiptis į gydymo įstaigą, kurios specialistai parinks tinkamiausią žmogui režimą pasveikti ir gydymą.

„Dėl darbo iš namų turėjome įvairios patirties ir kol kas manau, kad tai nėra labai efektyvu. Tai tas pats kaip truputį atostogauti ir truputį dirbti. Aš asmeniškai taip nemoku ir tokios politikos laikausi įmonėje. Juolab kad mūsų darbo specifika tokia, kad dirbdamas iš namų darbuotojas negalėtų atlikti visų savo funkcijų, nebūtų pakankamai efektyvus ir nesukurtų pakankamai vertės“, – pasakojo įmonės vadovas.

Kai yra pasitikėjimas, pažymos nereikia

Vilniuje įsikūrusios įmonės „Eugesta“ komercijos direktorius Aurimas Stabingis įsitikinęs, kad kiekvienoje įmonėje elgesio kultūra susiformuoja palaipsniui. Jo manymu, pats žmogus turi būti sąmoningas ir nuspręsti, ar jo sveikata leidžia jam dalyvauti bendroje veikloje. Tačiau iš esmės darbuotojai skatinami nedirbti sirgdami.

„Jeigu matome, kad kosėja, sluoguoja, raginame važiuoti namo. Kartais ir iš namų įmanoma atlikti darbą. Tikrai nemanau, kad darbuotojas būtinai turi eiti į darbą ir sėdėti biure kosėdamas, jeigu jis tą patį darbą gali atlikti iš namų. Gal jam ten kas nors dar ir valgyti pagamins, ir arbatomis pagirdys. Jeigu su darbuotojais elgiamasi žmoniškai, mano manymu, darbo rezultatui tik gerėja. Kas čia baisaus, kad žmogus 2–3 dienas ar net savaitę iškris iš darbo ritmo, pasivys su darbais pasveikęs. O jeigu tu jam tik pirštu baksnosi – dirbk nuo aštuonių iki penkių, nieko gero nebus.

Jeigu darbuotoją pažįsti 10–15 metų, kokios dar pažymos iš jo prašysi?

Aišku, būna visokių žmonių, ypač skyriuose, kuriuose darbas mažesnės kvalifikacijos. Jeigu vis kartojasi, kad žmogus neateina į darbą, tuomet laikomės formalumų ir prašome gydytojo pažymos. Tačiau jeigu darbuotoją pažįsti 10–15 metų, kokios dar pažymos iš jo prašysi? Jeigu jis blogai jaučiasi, jam temperatūra, negi dar versi jį važiuoti į gydymo įstaigą, laukti eilėje ir dar kokį kitą virusą pasigauti? Visuose padaliniuose, net ten, kur neįmanoma dirbti iš namų, jeigu matome, kad žmogus serga, arba jis paskambina ir pasisako sergantis, mes visada leidžiame keletą dienų ramiai pasirgti“, – aiškino vadovas.

Pasak jo, piktnaudžiavimo nesibaiminama, nes labai šiandieniame versle labai aiškiai galima matyti, kokią vertę įmonei kuria vienas ar kitas darbuotojas. Pagaliau versle jau seniai nebėra darbo kultūros, kad ir patys žmonės siektų tik atsėdėti valandas, jie jaučiasi vertinami už darbo rezultatus. O jeigu darbuotojas tikrai vertinamas, jis ne tik gali keletą dienų pasirgti, bet ir pareikšti, kad po ligos dar keletą dienų pailsės, kad neatkristų. Vadovas žino, kad pasveikęs žmogus atidirbs.

Tiesa, kartais iš tiesų nutinka situacijų, kai žmogui būtina pasirodyti darbe ir sergančiam. Pavyzdžiui, vyksta susirinkimas, į kurį susirenka žmonės iš skirtingų padalinių. Tokiu atveju gelbėja medicininė kaukė. Šios kaukės pernai buvo siūlomos ir tiems darbuotojams, kurie jau po ligos, bet dar kosėja ir sloguoja, taigi dar gali būti viruso nešiotojai.

Įmonės „Officeday“ marketingo vadovė Baltijos šalims Edita Skruibienė taip pat patvirtino, kad jeigu darbuotoja šnirpščia, kosėja, blogai jaučiasi, dvi dienas, kaip, jos manymu, tikriausiai dauguma darbdavių, jam leidžiame pasigydyti namuose.

„Jeigu liga užsitęsia, natūralu, kad verta apsilankyti pas gydytoją ir gauti konsultaciją, kaip gydytis toliau: ar reikia ilgiau pabūti namuose, ar stipresnių vaistų. Labai skatiname žmonių sąmoningumą šiuo klausimu, prieš ligų sezoną visus labai kvietėme pasiskiepyti nuo gripo įmonės lėšomis.

Aišku, tikimės ir atsakingumo – mes visgi esame komanda, o komandos negalima palikti, todėl svarbius darbus reikia perduoti kolegai. Jeigu žmogus tiesiog sirguliuoja, bet jo darbo pobūdis leidžia dirbti nuotoliniu būdu, jis gali keletą dienų padirbėti iš namų. Aišku, kai kurių darbų iš namų padaryti neįmanoma, bet tai žmogiška – tiesiog sergi ir tiek“, – svarstė pašnekovė.

Gelbėja nuotolinis darbas

Panaši tvarka galioja ir valstybinėse įstaigose. Vilniaus miesto savivaldybės Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėja Lina Koriznienė teigė, kad jau keletą metų ligų sezono metu įstaigoje taikomas tiek nuotolinis darbas, tiek lankstus darbo grafikas, kai darbuotojai gali ateiti į darbą kitomis valandomis nei paprastai. Tai ypač aktualu mažų vaikų turintiems žmonėms, kai jų atžalos suserga.

„Scanpix“ nuotr./Gripo epidemija
„Scanpix“ nuotr./Gripo epidemija

„Prieš gripo sezoną skiepijome savo darbuotojus. Iš anksto pasirūpiname dezinfekcinėmis priemonėmis ir medicininėmis kaukėmis, kas ypač aktualu aptarnavimo skyriaus darbuotojams, kurie dirba su klientais. Ir, aišku, prašome sergančių žmonių neiti į darbą. Apie tai pakalbame ir su skyrių vadovais, kad šie pasikalbėtų su savo darbuotojais. Jeigu žmogus atsikelia ryte ir nelabai supranta, kas su juo darosi, jis gali paskambinti savo vadovui ir pranešti, kad dirba iš namų.

O jeigu pakyla aukšta temperatūra, visada sakau, kad nereikia vaidinti maryčių melnikaičių. Reikia gydytis. Juk gauti nedarbingumą dažnai užtenka tiesiog paskambinus gydytojui. Jau geriau keletą dienų pabūti namuose negu po to savaitę vaikščioti kosėjant ir sloguojant ir dar kitus užkrėsti. Pagaliau žmogus tokioje būsenoje vis tiek nėra labai darbingas. Taigi netoleruojame sergančių darbuotojų, bet ligų sezono metu sudarome dar lankstesnes darbo sąlygas, negu turime. Pas mus ir taip nėra jokių apribojimų dirbti nuotoliniu būdu, jeigu darbuotojas šią darbo formą suderina su savo tiesioginiu vadovu“, – pasakojo L.Koriznienė.

Be to, darbuotojams per mėnesį suteikiama viena diena, kai jie gali neateiti į darbą, kai blogai jaučiasi ar dėl kitų svarbių priežasčių. Pasak savivaldybės atstovės, visos šios priemonės galbūt leidžia išvengti didelio darbuotojų skaičiaus „iškritimo“. „Jei per epidemijos piką iš 900 žmonių biuletenius turi apie 50, nemanau, kad tai didelis skaičius“, – teigė pašnekovė.

Apklausa: sergantys darbuotojai varomi namo

2019 m. gruodžio mėnesį iniciatyvos „Sergu atsakingai“ užsakymu atlikta įvairių Lietuvos miestų darbuotojų apklausa, parodė, kad didžioji dalis (76 proc.) peršalimo simptomus pastaraisiais 3 mėnesiais jutusių darbuotojų ėjo į darbą sirgdami. Pagrindinės tokio elgesio priežastys yra trys: atsidavimas darbui (beveik 28 proc. respondentų mano, kad jie neturi laiko sirgti, nes niekas kitas jų darbo neatliks); savo ligos simptomų nesureikšminimas (27 proc.) ir baimė prarasti dalį pajamų (19 proc.).

Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų mano, kad jų vadovai į sergančius darbuotojus nekreipia dėmesio, ir tik šiek tiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) respondentų teigė sulaukę neigiamų vadovų pastabų dėl ėjimo į darbą sergant. Pasak respondentų, 67 proc. kolegų pyksta ant į darbą atėjusio sergančio asmens.

Tuo tarpu prieš dvejus metus atliktas Lietuvos darbdavių nuomonės tyrimas, kaip jie vertina darbuotojus, einančius į darbą su peršalimo simptomais, parodė, kad absoliuti dauguma darbdavių (69 proc.) mano, kad pajutę peršalimo simptomus darbuotojai turėtų likti namuose ar būti išleidžiami pasigydyti, kiti 30 proc. darbdavių pritaria, kad tai tikslinga, tačiau priklausomai nuo peršalimo simptomų pasireiškimo.

Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų mano, kad jų vadovai į sergančius darbuotojus nekreipia dėmesio.

62 proc. darbdavių nuomone, sergančius darbuotojus tikslinga išleisti gydytis namuose, nes taip bus apsaugomi aplinkiniai, 27 proc. – kad suteikus porą laisvadienių pasigydyti namuose darbuotojas greičiau pasveiks bei išvengs ligos paūmėjimo ar komplikacijų. Kita vertus, 36 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų teigė, kad jie patys per pastaruosius tris mėnesius buvo atvykę į darbą jausdami peršalimo simptomus, dar kiti 33 procentai nurodė, kad per pastaruosius 3 mėnesius neteko, tačiau apskritai yra tekę.

Įdomu tai, kad kalbant apie priemones, kurių darbdaviai imasi, kad darbuotojai vieni kitų neužkrėstų, prieš dvejus metus didelės įvairovės nebuvo. Pusė įmonių teigė, kad darbuotojams visada suteikia apmokamą laisvadienį, o didesnės įmonės dar ir skiepijo savo darbuotojus nuo gripo. Taip pat buvo vykdomas švietimas apie peršalimo ligų profilaktiką. Darbas iš namų, kurį paminėjo visi šiuo metu kalbinti įmonių atstovai, apklausoje neminimas.

Paprašyti įvertinti klasikinius peršalimo simptomus, kuriems esant darbuotojai turėtų likti namuose, dažniausiai darbdaviai (90 proc.) sutiko, kad pakilusi temperatūra yra rimtas pagrindas likti namuose. 79 proc. darbdavių manė, kad jaučiant raumenų ir galvos skausmą bei turint slogą taip pat geriau likti namuose. Tačiau tik sloga, gerklės, galvos skausmas ar kosulys tikrai nėra rimta priežastis prašyti laisvadienio: tokius simptomus galima efektyviai numalšinti vaistais. Panašu, kad ši nuostata keičiasi.

Beveik ketvirtadalis (24 proc.) įmonių skundžiasi, kad jų įmonėse pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai darbuotojai tiesiog simuliuoja ligos simptomus, kad gautų laisvadienį. Tačiau pusė įmonių teigė nesusiduriančios su piktnaudžiautojais. 37 proc. įmonių teigia patiriančios nuostolių dėl sergančių ir nedirbančių darbuotojų.

Siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą bei skatinti žmonių sąmoningumą savo ir aplinkinių sveikatos atžvilgiu, jau kelerius metus UAB „USP Baltics“ vykdo socialinę iniciatyvą „Sergu atsakingai“.

Straipsnis inicijuotas socialinės iniciatyvos „Sergu atsakingai“.

Inicijuotas turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką